„Ką padarėte mažutėliams, man padarėte…“

Birželio 13, Trečiadienis

Tolimos asociacijos – ši Šventojo rašto citata ir mano šiandieninis susitikimas su pernai mūsų gimnaziją baigusia Domicele, dabar studijuojančia psichologiją Londone. Bekalbant Domicelė pasakė psichologinę mintį: pagyrimai labiau skatina veikti negu bausmės. Niekada tuo neabejojau! Tiesą sakant, bausmės manęs visai neskatina veikti, dirbti geriau. Atvirkščiai, bausmės, skriaudos skatina mane keršyti! Šios dienos įvykiai labai patvirtino tą mintį. Kol kas paaiškinsiu užuolankom (bet prasmingai), atviram aiškinimui dar neatėjo laikas…

*

Pradžiugink mane malonia staigmena, parodyk man, kad gerai dirbu. Neabejok, kad aš atsilyginsiu tuo pačiu! Kartais mums, mažutėliams, pristinga jėgų apsiginti, įrodyti savo teisumą, pristinga gebėjimų parodyti savo darbus. Tada turi, privalo veikti galingesnieji ir visą tai parodyti mums ir kitiems.

*

Netiesa, jėgų mums nepristinga! Tiesiog kultūra, orumas, savigarba neleidžia kalbėti apie save, rodyti save, prašyti sau. Jūs, galingieji, matote mūsų darbus, tai jūs ir privalote mus girti, mus skatinti, apdovanoti. Man atrodo, kad aš taip darau mūsų mažutėliams, bet šiandien ta diena, kai suabejojau… Gal per mažai matau jus, mažutėliai? Per mažai jus giriu, dėkoju jums? Gal todėl dabar galingųjų esu verčiamas girti pats save?

*

O jūs, mieli lankytojai, kurį kelią dažniau renkatės – dirbti sau ar dirbti kitiems, tikintis, kad už tai bus būtent jums atlyginta? (Altruizmu aš netikiu, apie tai jau rašiau…)

patiko(0)



RSS

Atsakymai (5)

Burgis, Birželio 13 21:20  #

Reitingams…

patiko(0)



Iš arčiau, Birželio 13 21:46  #

Pagaliau rašau ne iš telefono, su lietuviškom raidėm :-). Dėl klausimo, tai priklauso nuo situacijos. Iki šiol aš kiek dirbu, tai dirbu ne sau, o kitiems, man darbas patinka, už jį moka, esu gana patenkintas atlyginimu, sąlygomis ir pan. Bet, visą gyvenimą laikiaus nuostatos, kad darbas negali pasidaryti gyvenimo būdu, darbas – įrankas padedantis gyventi, nes už jį mokama. Taip, kada nors neatsisakau minčių įkurti savo įmonę, tapti direktoriumi, bet vėl gi, net tada, sau kažkada prisiekiau, kad nelaikysiu darbu gyvenimo tikslu (kalbu apie darba bendrąja prasme, o ne indų plovimą, namų tvarkymą ir pan. :-) ). Iš principo pas mane visada ėjo 1) šeima 2) sveikata 3) platus akiratis 4) pinigai. Niekas geresnio būdo uždirbti pinigus dar nesurado…. Tai tiek.

patiko(0)



sonata, Birželio 14 00:29  #

Man patinka ne tik teigiami darbo rezultatai, bet ir pats procesas. Vadinas, dirbu sau. Ne altruistiškai. Tiesiog man patinka. Jei neigiami rezultatai (kaip vakar – „krokodil nie lovitsia, nie rastiot kokos“) – įkvepiu, pasakau sau, kad tai laikina ir belieka stengtis sutrumpinti tą laikinumą.

patiko(0)



ajaxiss, Birželio 15 11:00  #

Dirbu kitiems…

patiko(0)



ir, Birželio 25 20:30  #

Pagal gyvenimo situaciją. Kai neturėjau šeimos, gyvenau, dirbau sau. Sukūrus šeim ir gimus vaikams -gyvenau jiems ir dirbau jiems, mažai skirdama sau, bet negaliu skųstis, nes niekada nebuvau puošeiva, mėgstanti restoranus , o tik turėdama galimybę paskaityti.
Dabar norėčiau gyventi sau, bet likusi be darbo ką gali dėl savęs. Nieko. Ir tik dėkinga, kad užsiauginau vaikuss, kurie nepalieka skurde.
O gyvenimo draugės ir draugai – knygos ir kompas.
Taip, kad kiekvienam, pagal jo proto galimybes.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>