Vakar „Lietuvos ryto“ televizijai spėjau pasakyti tik A ir B apie brandos egzaminų pokyčius, bet transliuojant liko tik A: daugiau egzaminų yra gerai. Gaila, kad kitas teiginys liko už kadro… Tai nors dabar parašysiu savo požiūrį į tuos egzaminus.
*
A. Daugiau egzaminų yra gerai. Mes laikėme daug brandos egzaminų ir nieko blogo mums neatsitiko. Tiesą sakant, viskas, ko mokomės, turi baigtis egzaminu, projektu, disertacija ar pan. patikrinimu, nes kitaip bematant kyla pagunda ne mokytis (mokyti), o tik imituoti tai. Abiturientai turi užsigrūdinti, nes universitetuose ir gyvenimo universitetuose egzaminų yra daug.
*
B. Dabartinė egzaminavimo tvarka yra visai netikusi! Pirmiausia dėl norminio, o ne kriterinio vertinimo. Apie tai čia jau daug kartų esu rašęs – nekartosiu. Kita blogybė – egzaminų turinys. Matematikos VBE galima išlaikyti baigus devynias klases, įrodymų čia esu pateikęs. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui reikia ruoštis ne mokslą mokantis, o mokantis įtikti egzaminatoriams, atspėti jų įgeidžius, patenkinti jų ego…
*
C. Nėra socialinio užsakymo egzaminų rezultatams. Universitetai tik imituoja atranką, nes visi pasirengę priimti kuo daugiau stojančiųjų. Rinkoje geri brandos atestatai nieko nereiškia. Kaip mokėsi kandidatai į Seimo narius? Kam tai rūpi…
***
Taigi mes pirmiausia turime pasirūpinti mokslo prestižu (C), po to sukandę dantis objektyviai patikrinti (pasitikrinti) tikrąją brandą (B) ir pasimėgauti tuo, kad moksleivius mokyklos išleidžia visokeriopai išprususius (A). Dabar gi vyks arši kova prieš (A)…
Atsakymai
Burgis, 2012-09-18 09:41:00
Prašyčiau pritarti…
Mykolas, 2012-09-18 10:07:29
Pritariu. Ypač 3 teiginiui. Kuo daugiau universitetai priima studentų – tuo daugiau pinigų jiems atkeliauja. Visiškai paprastas biznis 🙂
d, 2012-09-18 13:24:32
egzaminai visada ir liks egzaminais, nes juo rengia žmonės, o ne kompiuteriai. kaip viską bekeistume, gyvenime bus sava tvarka: profesoriais taps nebūtinai tie, kurie gavo geriausius tobulo egzamino įvertinimus; Seime sėdės dug to nevertų. Kam dėl visų tų amžinų problemų kasmet stresą kelti?
Burgis, 2012-09-18 14:12:40
d.: Visada geriau, kai yra geriau…
cimas, 2012-09-18 14:33:00
Pritariu pritariu. Ir kaip galima ne pritarti kai viskas tiek aišku ir paprasta tik ne tiems toje sistemoje (o gal ir jiems) kiurksantiems. Visi žinome, kad Jūs ir konkrečiau ir plačiau ir su net aiškiais pasiūlymais galite.
Bet jei imti atskirai dėstomus faktus tai jau ne pirmą kartą ne vienam (gal tai vis tik ženklas,k ad klystų?) galiu nepritarti dėl lietuvių brandos egzaminų. Taip sistema paini ir galutinis įvertinimas turi tendencijos, kad ir nežymiai, susvyruoti. Kas nėra gerai ir keliais pavieniais atvejais gali atsiliepti skaudžiai. Bet su Jūsų gana kategorišku įvertinimu nenorėčiau sutikti. Beje, gi ten jau įvyko pokyčių ir interpretacijos keičiamos. Tik dar va su tai neteko susipažinti.
P.S. Per ne lyg dažnai sampratos sutampa 100%, tad norisi ir kiek oponuoti. 🙂
Darius, 2012-09-18 15:51:48
Gal galite pasakyti kodėl iš gimnazijos išėjo rusų kalbos mokytoja. Vaikai labai nuliūdę – ji labai jiems patiko.
Burgis, 2012-09-18 16:42:42
Dariui: oficiali versija – gavo geresnį, patrauklesnį darbą, bet aš ta versija netikiu… Iš visų jėgų, kaip gebėdamas bandžiau mokytoją įtikinti neišeiti, bet ji laisvas žmogus laisvoje šalyje – pasirinko…
Arvydas, 2012-09-19 00:13:04
Truptį ne į temą, tačiau prisiminiau kažkokį seną eilėraštuką-mįslę:
A ir B kabojo palubėj. A nupuolė, B prapuolė, kas beliko palubėj?
:))
kestutis d, 2012-09-19 00:13:18
Nepritariu 😀
dėl B ir C
Žinoma, kad gerai paruoštas ir išstudijuotas kriterinis vertinimas gali atlikti ir norminio vertinimo funkciją, bet čia – daugiau idealiomis sąlygomis. Realiomis sąlygomis kriterinis vertinimas visai nedomina – ką jie ten mokėjo-nemokėjo – visai neįdomu. Norminis vertinimas – kur kas įdomiau – duokit mums pačius geriausius! Ir tada užtikrintai aišku, kad jei jie kažko ir nemokėjo, tai bus lengva juos išmokyti. (O kad kažkas ten apačioje praslydo su 9 klasėm – jis man dzin, jis tikrai nėra geriausias).
(Konkretus pvz. – dabar užsienio kalbą B2 reikės mokėti. Vertinimas kriterinis, bet ar tai man padės atsirinkti geriausius?)
Lygiai taip pat dėl C. Steponavičius tuo ir žavus, kad atiduoda pinigus geriausiems. O ne tokie geri – kurie atsineša savo pinigus – ta imitacija ir yra skirta.
Reikia tiesiai šviesiai pasakyti – universitetai nebeimituos atrankos kai jų pačių tiesiog neliks, o liks tik tiek studijų vietų, kiek ir turėtų – ty, lygiai tiek, kiek dabar finansuojama (gal net ir truputį mažiau) – nes tik tiek geriausiųjų ir tėra. Tada ir autoritetas didesnis bus
(O socialinis užsakymas – tai ir dabar yra, nes neša gyvą pinigą – patekai į 20% geriausiųjų – žiūrėk ir kišenė nepalengvės keliais tūkstančiais studijuojant).
O kad kandidatai kaip mokėsi – niekam nerūpi – tai tik liudija, kad visuomenė menkai nusimano apie klasinę visuomenės prigimtį 😀
Burgis, 2012-09-19 08:50:00
Arvydui: pluėj?
laisvamanis, 2012-09-19 09:26:40
Arvydui: spėju, kad liko ir
B.B. variantas irgi geras
petras, 2012-09-19 13:34:47
Tai, kad šita mįslė tinka tik rusų kalba. Lietuvių kalboje jungtukas “ir” nėra abėcėlės raidė (atlieka konjunkciją), todėl šita mįslė lietuvių kalboje netinkama.
Arvydas, 2012-09-19 20:18:16
Taip, laisvamanis – teisus. Klasikinis šios mįslės atsakymas yra “IR”. Tačiau gerb. B. B. atsakymas – originalesnis :))
jurgis, 2012-09-20 22:00:05
nugirdau šiandien prie šios temos direktorių kalbant apie profiliavimą ir moksleivių žinojimą, kuo nori būti…
ta proga http://www.youtube.com/watch?v=a5n8y2HicsY#t=1m34s 🙂
buvęs pedagogas, 2012-09-21 15:21:38
Su visais punktais sutinku. Egzaminai turėtų būti po pradinės mokyklos iškart. Kasmet. Mažų mažiausiai ką vaikai gautų – įprastų ir išvengtų egzaminų baimės.
LinaL, 2012-09-21 19:42:26
“Abiturientai turi užsigrūdinti, nes universitetuose ir gyvenimo universitetuose egzaminų yra daug” – va ir davė vienuoliktokams pasigrūdinti :)) Pavasarį nori nenori privertė profiliuotis, o rudenį pasakė – dabar žaisim kitaip :))
Žinoma, kad pravers gyvenime mikliai prisitaikyti prie keičiamų sąlygų ir taisyklių.
Regina D., 2012-09-23 09:13:45
Rašote: “Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui reikia ruoštis ne mokslą mokantis, o mokantis įtikti egzaminatoriams, atspėti jų įgeidžius, patenkinti jų ego.”
Tai dabar klausimėlis: jei taip viskas aišku, kaip gauti maksimumą, kodėl tuo nesinaudojate? Juk kare ir egzaminuose nugalėtojai neteisiami! Beje, su teiginiu aš VISIŠKAI sutinku – lietuvių kalbos egzaminas yra neprotingas. Bet išmintingi žmonės sugeba pasinaudoti jo neprotingumu 🙂
Burgis, 2012-09-23 09:59:48
Reginai D.: gal geriau ne pasinaudoti neprotingumu, o siekti protingumo?…
Regina D., 2012-09-23 13:44:51
Burgiui: pasak J.Biliūno, tie, kurie siekė Laimės žiburio, virto akmenimis! Jei yra norinčių aukotis, – prašom 🙂
Tik aš kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad labai mažai kas nori to teisingumo ir tiesos. “O kas yra tiesa?” – Biblijoje klausia Poncijus Pilotas Kristaus. Manau, tiesa ta, kad teisiuosius nukryžiuoja 🙂
Va, kaip čia aš išfilosofavau, bet tikrai gal verta pagalvoti, kas geriau – bandyti galva pramušti sieną ar pasiieškoti durų 🙂
Regina D., 2012-09-23 13:54:04
Ar nesupyksit, jei paprovokuosiu – pasiūlysiu tam tikrą socialinį eksperimentą? Kurią mokytoją priimsite į darbą – tą, kuri jums garantuos pačius aukščiausius rezultatus (būdas nesvarbu), ar tą, kuri mokys sąžiningai, bet rezultatų egzamine negarantuos, nes juk egzaminas neprotingas?
Burgis, 2012-09-23 19:15:59
Reginai D.: Geras yra tik tas, kuris suderina…