Rytoj visą dieną būsiu Vilniuje, nieko čia neparašysiu…
O šįvakar kažkaip aptingau, bet nenoriu pamiršti vienos temos, nes juk žadėjau jums, kad, nebetekęs darbų, imsiu dalytis patirtimi.
*
Tai va, sugalvojau taip: rytoj jūs čia padiskutuokite, kaip suprantate tą akademinę laisvę, o aš penktadienį parašysiu savo nuomonę.
Labanakt.
Atsakymai
Burgis, 2015-01-28 22:04:29
Pažiūrėsime…
Bugis (aka MK), 2015-01-28 22:22:55
Man akademinė laisvė yra tai, kad galiu nueiti padėstyti dvi dienas per savaitę, o visas kitas dienas užsiimti moksliniais tyrimais arba šiaip kuo. Neatsiejama akademinės laisvės dalis yra ir keturių mėnesių atostogos (sausis, birželis, liepa, rugpjūtis). Tiesa, vasaros metu atostogas dažnai trikdo komandiruotės į Graikiją, Italiją, Ispaniją ar pan.
mama R, 2015-01-28 23:35:52
Kadangi, mokyklose tikrindami pamokas, vis dar “baudžia” už pamokos struktūros nesilaikymą, tai manau, kad akademinė laisvė turėtų būti kažkur ties Paukščių taku..
Beje, gal kas žinote, kas sugalvojo, kad pamokos struktūra turi būti tokia, o ne kitokia?
Bugis (aka MK), 2015-01-29 08:15:50
Mamai R: Sugalvojo, tikriausiai, “mokslininkai” iš tokios mistinės srities “edukologija”. Supraskit juos – edukologija nėra joks mokslas, o mokslinius straipsnius jiems vistiek rašyti reikia. Tai žmonės vis tobulina pamokos struktūrą, keičia teminių planų formas ir t.t. Bet daug blogiau, kai tai, ką jie parašo, kažkas ima taikyti praktikoje… Jie jau ir į universitetus įsisuko. Teko lankyt nemažai jų “mokymų”.
blah, 2015-01-29 15:21:46
na, pirmiausia, tai sugalvota maždaug… akademikams, bentjau aukštesniosios mokyklos dėstytojams. Antra, tai tikriausiai labiau galioja, kad negalėtum būti persekiotas už politinius įsitikinimus, kontroversiškos medžiagos dėstymą (pvz. “klimato atšilimas iš tikrųjų gali visus mus nužudyt” arba “abortų legalizavimas pagerina moterų sveikatą toje šalyje”), kurioje tas dėstytojas nusimano labai gerai, nes moksliškai tiria tą temą. Taip maždaug įsivaizduoju.
Manau pamokos struktūros tai neapima, nes tai… na nelabai ką bendro turi su mokslu gal? Ką gali kontroversiško pasakyt mokydamas 2+2…
O šiaip manau galimų pamokos struktūrų yra labai daug, man rodos tai įeina į bet kokį pedagogikos vadovėlį, įsivaizduoju, kad turėtų būti visiškas chaosas pamokoj, kad neįsipaišytum į reikalavimus.
Bugis (aka MK), 2015-01-29 15:41:17
Iš arčiau: Galvojau ir aš protestuot po Trijų Karalių dėl to, kad šis tinklaraštis buvo uždarytas per šventes. Bet atsinaujinau vardą ir vėl rašau. Dabar pereinamasis laikotarpis – pusę metų šalia naujojo mano vardo bus nurodytas ir senasis. Tačiau kreiptis į mane jau galima tik naujuoju vardu, kitaip – neatsiliepsiu.
LeON, 2015-01-29 18:12:26
Iš kitos pusės, ačiū už grįžtamą ryšį. Priminėte, jog kartais geriau palaukti, kol kiti išsakys nuomones, o ir neflūdinti resurso, kuriame esi svečias 🙂
Blogas – ne akademinis žurnalas, laukiama trumpa nuomonė, o ne gili analizė.
sonata, 2015-01-29 20:02:49
…yra laikas mėtyti akmenis ir yra laikas juos rinkti…
GZ, 2015-01-29 20:33:48
Balsis žodyje “flood” tariasi kitaip nei “food”. Kaip ir “blood”…
mama R, 2015-01-29 20:44:18
O jeigu rimtai, tai galvoju, kad sąlyga akademinei laisvei būti yra beveik besąlygiškas pasitikėjimas mokslininkų. Autoritetais negimstama, reikia darbų. Akademinė laisvė labai trapi “я начальник, ты дурак, ты началник, я дурак” terpėje.
mama R, 2015-01-29 21:27:33
Klaida: turi būti *mokslininku* (kuo).
Įdomu ar gerai sekėsi p.Burgiui Vilniuje..
Ema, 2015-01-29 21:41:08
Giliai įsitikinusi, kad tikras Mokytojas turi ne tik laikytis pamokos struktūros, bet ir gebėti improvizuoti. Neretai improvizacijos tampa vertingiausiomis ir įdomiausiomis, įkvepiančiomis (,,vežančiomis”) pamokų dalimis 🙂
LeON, 2015-01-29 21:51:57
Tikrai taip, jei visai taisyklingai – “fladinti”.
Bet neskamba. Turbūt, kad potvynis asocijuojasi su ūūūūūūū 🙂
Ir nostalgija pirmųjų forumų, IRC ir tt laikams bei jų žargonui.
*
Kiek kitu rakursu, bet panašia tema.
Yra įvairių nuomonių apie AL ir šiuo metu LT diegiamą Bolonijos sistemą.
Asmeniškai manau, jog:
– soc. laikų švietimo sistemos plataus profilio pliusas – “privalomas” universalumas, fundamentalumas. Nemokamas mokslas.
Po karo buvo poreikis plataus profilio specialistų – diplomantų, kurie “pritrindavo” kvalifikaciją įmonėje, įdarbinti pagal paskyrimą.
Minusas – atsilikimas technologijų TOP. Čia neapseita be politinės trumparegystės, kai kompiuteriai buvo paskelbti nereikalingais žaislais, ir buvo atsilikta nuo JAV.
Principas “nieko nežinau apie viską”.
– Vakarietiškas išsilavinimo, paremto rinkos poreikiais, pliusas – adekvatume šios dienos situacijai.
Bet, situacijai pasikeitus, tenka naudotis kito specialisto, atitinkančio kitą situacija, “subranga”.
Rinkai pasikeitus, reikia persimokyti vos ne nuo nulio, ir ne už dyką.
Principas “viską žinau apie nieką”.
Optimumas, matomai, kažkur ties viduriu.
LeON, 2015-01-29 21:56:45
Pasižiūrėkime mūsų laikų sąvokos “Akademinė laisvė” traktavimą:
ŠIMTŽ:
“Mokslo ir studijų veikos teisinio reguliavimo principas, apimantis akademinės bendruomenės narių teisę laisvai reikšti savo mintis, pasirinkti mokslo, meno ir pedagoginės veiklos metodus ir prieigas bei apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą.”
http://daukantas.vdu.lt/moksliniai-terminai/index.php/component/mokterm/?term_id=4
*
Ausrinė Pasvenskienė, VDU teisės fak.:
“nėra iki galo aišku, ką apima terminas „akademinė laisvė“, kokias teises garantuoja akademinei bendruomenei ir kokias pareigas nustato.”
http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2337681
*
VU AKADEMINĖS ETIKOS KODEKSAS:
“…
2.1 Universiteto bendruomenės narių saviraiškos teisė apima akademinę laisvę, t. y. galimybę atvirai dėstyti savo požiūrį į studijų ir mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą, necenzūruojamai (laisvai ir atvirai) išreikšti kritines idėjas. Atsakingas naudojimasis šia laisve reikalauja, kad dėstytojai tokią pat laisvę pripažintų ir kitiems bendruomenės nariams, palaikytų kritinio mąstymo tradiciją bei atviro svarstymo atmosferą Universitete.
Atsakingam naudojimuisi akademine laisve prieštarauja:
2.1.1. nepakantumas kito nuomonei;
2.1.2. teisės išsakyti ir ginti savo nuomonę priimant sprendimus, reikšmingus Universiteto bendruomenei, jo padaliniams ar pačiam asmeniškai, ignoravimas arba sąmoningas ribojimas;
2.1.3. teisės atsakyti į kritiką ar kaltinimus ignoravimas arba sąmoningas ribojimas;
2.1.4. dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ar bandymuose, žinomai susijusiuose su žala žmogui, gamtai, visuomenei ar kultūrai.
…”
http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/VU_AEK.pdf
*
Farlex:
Academic Freedom
The right to teach as one sees fit, but not necessarily the right to teach evil. The term encompasses much more than teaching-related speech rights of teachers.
http://legal-dictionary.thefreedictionary.com/Academic+Freedom
*
Viskas, mano kranelis šiandien užsukamas 🙂
Įdomūs kitų “namų darbai” – žr. posto temą!
Jpn, 2015-01-29 22:39:30
Egzistuojanti viešųjų pirkimų sistema didžiąja dalimi atveju renkasi prekę ar paslaugą pagal principą “geriausia yra pigiausia”. Inovatyvesnis sprendimas ar produktas dažnai būna nežymiai brangesnis ir neretai pralaimi viešųjų pirkimų konkursuose.Daug kalbama apie ekonominio naudingumo kriterijų vertinant paslaugą,bet dažniausiai pasirenkamas mažiausios kainos,o ne kokybės principas. Toks valstybinis požiūris rodo pavyzdį ir privačiam verslui.Štai tokia ta mūsų rinka….
Bugis (aka MK), 2015-01-29 22:45:26
Emai: žiūrėk, kad tik neužveštų, mandruole
Atsakymas, 2015-01-29 23:12:15
Bugiui (aka MK): o tu apsitorčinęs ir be pamokos?
Jonė, 2015-01-29 23:45:31
p. Burgi, ar Jūs kandidatuosite į Vilniaus miesto tarybą?
Jpn, 2015-01-30 08:51:02
Ne tik apie akademinę laisvę.Manau,visi mes Lietuvos Respublikos piliečiai,tad tos rinkimų tvarkos neturėtų skirstyti į vilniečius,kauniečius,kupiškėnus,alytiškius,plungiškius ir t.t. -Lietuva viena ir nedaloma.Manau,kad tai kažkoks sovietinis anachronizmas. Jei neklystu,Prancūzijoje vyriausybės ministrai neretai būna ir kokio nors miestelio merais.Tokiu būdu miesteliai sulaukia daugiau dėmesio iš centrinės valdžios. Manau ,kad esant dabartinei tvarkai,ypač rajonų tarybose ,ateiti šviežioms jėgoms šansų beveik nėra-ten amžiais sėdės tie patys “savi”,”iš to rajono” veikėjai.Stagnacija ir šviežių idėjų trūkumas,bet užtat “savi”,visi visus pažįsta,negriaus nusistovėjusių tvarkų.. O gal kaip tik reikėtų šviesuolių iš kitur,nesusijusių su vietiniais užsisėdėjusiais?
Bugis (aka MK), 2015-01-30 09:51:09
Tai kur p. Burgio nuomonė apie akademinę laisvę? Jau antrą dieną ieškau…