Akimirkos…

Liepos 15, Antradienis

Jie šoko ištiestos rankos atstumu, kad galėtų matyti vienas kito veidą, dešine ranka ji kilstelėjo ir šiek tiek patraukė suknelės petnešėlę – ji žvelgė į tą petnešėlę, žvelgė ir jis. O ji tai matė.
Michael Ondaatje. „Kačių stalas“
***
Ir ta akimirka buvo lemtinga jos vyrui, kuris irgi tai matė ir suprato – jo žmona jam jau nepriklauso… Ir jiedu išsiskyrė.
***
Laikraštis netrumpame straipsnyje išspausdino vieną sakinį, kurį neva pasakė mūsų abiturientas, gavęs keturis po 100 iš VBE:
*
Pati mokyklos atmosfera kartais veikdavo labai nemaloniai.
***
Dabar bandau suprasti… Abiturientas viską padarė pats, mokykla tik trukdė? Ar kitaip: abiturientas tokio lygio, kad bet kuri mokykla jį veiktų labai nemaloniai? O gal abiturientas taip nesakė, tik laikraštis taip parašė? Man patiko ir patinka tas abiturientas! Ypač nuoširdumu ir atvirumu. Bet gal tai buvo vaidyba?
*
Rytoj – išleistuvės. Aš gaudysiu akimirkas… Visuma manęs nedomina. Niekada visuma manęs nedomino ir nedomina. Vidutiniškai visada viskas gerai. Akimirkos… Akimirkos žudo ir prikelia, pakelia, įkvepia, suveda, išskiria…

patiko(0)



RSS

Atsakymai (30)

Burgis, Liepos 15 10:02  #

Blyksnis…

patiko(0)



Rasa, Liepos 15 10:56  #

Puikiai vyrukas pašnekėjo. Ir nepasakė nieko blogo :) Tai jūs bandot tiek ištraukti iš to paprasto pasakymo, kad jis dabar turėtų pasijausti beveik kaltas, kad taip pasakė. Žinot, tikrai būtų skambėję nenormaliai, jei jis būtų pakiliu balsu pareiškęs, kaip gimnazija pakeitė jo gyvenimą, kaip kiekviena diena joje buvo šventė ir pan. Tada net būčiau neskaičius viso straipsnio, nes būčiau nusprendus sau, kad tai „saldžios sapalionės“ :) Taip saldžialiežuvauti tik mamoms pritinka arba seniai baigusiems, kurie jau su nostalgija ją prisimena :D
Taip, kiekviena mokykla įgrysta. Ir nereikia iš to išvedinėti gilių filosofijų. Bet… Po kurio laiko daug kas jos jau pasiilgsta :)
Kaip ir aš kartais pasakau, kad man bloga nuo darbo (tų pačių sienų) bet išties labai mėgstu savo darbą. Labai.

Akimirkos nenusako esmės. Pasiduoti akimirkoms- pleventi emocijų debesyse. Nesakau, kad tai blogai. Tik tai nėra visai tikra. Mano manymu :) O gal būt aš klystu :) Puškiną mat prisiminiau. Ir jo akimirką. Čiūdną… :D

Я помню чудное мгновенье:
Передо мной явилась ты,
Как мимолетное виденье,
Как гений чистой красоты.

В томленьях грусти безнадежной
В тревогах шумной суеты,
Звучал мне долго голос нежный
И снились милые черты.

Шли годы. Бурь порыв мятежный
Рассеял прежние мечты,
И я забыл твой голос нежный,
Твои небесные черты.

В глуши, во мраке заточенья
Тянулись тихо дни мои
Без божества, без вдохновенья,
Без слез, без жизни, без любви.

Душе настало пробужденье:
И вот опять явилась ты,
Как мимолетное виденье,
Как гений чистой красоты.

И сердце бьется в упоенье,
И для него воскресли вновь
И божество, и вдохновенье,
И жизнь, и слезы, и любовь.

patiko(0)



Burgis, Liepos 15 11:03  #

Rasai: panašu, kad tiesiog norite pasiginčyti… :-)
Ne, aš niekada taip nebūčiau pasakęs (jei jis pasakė…) apie savo mokyklą! Jūs klystate sakydama, kad bet koks geras žodis, dėkingumo žodis yra saldžialiežuvavimas!
*
Maža to, vaikystėje aš neturėjau pasirinkimo – ėjau į tą mokyklą, kuri buvo miestelyje. O tas vyrukas galėjo pasirinkti! Galėjo neateiti, bet kuriuo metu galėjo išeiti. Jei mokyklos lubos per žemos arba kažkokie plebėjai, prasčiokai aplink – rinkis kitą! Tu gali! Bet kuri mokykla būtų labai apsidžiaugusi, gavusi olimpinę žvaigždę.
*
Vis tik aš linkęs manyti, kad parašė ne tai, ką jis pasakė… Rytoj sužinosiu.

patiko(0)



Rasa, Liepos 15 11:16  #

Ne, bet koks geras žodis nėra saldžialiežuvavimas. Pritariu. Tik jis turi būt pasakytas natūraliai, o ne dėl to, kad „taip reikia“. Tortas irgi gerai. Bet ne tada, kai tave verčia valgyti penktą gabalą. Tada jau ne subtilų skonį jauti, o norą apsivemti.
Iš šalies labai gerai matosi ir tai, kad jūs jaučiate nuoskaudą dėl kiekvieno, kuris nesaldžialiežuvauja. Tai kvaila. Jūs taip norite būti liaupsinamas, norite, kad būtų liaupsinama gimnazija, kad… Atrodo, kad jūsų nuomone, tai beveik norma :) Taip tuo tikite ir norite matyti gimnaziją kaip tobulybę, kad dabar garantuotai eisite ir rytoj prisikabinsite prie to vaiko su klausimais. kad jis nuramintų jūsų dūšią.

Žinoma, galėčiau šito ir nesakyti. Jūs puikus žmogus. Kaip visuma. Su man nepatinkančiom akimirkom :D

patiko(0)



Ema, Liepos 15 11:27  #

O man tie žodžiai ,,užkliuvo“. Ir aš juo ,,išgirdau“ panašiai, kaip ir B. B.Tiesiog M. G. parodė savo brandą (ryt jis gaus brandos atestatą). Brandus žmogus turi atsakyti už žodžius. Ypač skirtus viešumai. Taigi, protiškai brandus, o dvasiškai dar reikia augti.
Kuo tai skiriasi nuo tūlo Einikio pasiskymo apie Lietuvą?
Tikiu, kad ryt M. G. paaiškins Direktoriui, kaip ten buvo, o jei ką, – atsiprašys. Jei žurnalistai ,,nuinterpretavo“, tai tikrai brandu būtų, jei ryt filharmonijos scenoje jis pasakytų kalbą nuo 12-okų. Tam reiktų ir drąsos, ir brandos.

Nieko neliaupsindama, sakau: DĖKUI, esu laiminga, kad KTUG augino ir brandino mano sūnų. Linkiu visiems gražios rytdienos šventės. Yra kuo džiaugtis.

patiko(0)



Edita, Liepos 15 11:38  #

Skaičiau tą straipsnį, šis sakinys negalėjo neužkliūti… Tuo labiau, kad kiek esu girdėjusi, KTUG atmosferą giria ir moksleiviai, ir jų tėvai. Kažin, ar toks šaunus gimnazistas turėjo omenyje tai, ką žurnalistas parašė, bet kartais turbūt mes visi pasakom ne visai tai, ką norim pasakyti. Gražios Jums šventės!

patiko(0)



Ema, Liepos 15 11:52  #

Natūralu, kad Direktorius nori būti pagirtas (prie ko čia saldžialiežuvavimas) už nuveiktus darbus. Ar jis ką blogo padarė? Gal kur ir suklydo, kažko nepadarė. Tai pirmiausiai su juo ir reikia pasikalbėti, o ne viešai spaudoje. Čia ne tik brandos, bet ir kultūros klausimas.

patiko(0)



Burgis, Liepos 15 12:03  #

Rasai: tai aš ir sakau – akimirka…
„Iš šalies labai gerai matosi ir tai, kad jūs jaučiate nuoskaudą dėl kiekvieno, kuris nesaldžialiežuvauja. Tai kvaila. Jūs taip norite būti liaupsinamas, norite, kad būtų liaupsinama gimnazija, kad… Atrodo, kad jūsų nuomone, tai beveik norma :) Taip tuo tikite ir norite matyti gimnaziją kaip tobulybę, kad dabar garantuotai eisite ir rytoj prisikabinsite prie to vaiko su klausimais. kad jis nuramintų jūsų dūšią.“
*
Tai, ką dabar parašėte, manyje kažką negrįžtamai pakeitė apie Jus… Ir jau nieko nepadarysi. Plačiau save aptarsiu kitą kartą…

patiko(0)



Ema, Liepos 15 12:16  #

Direktoriau, ar buvote su anūkėliai pažiūrėti Aleksoto kaskadų? Labai gražu. Jei nebuvote, siūlau :)

patiko(0)



Burgis, Liepos 15 12:24  #

Emai: kur tai? Kas tai?

patiko(0)



kaimietė, Liepos 15 12:26  #

Na va, o sakėte Ondaatje nepatiko… Bet tai ir yra rašymas plevenant sakiniu. Mintis plevena virš sakinio. Taip rašo ir Baricco ir Fermine. O Jums reikia prirašyto pilno lapo.

patiko(0)



Rasa, Liepos 15 12:44  #

Burgiui: Puiku. Nesu švelni pūkuota katytė. Mintanti vien romantiškais eilėraščiais. Būnu visokia. Kartais žiauri. Kartais gera. Kartais pavargstanti nuo „užsienietiško“ sintetinio mandagumo, vienodų privalomų šypsenų ir, kurių kas minutę kartojamas beskonis bespalvis „Thank You“, kurio vienodą intonaciją pasigavę kartoja balti, juodi, rudi ir geltoni žmonės laikomas nuoširdžiu maloniu mandagumu. Ir šitą mandagumą norime įgyvendinti mūsų žmonėse kaip teigiamybę.
Puiku. galite manyti apie mane ką tik norite :) Bet nesiruošiu rašyti čia tik dėl to, kad rašyčiau vien Jums patinkančius dalykus. Nes nelaikau Jūsų silpnapročiu nesugebančiu priimti kritikos. Ar tai blogai? Gūžteliu pečius. Nežinau.
:) Na, šiaip ar taip, aš Jus labai myliu. Visi tai žino :) Kaip žmogų. Net tomis akimirkomis, kai jūsų nuomone, požiūris, elgesys ar dar kažkas man nepatinka. Nes iš esmės Jūs puikus.
O jūs turite teisę matyti mane kokią tik pageidaujate…

patiko(0)



Ema, Liepos 15 12:48  #

Reikia važiuoti Europos prospektu link ŽUA . UžNNesukti į Kalvarijos g-vę, bet tolyn. Vėliau yra kelio linkis į dešinę. Kai baigiasi mnamai, viename iš posūkių yra stendas su nuoroda (nuo kelio aiškiai matosi), šalia, apačioje ir pačios kaskados. Pastatytos 1881 ant Marvos upelio. Kartais tik kvapas būna ne koks. Bet labai retai.

patiko(0)



Burgis, Liepos 15 12:48  #

Rasai: pavalgysiu ir tada parašysiu atskiroje temoje… :-)

patiko(0)



ne humanitaras, Liepos 15 12:49  #

Jeigu žmogui kas nors netinka (pavyzdžiui, atmosfera), tai nereiškia kad jis yra „tokio lygio“.
Nors su pasakymu „prisikabinsite prie to vaiko su klausimais“ dar labiau nesutinku. Puiki proga pasikalbėti.

patiko(0)



Burgis, Liepos 15 12:49  #

Emai: ačiū, nuvažiuosime…

patiko(0)



Jolanta, Liepos 15 14:08  #

O tai tuomet žodžiai iš M.G lūpų „Kuo daugiau geri, tuo greičiau išsiblavai“, kaip būtų įvertinti?..:)

patiko(0)



Burgis, Liepos 15 14:31  #

Jolantai: tuos žodžius suprasti gali tik tas, kad žino biologijos VBE devintąją užduotį – abiturientas labai taikliai įvardijo galimą užduoties klaidą…

patiko(0)



pukuotuks, Liepos 15 16:13  #

Skaitydamas, sudėliojau sau kertinius punktus. abiturientas sakė „ kartais “, svetainės šeimininkas – šį žodelį pakeitė į „visada“ (sekanti pastraipa po citavimo; išmetant kertinį žodį.. ). Hmm… Abu kalbėjo apie gimnaziją. Asmeniškumų nematau.
Po to įsijungė apvalus mėnulis bei vasarinis karštis su trupučiu poilsio trūkumo … ir gavosi asmeniškumai. Liūdna.
O dabar šiek tiek apie esmę. Taip, būtų įdomu pasikalbėti su tuo jaunuoliu (kaip geram direktoriui, gal net būtų privaloma (visgi atmosferos sukūrimas ilgas procesas su nemažomis pastangomis)), siekiant įsivardinti tų nemaloniųjų „kartai“ atvejus ir juos kaip nors bandyti įtakoti. Bėda, kad tas pokalbis turėtų būti labai delikatus (visgi tai jaunas žmogus, kuris dar tik mokinasi reikšti nuomonę opiais klausimais), o su tiek energijos įdėtos į asmeniškumus, manau, kad gali nepavykti.
Įdomus istorijos (direktorius-abiturientas) tęsinys. Pasidalinsite?

patiko(0)



Burgis, Liepos 15 16:17  #

pukuotuks: pasidalinsiu… Jei tas vyrukas panorės man ką nors pasakyti. Pats. Be prašymo.
*
Beje, „mokyklos atmosfera kartais veikti labai nemaloniai“ gali tik tuo atveju, jei ji tokia yra nuolat… Nes juk tai „atmosfera“, o ne pavienis žmogus, pavienis įvykis…
*
Čia yra ir kita tema: jei tave kas nors veikia nemaloniai, kiek tu pats dėl to kaltas? Kada nors parašysiu…

patiko(0)



Regina D., Liepos 15 20:26  #

Vaikinukas pasakė: „Pati mokyklos atmosfera kartais veikdavo labai nemaloniai.“ Atkreipkite dėmesį – jis kalbėjo ne apie gimnaziją, kurioje mokėsi, o apie mokyklą, kaip tam tikrą jauno žmogaus gyvenimo organizaciją, pavyzdžiui, kad tam tikrus dalykus mokaisi tik tam tikroje klasėje, o ne tada, kai tave tai domina; pamoka trunka 45 min., o ne tiek, kiek tau tą dieną reikia; turi nuolat persiorganizuoti iš vienos veiklos į kitą – tam skirtos 10 – 15 min. pertraukėlės. Ir t.t., ir pan.
Būtų ŽIAURU prisikabinti prie to vaikinuko. Nesolidu.

patiko(0)



Matas, Liepos 16 11:37  #

Sveiki visi.
Tiems, kas nežino – esu tas pats abiturientas Matas Grigaliūnas, kurio žodžiai įžiebė šią diskusiją. Norėčiau paaiškinti, kodėl viskas įvyko būtent taip.
Pradėsiu nuo to, kad žurnalistė padarė viską labai profesionaliai – tai yra, suprato mano žodžius (ne mintis), atrinko įdomiausius ir esminius ir parašė straipsnį, pabrėždama, kas jai pasirodė svarbu. Jos kaltės čia praktiškai nėra.
Dėl šio nesusipratimo daugiausia esu kaltas aš, nesugebėjęs tiksliau ir suprantamiau išreikšti savo minčių žodžiais, už ką tikrai nuoširdžiai atsiprašau…
Tačiau šių žodžių aš neatsiimsiu, o geriau papasakosiu, ką iš tikrųjų turėjau omenyje, nes jie iš dalies tai ir pasako. Taigi, buvau paklaustas, ar nepavargau nuo mokslų ir ar nenorėčiau pailsėti, kaip kai kurie daro (mintis klausimo buvo tokia). Atsakiau, kad nuo paties mokslo nepavargau, bet vargino kiti dalykai, kuriuos neapdairiai pavadinau mokyklos atmosfera. Ką iš tiesų norėjau pasakyti:
1) Mano klasė. Taip, turiu ten daug gerų draugų, o ir dauguma bendraklasių atskirai paėmus yra visai neblogi žmonės, tačiau, žiūrint bendrai (galbūt – klasės atmosfera?), savo klase nusivyliau jau tik įstojęs į gimnaziją ir savo nuomonės nepakeičiau iki šiol. Dėl to daugiau laiko mokyklos renginiuose, išvykose ar per pertraukas mėgau praleisti bendraudamas su žmonėmis iš kitų klasių, o buvimas su bendraklasiais pamokose (tuo labiau, kur nors kitur) vargindavo.
2) Tai, ką Regina D. puikiai parašė savo komentare.
3) Kai kurios pamokos ir mokytojų elgesys. Paprastai pasakius, yra mokytojų, kurie, mano nuomone, neverti dirbti gimnazijoje, bet apie tai – ne šią džiugią dieną.

O pagirti gimnaziją man niekada nebus gaila – ji, be abejonės, yra viena iš dviejų geriausių Lietuvos mokyklų ir aš niekada nesigailėjau čia įstojęs. Ir ačiū už tą nuostabiąją gimnazijos atmosferos dalį, dėl kurios buvo verta čia mokytis. Kaip galbūt kiti benorėtų tai paneigti, daugiausia tai, mano nuomone, yra būtent jūsų, direktoriau, nuopelnas. Mano gyvenime jūs įrašytas kaip Mokytojas, o ne mokytojas. Ačiū.

Laukiu susitikimo vakare.

patiko(0)



Ema, Liepos 17 09:22  #

Mariau, ką pats padarei, kad atmosfera klasėje būtų kitokia? Išanksto dėkinga už atsakymą.

patiko(0)



tikinti, Liepos 17 09:30  #

Manau viskas išsamiai paaiškinta-pagarba šitam abiturientui, kad nepabūgo tiesiai parašyt. O ar visada vienas individas kažką gali padaryt, kad pakeist kolektyvą? Kiek kartų, mes suaugę esam kažką pakeitę, net ir turėdami didesnes galimybes? Nėra namų be dūmų…;-)

patiko(0)



M11, Liepos 17 09:37  #

Palikite šį gabų vaikiną ramybėje. Pakalbėjo atvirai, paprastai, šiek tiek pritrūko diplomatijos – na ir kas? Ir džiugu, kad kalba nuoširdžiai, nepataikauja niekam. Kaip jautėsi, taip ir atsakė. Jautė pareigą pasiaiškinti – pasiaiškino. Ar būtina dabar kiekvienam jaunam perspektyviam taip aplaužyt rankas ir kojas, kad kalbėtų tik tai, ką norite girdėti, tik taip, kaip norite girdėti? Koks kieno reikalas, dėl ko jam KARTAIS buvo bloga atmosfera klasėje? Koks kieno reikalas, ką jis dėl to padarė? Jis tik konstatavo savo pojūtį, niekam dėl to nepriekaištavo ir nieko nekaltino. Tuo labiau neprašė jokios pagalbos ir nereiškė apmaudo. Jis ir taip jau daug padarė, kad sugebėjo likti ištikimas sau ir kalbėti atvirai. Ir duokdie jam drąsos žiūrėti į priekį, o ne atgal. Sėkmės, Matai, lik ištikimas sau ir savo vertybėms – neabejoju, kad gyvenime mūsų keliai susikirs, ir būsiu maloniai nustebintas.

patiko(0)



Ema, Liepos 17 10:34  #

Gabiems, išskirtiniams nėra lengva tarp žmonių. Tikrai siauresnis ratas tų, su kuriais jiems gera bendrauti. O bendravimo meno mes mokomės nuolat. Ir klaidų padarom visi.
Noriu tik pasidalinti (nieko nemokau!): bendraudama stengiuosi laikytis principo NEPAKENK (ns visada pasiseka). Kai kalbi viešai apie žmones, pagalvok, kaip jausis jie, kaip jaustumeis pats, jei apie tave taip kalbėtų. Gal kartais geriau patylėti. Gi skaudės visiems, ir tau. Ir koks gėris bus iš to principingumo ar ištikimybės sau. Pati esu taip ,,sužeidusi“ žmogų, tad ir dalinuosi tuo, ką suvokiau. Tikrai nekalu Mariaus prie kryžiaus. Bat gal kai kuriems klasiokams buvo labai liūdna, ypač tiems, kurie labai stengėsi dėl klasės. O kaip šventės dieną jautėsi mokytojai? Dabar aš stengiuosi pastabas/priekaištus pirmiausia pasakyti tam žmogui asmeniškai. Viešai – tik tuomet, kai nesuveikia kitos priemonės.
Jei Marius liks tiesmukas, jam pačiam bus sunkiau. Ne tik klasė, bet ir visas pasaulis atrodys nedraugiški. Rašau geranoriškai. Taip patarčiau ir savo sūnui.Taktiškumas netrukdo išlikti ištikimam savo vertybėms.

patiko(0)



M11, Liepos 17 11:17  #

Ema: Matas :)

patiko(0)



Ema, Liepos 17 12:49  #

Atsiprašau, vėl suklydau. Matą pavadinau Marium. Ta proga linkiu Matui marias sėkmės ir laimės jausmo :)

patiko(0)



Matas, Liepos 17 15:12  #

Ema, atsakau jums: šiek tiek, o galbūt ir nemažai bandžiau klasėje sukurti jaukią atmosferą. Jei norite konkrečių dalykų, pavardinsiu kelis, kurie ateina į galvą. Pirma – stengiausi daugiau bendrauti su tais, kurie klasėje tik atėję neturėjo pažįstamų ar šiaip buvo nekalbūs. Antra, stengiausi stabdyti patyčias, kai tokių pasitaikydavo. Taip pat su draugais bandėme organizuoti įvairius renginius visai klasei. Deja… Visgi pats klasės bendravimui ir kenkiau. Dažnai būdavau arogantiškas, užsispyręs, neišgirstantis kitų. Kai galutinai supratau, kad nesusibendrausime, kaip norėčiau, matyt, perėjau labiau į kenkimo pusę.

Galbūt šiandien, kai išsiskirstėme po išleistuvių vakarėlio, pajaučiau didžiausią bendrumo jausmą per ketverius metus. Gaila, kad tik atsisveikindami žmonės sugeba įvertinti, ką turėję.

patiko(0)



Ema, Liepos 17 15:19  #

Matai, džiaugiuosi Jūsų atsakymu. Jūs labai paaugote per šias kelias dienas. Jums teko didelis išbandymas, Jūs garbingai laimėjote. Plačiai išskleiskite sparnus ir kilkite aukštai aukštai. Kažkuria proga jau rašiau:mes esame čia kad pasaulis būtų gražesnis. Sėkmės Jums :)

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>