Apibendrinimai: komentarai žiniatinklyje 2011 metais

Gruodžio 30, Penktadienis

arklys

Išsiruošė senelis su vaikaičiu – vadinsiu jį anūku – į tolimą kelionę.
Eina jie per kaimą ankstyvą rytą, vedasi už pavadžio arklį. Sutikti žmonės pašaipiai murma:
– Tai žiopli neišmanėliai! Turi arklį, o eina pėsti.
Saulelė pakilo aukščiau, senelis su anūku pasiekė kitą kaimą. Arklį veda anūkas, senelis joja ant arklio. Pakelėje dirbantys žmonės susižvalgo ir vienas kitam sako:
– Tai netikęs senis! Vaikas turi eiti pėsčias, o jis ant arklio užsirioglino! Leistų vaikui pailsėti, pajoti…
Taip ir bus! Trečiąjį kaimą keleiviai pasiekė popiet, žmonės pamatė: senelis veda arklį, ant kurio joja anūkas.
– Tai laikai atėjo! – piktinasi žmonės. – Jokios pagarbos, jokios užuojautos seneliams! Senas žmogus turi eiti pėsčias, o tas jaunikaitis, tik pažiūrėkite, joja!
Vakarop senelis ir anūkas atėjo į kaimą, kurio žmonės, pamatę keleivius, visai neteko žado: sulinkę po našta lėtai kėblina senelis ir anūkas, ant pečių nešasi supančiotą arklį.

patiko(1)



RSS

Atsakymai (2)

Burgis, Gruodžio 30 09:03  #

Gal sakysite netinka?…

patiko(0)



Arvydas, Gruodžio 30 09:57  #

Pratęsiu pasaką.. Vėlų vakarą senelis su anūkėliu abu raiti atjojo į Panevėžį. Pamatę tokį vaizdą, žmonės nesakė nieko, tylomis atėmė arklį ir tiek juos senelis su anūkėlių ir tematė. Dargi džiaugėsi, jog lengvai atsipirko!

Moralas – nė vienas šuo nėra pavojingas, kol jis loja. Pavojingas jis tampa tada, kai kanda.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>