Apie ką galvoja karalius?

Gegužės 5, Antradienis

Prabangiuose rūmuose miršta senas karalius. Puošniame miegamajame kambaryje – būrys gražiai apsirengusių tarnų. Vienas vandens paduoda, kitas prakaitą karaliui nuo kaktos nušluosto, trečias vaistų atneša…Tyliai skamba karaliaus mėgstama muzika, kambaryje kvepia karaliaus mėgstamomis gėlėmis.
Karalius guli tylus ir galvoja…
*
Ne taip norėjo mirti karalius, ne taip… Kur jo vaikai, kur jo anūkėliai? Po svetimus kraštus išsivažinėjo, karo grobiu tarp savęs nepasidalina. Prabangus gyvenimas, paleistuvystės jiems galvoje, o ne mirštantis tėvas. Niekada tas tėvas nesistengė būti artimas vaikams ir vaikaičiams, tik turtus jiems skirstė, ne meilę, todėl ir dabar vaikai žino – niekur nedings tėvo turtai po mirties, pasidalysime. Susibarsime, susikausime ir pasidalysime.
Karalius guli tylus ir galvoja…
*
Geriau jaunas būčiau mūšyje žuvęs! Ant karšto žirgo lėkdamas, prieš visą savo geriausią pulką lėkdamas, po pulko vėliavomis lėkdamas, pirmas būčiau kulką sutikęs, pulko draugus pridengęs… Amžiną didvyrio šlovę būčiau pelnęs. Juk mes būtume savo kraštą gynę, mes būtume žinoję, už ką galvas padėsime.
Karalius guli tylus ir galvoja…
*
Kodėl aš karalius? Kodėl likimas neleido man pajusti pavasarį noragu verčiamos, mano verčiamos, žemės kvapo, pamatyti, kaip dygsta mano pasėti javai? Kodėl aš nepatyriau alkio ir šalčio, baimės dėl savo vaikų, kai jie būtų sunkiai sirgę ir aš būčiau norėjęs jiems savo gyvybę atiduoti? Kodėl ji manęs nepamilo ne todėl, kad aš karalius, o todėl, kad aš tiesiog jai žemėje skirtas? Mudu galėjome eiti rankomis susikibę per kvepiančią žemę, per platųjį pasaulį taip, lyg viskas būtų mūsų, bet jau būtume viską padovanoję visiems žmonėms.
Karalius guli tylus ir galvoja…
*****
Čia ne atsakymai, čia klausimai… Jų yra daug! Paklausinėkite savęs.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (41)

Burgis, Gegužės 5 16:37  #

Užrašai…

patiko(0)



Rasa, Gegužės 5 17:47  #

Paklausinėjau. Savęs. Ir atsakiau sau. Kas man-Karalius :) Mačernio žodžiais sau atsakiau :)
***
Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.

Kiekvienas tavo žodis išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus,
Kalbėjo apie tavo didžią, gražią sielą,
Praaugusią, lyg aukštas medis girioje, visus medžius.

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam
Tik vieną syk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty“.

Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE

patiko(0)



qwerty, Gegužės 5 19:49  #

Niekuomet nebuvau, kaip tas karalius. Pinigai man niekuomet nebuvo (o jau ir nebus) vertybe patys savaime. Kaip nebuvo jie tokie po tarnybos armijoje. Perkant tėvukams pirmą jų gyvenime automobilį – žiguliuką, už mano per du metus, sunkiai dirbant gamykloje, gyvenant pusbadžiu, sutaupytus pinigus. Ar vėliau. Iš esmės pertvarkant jų palaiką namuką. Dovanojant pinigus seserims, etc. Tačiau vėlesnė empirika parodė, kad ir toks kelias baigiasi, kad „guli tylus ir galvoji…“

patiko(0)



qwerty, Gegužės 5 19:58  #

Norėjau pasakyti, kad viskas yra beprasmybė. Išskyrus tai, kas vyksta čia ir dabar. Norint būti laimingu, reikia aukšta geležine siena atsiriboti nuo ateities, ir dar aukštesne – nuo praeities. Kažkada galvojau, kad seni negali būti laimingi. Nes jie seni. Ir supranta tai. Po to pamačiau smagiai besijuokantį senuką. Laimingą senuką. Tada supratau, kad laimė – tai akimirka (skirtingai nuo nelaimės. Kuri gali nenutrūkstamai tęstis metų metus. Net iki gyvenimo galo). Ir senatvė čia jokia liūtis. Nes kas gi gali būt kliūtimi akimirkai?

patiko(0)



Rasa, Gegužės 5 20:40  #

Qwerčiui: kažkada dalyvavau ilgoje diskusijoje apie laimę :) Daug kas mano kaip ir tu, kad tai akimirka. O aš manau, kad tai tiesiog gyvenimo būdas :) Gal tiksliau būsena. Gal jausena? :) Būti laimingu. Gyventi meilėje. Be mūsų pačių, niekas kitas mus tokiais padaryti negali, manau. Nei vaikai, nei anūkai, nei draugai nei „antra pusė“, nei išloštas milijonas- niekas. Daug kas galvoja: „būčiau laimingas, jeigu…“. O nifiga! Nebūtum jei nesi. Dažnas mūsų tikri tinginiai, jie nenori patys būti laimingais (nors visi labai rimtai patikintų, kad netiesa, jie labai nori :), jie nori kad laimę jiems kažkas ant lėkštutės atneštų ir pamaitintų. Jie mano, kad bus laimingi jei bus mylimi, jei turės tą ar aną… O juk kai pagalvoji, tai kodėl daugelis nesupranta, kad visi turi pakankamai. Net tie, kurie neturi nieko… Nes, kai tu sakai, kad viskas yra beprasmybė, aš galvoju apie tai, kad taip, bet tuo pačiu galima sakyti, kad viskas yra prasminga :) Juk iš esmės tai vienas ir tas pat…
Žinai, ko reikia žmogui? Prisimenu vėl tėtį :) Nuvažiuojam vakare jau į kaimą, mama sėdi šiltai name ant sofutės, o tėtis kieme ant suoliuko. Klausiu- ką tu čia veiki vienas, juk jau temsta visai, vėsu. O jis taip paprastai- nu tai laukiu jūsų, žiūriu į žvaigždes… Ir, kai pagalvoji, tai juk tokia laimė nieko nekainuoja. Laukti ar būti laukiamam, žiūrėti į žvaigždes ar klausytis paukštukų čirenimo (šiandien dirbau Elektrėnuose ir atsidariau duris, kad bedirbant man dainuotų paukštukai. Buvo smagu :)

patiko(0)



qwerty, Gegužės 5 20:47  #

Rasa, yra dar vienas geras būdas savo artimą padaryti laimingu. Egoistinis.Hedonistinis. Mylėti save. Lepinti. Padaryti taip, kad tau būtų gera.Tavo artimui gera bus dvigubai. Labai paprastas būdas. Pabandyk)

patiko(0)



Rasa, Gegužės 5 21:11  #

Qwerčiui: nu galvoju, kaip čia būtų… Įdomiai čia gaunasi :) Iš vienos pusės puikiai. Bet jei jau žiūrint visai savanaudiškai ir prieštaraujant savo ankstesniam komentarui, tai ką gausim? Aš save myliu ir save lepinu, o va artimieji tai jau nei piršto nepakrutina, jie tik gatavu produktu džiaugiasi… Per gerai jiems tada, tegul ir jie pasistengia :))) Juokiuosi, žinoma.
Mylėti save turbūt moku. Dažniausiai. Su lepinimu sunkiau gaunasi. O ką daro moteris, kai save lepina? :) Kaip vyrams atrodo? Man tai matosi taip: dažna užsiima tokiais nuostabiais moteriškais dalykėliais- savęs gražinimu… Tai turiu pasakyti, kad tai baisiai nuobodus, šlykštus ir skaudantis dalykas… :))) Kaip tai įkyru! Tikras gražinimasis. Dukra kažkada sugalvojo man dovaną padaryt- tai, kas daroma geruose salonuose. Sūnus su žentu žvengė iki nukritimo. O ji man įmantriai depiliavo kojas, aplipino kažkokiais klijais, kurių beveik neina nuvalyt, paskui vašku lipino kitur, visur peša, ilgalaikis nagų lakavimas atrodo neisbaigs niekada… Fuuuuuuuuuu… Paskui jautiesi prilepinta iki tiek, kad net lipnu (kaip kai kam burnoje lipnu nuo mano kalbų… :)

patiko(1)



Temidė, Gegužės 5 21:29  #

Rasa, tai tave gal cukrum depiliavo? Reikėjo pabandyt elektroepiliaciją. Ilgesnis poveikis ir mažiau skauda. Apie tokius dalykus aš šiek tiek išmanau. O kurias vietas tau depiliavo?

patiko(0)



Rasa, Gegužės 5 21:35  #

Temidei: :) Kurias vietas depiliuojuosi… Hmmm :))) Įvairias. Pasakysiu, tai dar paskui ir pažiūrėt užsimanysi… :) O aš vaikų netvirkinu :)

patiko(1)



sonata, Gegužės 5 22:50  #

Karalius ramus, nes jis skaitė Pauliaus laišką korentiečiams ir žino, kas svarbiausia: „… meilė niekada nesibaigia…“

patiko(0)



Rasa, Gegužės 5 23:28  #

Sonatai: taip tai taip, bet gaila Karalių, kurie tai supranta tik paskutinėmis savo gyvenimo dienomis…
***
Kažko prieš naktį prisiminiau Egziuperi „Citadelę“. Valdovą… Atsiverčiau bet kur paskaitinėti… Net širdį gniaužia, kaip gražu :)

patiko(0)



qwerty, Gegužės 5 23:36  #

Ačiū, Rasele, taip mėgau Egziuperi, o niekada neskaičiau, net nežinojau jo „Citadelė“. Koks aš kvailys. Dabar perskaitysiu.

patiko(0)



qwerty, Gegužės 5 23:46  #

…Ir jei tu leisi veistis tarakonams, – man tarė tėvas, – tuomet rasis tarakonų teisės, kurios akivaizdžios. Ir atsiras giesmininkų, kurie tau juos pašlovins. Ir jie tau dainuos, kokia didelė tarakonų, kuriems gresia išnykimas, patetika…

O štai ką A.de Sent Egziuperi sako mūsų tinklaraštininkui, jo santykiuose su gydytojais: Kai kas nors tau išgelbės gyvybę, – man dar sakė tėvas, – niekados nedėkok. Neperdėk savo dėkingumo. Nes tasai, kurs tave išgelbėjo, jei laukia tavo dėkingumo, yra niekingas, nes ką jis mano padaręs? Pasitarnavęs tau? Tuomet, kai jis pasitarnavo Dievui tave išgelbėdamas, jei esi šio to vertas. O tu, jei per stipriai išreikši savo dėkingumą, tai dėl to, kad tau stinga iš karto ir kuklumo, ir orumo. Nes svarbiausias dalykas, kurį jis išgelbėjo, visai ne tavo nereikšminga asmeninė laimė, bet kūrinys, kurį kuriant tu bendradarbiauji, kuris remiasi ir į tave. Ir kadangi jis susijęs su tuo kūriniu, tu neprivalai jam dėkoti. Padėka jam – jo paties triūsas gelbstint tave. Čia slypi jo prisidėjimas prie kūrinio.Tau stinga ir orumo, jei pasiduodi vulgariausiems jo jausmams. Ir pataikauji netikusiems motyvams tapdamas jo vergu. Nes jei jis būtų kilnus, atsisakytų tavo dėkingumo.
O čia aį su Egziuperi sakau Raselei apie jos santkį su šiuo tinklapiu: Ir kas tai per reikalas, kuris visai neskatina kankintis, cha?
Rytoj dar parinksiu gal.

patiko(0)



Temidė, Gegužės 6 07:15  #

Rasai: Žinok, kad man rūpi tik jaunos panelės. Paklausiau tik todėl, kad iš pasakojimo pasirodė, jog tave dukra depiliavo pirmą kartą… Kadangi pats įvairioms vietoms esu išbandęs įvairius depiliacijos būdus (nes šiais laikais žiniasklaida, reklama etc. formuoja įvaizdį, kad vyrams auga tik raumenys, bet ne plaukeliai), žinau, jog skirtingas vietas skirtingai skauda depiliuojant vašku… Šiaip nemanau, kad kažkuo blogai yra tai, jog tavo amžiaus moteris depiliuojasi. Manau, kad tu dar ir intymiais reikaliukais su vyrais užsiimt gali… Aišku, vyresniais nei aš. Nors mano gyvenime buvo toks amžiaus tarpsnis, kada rūpėjo žymiai vyresnės moterys. Tada tikrai būčiau norėjęs tave apžiūrėt ir ne tik… Bet senokai tai buvo. Dabar domina tik 25- panelės.

patiko(0)



Andrius, Gegužės 6 08:18  #

Rasa vis kalba apie savo darbą. Tai savaitgaliais dirba, tai Elektrėnuose… Smalsu, kas per darbas. Tikriausiai įdomus. Bet nedrąsu klausti. :)

patiko(0)



Rasa, Gegužės 6 09:08  #

Andriui: aš esu labai paprasta darbuotoja. Bet ne prasta :) Man mano darbas įdomus. Bet man visi darbai įdomūs :)))) Kai tampa neįdomu, aš nedirbu. Man kažkada ir valytoja buvo smagu dirbti. Pasileisdavau viena muziką per pramogų centrą 400 kvadratuose ir valydavau. Kartais sušokdama. Arba dainuodavau. O kai patalpos tuščios, net jei nemoki dainuoti, aidas padaro balsą kaip bažnyčioj :) Smagu. Rankos dirba, o tu gali sau visko prigalvot ko nori. Tik savininkui ponui milijonieriui (vienas geriausių darbavių buvo) visuomet labai sąžinė grauždavo. Už mane. Jis man vis sakydavo: tu neturėtum dirbti šito darbo, neturėtum, ne tau jis… :) Ir vis siūlydavo kitus.
Tai vat, darbuose požiūris svarbu į darbą. Ir dar ką prisiminiau, net juokiuosi gerdama kavą. Vieno puikaus vyruko, veido išraišką. Kai tada seniau, kai jis paklausė kuo dirbu, aš pasakiau, kad valytoja :) Oi… Jis buvo gana senas pažįstamas, mano ex-o klasiokas. Tas jo veidas buvo… Sumišimas, apstulbimas, gėda (kažin už mane ar už savo paklausimą?) pasimetimas, neatitikimas tarp to, kokią jis mato mane ir to, ką sakau… Buvo labai juokingas. Matyt jo įsivaizdavimas taip neatitiko mano pasakymo, kad jis nespėjo savo mimikos suvaldyti :)))

Dabar dirbu kitaip. Kažkada sakiau- padedu žmonėms ryškiau ir spalvingiau matyti pasaulį… Žinoma dabar vėl prisigalvosit bala žino ko :) Paprasta eilinė nedaug uždirbanti darbuotoja aš. Na būna, važinėju į mokymus, seminarus. Neseniai buvom įdomiam su ispanais. Bet tai tik šiaip. Vis vien paprasta. Gražiausias komplimentas, kurį radau paslapčia įrašytą gulinčioje ant stalo pageidavimų ir atsiliepimų knygoje darbe- „perėjom daug … (įmonių, vienoje kurių ir aš dirbu), bet pasilikom šioje, nes nulėmė Rasos faktorius…“ :) Tas „faktorius“ mane prajuokino labai :)
Tačiau aš visai nespjaunu, kad bet kada gai tekti eiti sau ir ieškotis kokio kasininkės darbo maximoje :)

Visi darbai geri. Nes ne mane darbas, aš darbą puošiu ;)

patiko(0)



Rasa, Gegužės 6 09:14  #

Temidei: gerai. Žinosiu, kad tau rūpi tik jaunos panelės :) Ir einu nuo kompo, nes neištversiu ir „užstumsiu“ ką nors :))))

patiko(0)



Andrius, Gegužės 6 09:19  #

Oho, čia net nepaklausus Rasa tiek prirašė. Tai kas būtų, jei paklausčiau..?
Juokauju, žinoma. :D

patiko(0)



Burgis, Gegužės 6 12:36  #

Ir šios temos reitingai, ir išsivysčiusi diskusija rodo, kad šį kartą jūs, mielieji, nesupratote šios alegorijos-pasakos…
*
Garbingas profesorius mano FB paskyroje paklausė beveik šia tema:
„Tikrai pokyčių vėtra nuneš/nunešė į nebūtį. Bet ar reikia būti „būtyje“? Gal, pakanka būti pačiam sau ir savyje?“
*
Aš norėjau, kad jūs pagalvotumėte ir padiskutuotumėte, ką reiškia būti karaliumi sau ir kitiems, kiek reikia būti karaliumi, o kiek neverta juo būti, kiek reikia, kad tavimi kas nors labai domėtųsi, kai tikros prasmės domėtis nelieka, o lieka tik kažkoks ritualas, religija…
*
Tema kilo iš to, kiek ir kokių žmonių lankė mano palatos draugus, kiek jiems skambino, kiek ir kam jie skambino… Pavyzdžiui, aš griežtai uždraudžiau pas mane atsivesti mano anūkėles, o mano palatos kaimyną aplankė tokia žavinga 5-6 metų anūkėlė, kuri taip noriai klausėsi mano pasakų, kad aš dar kartą įsitikinau – kiekvieną žmogų ir žmogutį reikia pažinti, perprasti…

patiko(0)



petras, Gegužės 6 13:26  #

karalius mirė, tegyvuoja karalius :) kiekvienam savo

patiko(0)



Sokolovas, Gegužės 6 14:09  #

Jėgų, stiprybės, sveikatos gerbiamam Burgiui !

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 6 21:35  #

Karalius Lyras.

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 6 22:17  #

Kodel?Qwerty yra teisus.Nes jei norite,kad jus myletu-nemylekit.Qwerty yra geresnis matematikas uz Sokolova,kuris puikiai gali suskaiciuoti „meiles procentus“,taciau nesupranta esmes.(nors itariu,mkad Sokolovas ir Qwerty yra tas pats asmuo).Qwerty modeliuoja funkcija,kuri turi „argumenta“.O aritmetikas Sokolovas visuomet pasiruoses „suskaiciuoti“ argumentu „procentus“.As nepaprastai mylejau savo mama,kuri neseniai mire nuo vezio.Seniai mire mano tevas ir brolis.Taciau mama niekuomet manes nemego(ka visuomet jauciau) del panasumo ir dvasines sanklodos ,kuri muset genais buvo perimta ish tevo.Buvau as tykus ,ramus knyginis vaikas,visur raskes raudonus diplomus,taciau vis viena ne toks geras,kaip brolis—:)

patiko(0)



Aušra, Gegužės 7 08:48  #

Labas rytas. Mano darbas irgi toks. Rankos dirba, o aš galiu svajoti apie meilę.

patiko(0)



petras, Gegužės 7 09:25  #

Trakimai, nuo kada raudoni diplomai apsprendžia žmogaus gerumą ?:D

patiko(0)



Violeta, Gegužės 7 09:37  #

Trakimai, Jums Dalios Saukaitytės eilės.

O Tu nesvarstyk:
“Gerai? Negerai?”-
Ir man vienąsyk
Pabėgo žirgai.

Ir aš vieną kart
Paklydau nakty…
Ar girti, ar barti-
Tesprendžia kiti.

O Tu patikėk
Birželio tiesa
O Tu patylėk,
Kai krinta rasa.

Tiktai nesvarstyk:
“Gerai? Negerai?”-
Visiems vienąsyk
Pabėga žirgai…

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 7 19:33  #

Diplomai -nieko nesprendzia:)Taitceu tai yra viena is meilas israisku.Tai rodo ,kad shmagus stengiasi,nori nesukelti rupesciu,kad juo didziuotusi i myletu bei pan.:DMana tevas buvo rusu armijos kadrinis karininkas,suzeistas Vengrijos ivykiuose ir demobilizuotas.Po demobilizacijos baige antra auksta mokykla ir dirbo laikrascio redakcijoj.Laisvalaikiu tapo shachmatu sporto meistru.Taciau ishsiskyre su mama,o mamai likau tik ash-vaikas,kuris jai ishvaizda ir (gal) kazkuo kitu -primine buvusi jos vyra.As ilgai nesupratau problemos,kol pats nevedziau ir nesusilaukiau vaiku:)Del ko manes galima buvo nemegti?:)Ypac-mamai?

patiko(0)



Aukse, Gegužės 8 12:41  #

Svarbiausia, norit buti-nesistengti atrodyti. (A.Camiu)

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 8 20:40  #

Camiu yra teisus:)Taciau vizualioje mediju visuomeneje ne proshal gerai atrodyti,nes atrodymas ir yra „butis“ sitam kontekste.:)

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 8 21:00  #

As turiu omeny ne fotovizualuma,taciau „tekstini“.T.y. ka ish musu pagamina musu zvilgsnis i vizualius produktus-teksta,nuotraukas,brezinius arba kaip suformuoja musu pojucius,kai jie pagaminami skaitant teksta.Mus su broliu mama mushdavo zeuriai-melynes nuo dirzo laikydavosi pora savaiciu.O baudziami budavom uz nesuprantamus nusikaltimus-teko karta pakakoti ant laikrascio ir paslepti tai po lova,nes uzsitrenke kambario durys ir mes neturejom kitos isheities—:)Man buvo 6,o broliui-8 metai:)…….

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 8 21:08  #

Savo vaikus as jau auklejau visiskai atvirksciai-jie nera ragave jokio fizinio smurto-nesu NIEKADA sudaves jiems niekuom-nei dirzu,nei ranka.Buvo momentu,kai pakeldavau balsa,del ko labai gailiuosi.Visuomet ju tik prasydavau ir kantriai aiskindavau,kas ir prie ko.:)Vyresnelis daba baigia prestizini UK universiteta,nors mokesi eilineje provincijos mokykloje.Jaunele ruosiasi stoti kazkur uzsienyje.Tikiuosi-jai pavyks.—

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 8 21:27  #

Ka norejau pasakyti?Ar mamos fizinis ir kitoks smurtas mus su broliu „padare zmonemis“.Jokiu budu.Brolis yra po velena,o as va rasineju visur sava nuoskaudas—-:)Smurtas,“grieztumas“ ir panasus sapnai niekur i joki pozityva neveda.Tie,kurie pasakoja pasakas apie „smurtu pasiektas vertybes“-yra nepaprastai slykstus melagiai.Tiek.Aciu uz demesi.

patiko(0)



Burgis, Gegužės 8 21:48  #

Trakimui: visiškai pritariu! Negalima mušti vaikų, negalima, negalima! Pats baisiausias prisiminimas iš vaikystės – kai mama muša. Mane mušė ne taip dažnai, bet man dar baisiau būdavo, kai mušdavo brolius. Toks ten mušimas, motiniškas, bet aš negaliu pakelti neteisybės, kurios tokiais atvejais visada būdavo jau vien dėl to, kad mes buvome vaikai.

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 8 22:06  #

Teip gerbiamas Bronislovai.Ju negalima mushti ir zodziais.Tegu jie formuojasi,mus „kankindami“.Mums juk truksta kantrybes jiems kazka paaiskinti.Laikykites.

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 8 22:27  #

Zekit,gerb.Bronislovai—mes turime „bendrus prisiminimus“-kai mus „mushe mama“.Musu mylimiausias zmogus pasaulyje.O del ko?Del kazkokiu absurdisku menkniekiu?Jei mamos musu nebutu mushusios-mes jas myletume shimtus kartu stipriau:)

patiko(0)



petras, Gegužės 11 08:24  #

Tokie laikai buvo, tai ir mušė :| dabar jau vis mažiau žmonių, kas muša vaikus (neįskaitant asocialių asmenų).

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 11 18:47  #

Kuo cia deti „laikai“?Visais laikais vaikai buvo ir bus mushami.Laikas yra tam tikra terpe,kurioje vyksta ivykis,taciau ne to ivykio priezastis.

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 11 19:02  #

Tik nevyke politikai megsta sukauti,kad cia netinkamas laikas,mazai laiko praejo ir visiems mums reikia laukti „laiko“,kai kazkas atsitiks:)Tai yra telefoninio sukciaus strategija .Ne laikas juk kazka sprendzia,o butent tas politikas ar zmogus,kuris ir „sukuria“ veiksma,ivyki,pokyti ir pan.:)Ania?

patiko(0)



Trakimas, Gegužės 11 21:31  #

Oj b.:)As gal tce nusisnekejau:)

patiko(0)



Alisa, Gegužės 11 21:49  #

Įdomios temos išsivystė, kas prajuokino, kas nustebino. Bet p. Burgi, kodėl niekada karalius nesistengė būti artimas vaikams?

patiko(0)



Burgis, Gegužės 11 22:00  #

Alisai: pagaliau! Pagaliau Jūs viena atsiliepėte į mano prašymą temos pabaigoje – panagrinėkite visokius variantus…
*
Aš žinojau, kad kas nors būtinai nagrinės tą atvejį! Nes tai – klasika. Senas karalius miršta, bet prie jo lovos – jo šaunūs vaikai, vaikaičiai. Visais karalius pasirūpino, valdas paskyrė, kraičius. Visus mylėjo ir visi jį mylėjo. Ir vis tik karalius miršta… Tai neteisinga! Juk jis – karalius! Juk jis geras savo artimiesiems. Geras? Tai todėl ir nori, kad jie visi būtų greta, kai jis mirs? Tai tada jam lengviau ar sunkiau mirti? Tai tada jo vaikams geriau ar blogiau?
*
Štai apie ką galvotų karalius…

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>