Apie ką tu galvoji lietingą vasaros vakarą?

Liepos 13, Ketvirtadienis


*
Man patinka galvoti apie tuos gerus žmones, kurie buvo ir yra mano gyvenime… Jie – kaip vaivorykštė, kurią jauniausioji anūkėlė man padovanojo.
*
Palūkėkite… Neskubėkite. Vasarą dar nesibaigia. Užėjus į feisbuką man atrodo, kad visi skuba, lekia per miestus, per šalis, per kalnus, per pilis, muziejus… Lyg mes visi turėtume įtemptą planą visai vasarai: aplankyk tą, pamatyk tą, paragauk to, išbandyk tai…
*
Ir mes tris savaites lėkėme: Švedija, Portugalija, Švedija, Lietuva… Lenktynės dar nesibaigė, ne! Bet dabar, lietingą vakarą Vilniuje, aš lėtai, lėtai galvoju apie jus, mieli mano gyvenimo žmonės… Konkrečiai.
*
Ką dabar veikia mieloji mano pavaduotoja Ina Dirgėlienė? Tokia tvirta, sumani, linksma ir protinga žemaitė. Tokia šauni pagalbininkė, iniciatorė…
*
Kažin kaip su ta lietuvių kalba dabar susitvarko mieloji Vilija Gediminskienė? Trys jų (mūsų!) gimnazistai užaugo. Ir sūnus, ir dvynukės ima pasaulį į savo rankas. Kaip ta Mokytoja žiūrėdavo į mane: lyg su pagarba, lyg su pašaipa, lyg ir ne mokytoja būtų, o tik gražuolė…
*
Kokie viesulai per gyvenimą dabar neša linksmas, azartiškas, jaunas kaip pavasaris anglistes Audronę Poškienę ir Vilmantę Liubinienę? Ir ko tik jos neprisigalvodavo, ir ko tik jos nesiimdavo! Ir viską puikiai padarydavo.
*
O mieloji Laima Kalvaitienė visa visutėlė Norvegijoje, ar vis dar kai kada ir Lietuvą pradžiugina? O kada jos sūnūs-ąžuolai mus aplankys? Ta Mokytoja visada man atrodė šiek tiek mokinukė: taip stropiai, taip atsargiai viską darė… Ir taip puikiai!
*****
O, koks ilgas gerų žmonių sąrašas, koks ilgas! Bet juk negaliu čia išvardinti ir buvusių mokslo draugų, ir mokslinių bendradarbių, ir katedros kolegų, ir gimnazistų, gimnazistų, gimnazistų…
Tegu lyja! Gera galvoti apie gerus žmones.

patiko(39)