Ar jūsų vaikas gabus?

Balandžio 21, Ketvirtadienis

Vos vaikutis gimsta, tėvai ir seneliai pradeda domėtis (nė neabejokite!) – gal jis kam nors gabus? Gal jis geriau nei kiti „jaučia“ muziką, ritmą, gal jis geriau ką nors pastebi, prisimena ir pan.

*

Vaikas auga – susidomėjimas jo gabumais didėja. O, kaip anksti jis pradėjo vaikščioti! O, kaip anksti jis pradėjo kalbėti, dainuoti, deklamuoti, lipdyti, piešti, rašyti, skaičiuoti, skaityti… Galo nėra! Bet nerimas lieka – ar jis gabus, gabesnis už kitus? O jei taip, tai ką daryti?!

*

Jaunas , energingas vilnietis, trijų vaikų tėtis, įsteigė „Gabių vaikų akademiją“ ir mokyklą vaikams „Žiniukas“. Tėtis atvyko į Kauną, kalbėjome apie pusantros valandos, o man vis knietėjo paklausti: „Ar jūs manote, kad jūsų („asmeniniai“) vaikai gabūs? Labai gabūs? Visi gabūs? Viskam gabūs?“ Negali būti! Užteko man vienai mamai pasakyti, kad tas tėtis baigęs VDU, ir mama vienu brūkšniu nubraukė visas viltis, kad jo vaikai gabūs…

*

Bet jūsų vaikas tai tikrai gabus, tiesa? Ar jums tai nerūpi? Jei rūpi (o man rūpi…), tai gal pravers šios kelios mano mintys:

1. Pradėk nuo savęs. Sau pačiam lengviau atsakyti, kiek ir kam esi gabus. Juk lygini save su kitais, turi patirties – atsakyk sąžiningai. Nepamiršk – savęs neapgausi! Kita vertus, nereikia dirbtinai savęs menkinti.

2. Aš tikiu paveldimumu! Pasidairyk, iš ko vaikai kokį gabumą galėjo paveldėti. Bet nepamiršk – galėjo ir nepaveldėti! Mano senelis buvo vargonininkas, o aš muzikoje… Na, jūs žinote. Kita vertus, senelio šeima užaugino 11 vaikų, o apie mano hobi jūs irgi žinote…

3. Yra labai nedaug žmonių, gabių skirtingose veiklos srityse. Todėl labai aktualu išsiaiškinti, kam tu, tavo vaikai ar anūkėliai yra gabūs, o kam – negabūs arba „neutralūs“.

4. Mes turime nemažai vargo su tėvais, kurie perdėtai rūpinasi savo gabiais (o gal ir negabiais…) vaikais. Galvokime logiškai: žolė ir pro asfaltą prasikala. Jei vaikas gabus, tai jis geriau tegu pats randa savo kelią. Labai sunku tėvams į akis pasakyti, kad tas jų vaikas niekuo nėra išskirtinis…

5. Pagalvokime: gabumas – džiaugsmas ar našta? Ypač gabumas kažkokioje siauroje srityje. Pavyzdžiui, aš visai negebu dėlioti „Lego“, Rubiko kubų – ir tuo džiaugiuosi! Bet gebu daug ką išmokti mintinai – ir tuo džiaugiuosi! Nevykusiai atsakinėju į IQ testų klausimus – ir tuo džiaugiuosi! Įgyvendinau daug originalių idėjų – ir tuo džiaugiuosi!

***

Pasidalykite savo patirtimi…

patiko(2)