Šiandien močiutei (mano žmonos mamai) nuvežėme ir pakabinome naują sieninį laikrodį. Labai simboliška – po dviejų savaičių bus ta didžioji mudviejų vestuvių sukaktis…
*
Viskas ten, tame močiutės bute, man primena laimingas jaunystės dienas. Tik šiandien kažkaip pagalvojau – ar galėjau įsivaizduoti, kad vėl ir vėl ten būsiu po keturiasdešimties metų? Kad turėsime du vaikus, keturis anūkėlius?
*
Ne, ne ir dar kartą ne! Apie nieką tada aš nesvajojau, apie jokią ateitį negalvojau! Aš gėriau gyvenimo palaimą ir galvojau tik taip: esu su tavimi, noriu būti su tavimi, bet kur, bet kaip noriu būti su tavimi! Aš vydavau nuo savęs bet kokią mintį apie konkrečią ateitį – ji, tokia mintis, man atrodė šventvagiška tada, lygiai taip pat atrodo ir dabar. Kaip tik dėl to ir rašau…
*
Kaip tu gali kurti planus, jei esi meilėje?! Visas esi, su kūnu ir siela. Kaip tu gali ką nors blaiviai svarstyti, numatyti, jei žinai, kad nė už ką į nieką nekeistum to, kas yra čia ir dabar? Įsivaizduoju, aš jai sakau, kad norėsiu dviejų vaikų ir keturių anūkėlių, o ji sako – nesutinku! Absurdas! Mane visada glumina, kai kas nors jaunystėje kalba apie šeimą kaip apie verslo planą… Vargšai žmonės!
Mudu tada nekalbėjome apie vaikus ir jums, jaunieji mano draugai, nerekomenduoju apie vaikus kalbėti meilės kelio pradžioje. Toje pradžioje aš žinojau – turiu garantuoti patikimumą, gelžbetoninį patikimumą jai ir viskam, kas su ja susiję. Matote – garantija galioja! O visa kita – likimas… Tik likimas! O, koks teisingas tas likimas!
Atsakymai
Burgis, 2014-02-08 21:25:26
Emocijos ir protas… :-)))
aleksandras, 2014-02-09 08:12:33
+++
genute, 2014-02-09 09:55:14
Pvz. pas kinus yra bloga dovana laikrodis, nes jo pavadinimas yra užuomina į mirtį ar piktadarystę.
Burgis, 2014-02-09 18:05:13
genutei: tikiu tik tais prietarais, kurie man palankūs! Japonai, pavyzdžiui, laidotuvėms rengiasi baltai, bet mes juk ne japonai ir ne kinai…