Vėl patekau į „delfį“… Manęs paklausė, aš atsakiau… Sakiau jums, ministerijos vadai, kad nereikia manęs erzinti. Bet ar aš patenkintas tuo, ką parašė „delfis“ ir ypač komentatoriai? Žinoma, ne! Taigi pirma lakoniškai paaiškinsiu situaciją, o paskui atsakysiu į pirmojo komentatoriaus „delfyje“ klausimą, kuris yra šios temos pavadinimas.
*
Taigi klausykite ir tatai permanykite!
*
-
Egzaminų reikia! Gal nebūtinai kasmet, bet tikrai daugiau nei dabar yra.
-
Egzaminai neturi būti stresas! Čia juk mokykliniai egzaminai, o ne pas Prezidentę, kad gautum ministro portfelį… Prie egzaminų reikia priprasti – ministras teisus.
*
Bet juk aš ne tai sakiau!
-
Egzaminai turi būti realūs! Vargšės mamos-komentatorės, kurios tikisi ką nors apie savo vaikus sužinoti po šių egzaminų. Įspėju – jus apgaus! Taip, kaip vakar apgavo su matematikos brandos egzaminu: dabar visi bukagalviai tinginiai suprato, kad to egzamino negalima neišlaikyti. O vargšės jų mamos apsidžiaugė – mokytas vaikelis, mokytas…
-
Turi būti aiškūs ir konkretūs veiksmai po egzamino: vienus perkelti į spec. parengimo klases, kitus atiduoti medikams, trečius… Stop! Ne mano tai reikalas pasakyti, ką su jais daryti, ber NEGALI, ministre, NEGALI būti egzamino vardan egzamino – be jokių pasekmių.
-
Negalima egzaminų rengti per atostogas! Ministre – negalima!
-
Negalima visko centralizuoti! Tai didelių pinigų švaistymas. Jei egzaminas, kaip šis, nieko nelemia, kam jį centralizuoti? Norite sužinoti pasiekimų lygmenį visoje šalyje? Tam yra matematikų seniai sukurti atrankinių testavimų metodai: niekas netiria generalinės aibės, kai su norimai didele tikimybe galima gauti patikimus įverčius iš atrankos. Robastinių metodų teorija sako, kad KTU gimnazijos atrankoje visai nereikia.
***
Ne, jūs neteisūs, komentatoriai, kad bijau, jog šie egzaminai pakenks gimnazijos prestižui! Jei mes tik tokį atsparumą turėtume, nebūtume išgyvenę 24 metus…
***
O dabar atsakau į klausimą.
-
Aš patenkintas, nepaprastai patenkintas, kad vis dar gyvenu!
-
Aš džiūgauju, tiesiog džiūgauju, kad turiu puikius vaikus ir nuostabius anūkėlius!
-
Aš mėgaujuosi, gėriuosi, iš džiaugsmo iki ašarų susijaudinu pagalvojęs apie likimo dovaną dirbti tokioje gimnazijoje, tokių moksleivių gimnazijoje!
-
Aš patenkintas, kad esu Europos žmogus, pasaulio žmogus – laisvas didingos erdvės gyventojas!
-
Aš laimingas, kad likimas man siuntė didelę meilę ir nuostabų jos įsikūnijimą.
-
Nesiliauju dėkoti likimui už puikius draugus, už galimybę gyventi pasiturinčiai, už galimybę mėgauti tuo, kuo ir noriu mėgautis.
-
Džiūgauju suprasdamas, kad nedirbau ir nedirbu kaip vergas, kad visi darbai yra mano įkvėpimo šaltinis, pramoga ir gyvenimo prasmė.
*
Būkite ir jūs pikti, bet laimingi!
Atsakymai
Burgis, 2013-06-06 15:18:36
Reitingams…
Adefagija, 2013-06-06 15:33:39
“Būkite ir jūs pikti, bet laimingi!”- Pikti ir pavydūs laimingais nebūna….Apsigalvokit su palinkėjimu!
Burgis, 2013-06-06 15:52:59
Adefagijai: na, aš čia tyčia pajuokavau, o Jūs ir nepastebėjote… Kita vertus, ar galite įsivaizduoti laimingą žmogų, kuris niekada nesupyksta? Tai būtų vargšas žmogus, neturintis vienos svarbios emocijos. Aš jau geriau sutikčiau neturėti vieno piršto…
Adefagija, 2013-06-06 16:13:01
Nu jo, Jūsų teisybė…Bet nereikėtų būti labai jautriam kritikai …Leiskit visiems pasiputot, -gi visi turi teisę į nuomonę 🙂
Rasa, 2013-06-06 17:29:36
🙂 O aš beveik niekada nepykstu, nebent tik labai labai labai retai. Pas mane blogai išvystyta šita emocija. Atrofavusis. Vietoj pykčio man man kartais būna liūdna. Kartais labai liūdna. Liūdna, kad žmogus kažkaip negerai pasielgė, kad kažkas labai nesupratingas, liūdna, kad kažkaip yra ne taip, kaip turėtų būti ir t.t. 🙂
Bet aš tai visai laiminga… Ir būdama nelabai pykstanti 🙂
ak, 2013-06-06 23:01:02
\Gerb.Burgi, nepastebėjote, kad ir Delfyje buvo nemažai protingų, logiškų ir tamsta palaikančių komentarų. Tad pirmiausia reikėjo padėkoti jų autoriams. Na o tai, kad pastebėjote tik įžeidimus įrodo jūsų ambicingą, kibirkštinę prigimtį “Vaje, ne visi manimi žavisi…” Žinote, labai gerai būtų jei susižavėtų iš šimto vienas, o jei iš dešimties vienas jau taptumėte brensonu, o jei kas trečias – jau ko gero esate genijus, o jei iš dešimties vienas jums pritaria – ar dėl to verta atsisakyti sumanymo jei tikrai žinote, kad jis geras?.
piktuma, 2013-06-07 07:28:25
kažkodėl pagalvojau, kad jei žmogus sako : “niekada nepykstu ar nebūnu piktas”, jis, ko gero, veidmainiauja.
Burgis, 2013-06-07 08:19:10
ak:
-
Jei visi visur, kur Jūs rašote, imtų Jums dėkoti, tai tie komentarai užtvindytų žiniatinklį…
-
Tikiuosi, kad komentatoriai (ir Jūs) giria mane, „palaiko“ ne padėkų laukdami, o savo poziciją pareikšdami.
-
Aš neturiu laiko ir noro skaityti visų komentarų (išskyrus šią svetainę…), tik permetu akimis ir susidarau bendrą vaizdą, todėl dėkojimas būtų labai abstraktus.
-
Šimtas pirmą kartą pasakysiu, kad man labai mažai rūpi ir giriantys, ir peikiantys… Juk aš nepažįstu tų žmonių! Kas kita, kai giria ar peikia man artimi, man mieli žmonės, tie, kurių nuomonė man svarbi.
Aušra, 2013-06-12 13:54:47
Sakoma, laimingi tie, kurie neįsižeidžia