Šeštadienį Druskininkuose dalyvausiu konferencijoje „Ką daryti, kad vaikai norėtų mokytis?“ Man skyrė 15 minučių pranešimui „Kodėl mokiniai nenori mokytis?“ Jaučiu didelę atsakomybę, jausiu ceitnotą, todėl prašau jūsų pagalbos. Kaip jūs trumpai ir aiškiai, argumentuotai atsakytumėte į šiuos du klausimus (konferencijos ir mano pranešimo)?
*
Už pagalbą pažadu čia pakomentuoti tai, ką išgirsiu…
Atsakymai
apb, 2010-11-24 16:29:29
Manau, kad į šiuos klausimus vienareikšmio atsakymo nėra. Kiekvienas vaikas – atskira istorija. Tačiau apibendrinus, didžioji dalis vaikų praranda susidomėjimą mokslais, juos supančia aplinka, savo šeima dėl to, kad tėvai jiems (o ir sau taip pat) skiria (ar skyrė) nepakankamai laiko ir dėmesio. Čia būtų vieno sakinio atsakymas į antrąjį klausimą, bet labai plėstis negalima, nes pranešimui skirta tik penkiolika minučių, o pasisakys juk ir daugiau komentatorių.. :))
Vardenis Pavardenis, 2010-11-24 16:31:20
Pirmiausia klausimas: kas nusprendė, kad vaikai nenori mokytis? Nes manau, kad tikrai yra nemažai mokinių, kurie nori. Tačiau grįžtant prie klausimų, norėčiau pasakyti, jog dalis vaikų neturi supratimo, kad mokslų jiems reikės ateityje. Jie įvairiausiais būdais praleidžia savo jaunas dienas tikrai nesistatydami pamatų savo ateičiai. Antra, mano manymu, griežta tvarka, it kalėjimuose, rutina, iš kurios nori pabėgti paaugliai yra kitas nesimokymo faktorius. Visa ta tvarka, kaip ėjimas per prievartą į mokyklą, ėjimas į pamoką su skambučiu ir ėjimas iš jos ar uniformų dėvėjimas (per prievartą) tikrai nepaverčia mokymosi malonumu. Tačiau jei pakeistume tą tvarką, gal būtų geriau?
Saulius, 2010-11-24 16:36:40
Kodėl mokiniai nenori mokytis? , – jei sakyčiau, jog nori, labai klysčiau ? (kalbu ne apie visus šimtą proc., aišku) Ar vistik klausimas, “pilnas klausimas” skamba maždaug taip:
Kodėl mokiniai nenori mokytis, taip kaip mes norim juos mokyti ?
suprantat apie ką aš ? (o nuo čia jau galima ir toliau žingsniuoti, …bet čia aš ir stabtelsiu, nes Jūs tikriausia turite kitokią 15min viziją 🙂
Mindaugas, 2010-11-24 16:37:56
Kaip tik vakar per žinias (Anglijoje) rodė:
http://www.bbc.co.uk/news/education-11819791
marta, 2010-11-24 16:50:29
kiekvienas, žinoma, turi savas priežastis, tačiau tikrai neįvardinčiau “tėvai skiria mažai laiko” kaip vienos iš jų.. galų gale, jei vaikas sąmoningas – pats puikiai supranta, kad kuria savo gyvenimą, o tėvams nuo jo pažymių gyvenimo lygis nepakis. jei vaikas to nesupranta – skirk jam laiko kiek nori, jei mokytis tingės, tai ir toliau piktybiškai to nedarys.. :))
patiko Sauliaus idėja “Kodėl mokiniai nenori mokytis, taip kaip mes norim juos mokyti ?”. daugumoje mokyklų (KTUg – puiki išimtis 🙂 ) vaikai mokytis verčiami, informacija pateikiama tarsi prievolė, nesudominančiai ir sausai, yra atvejų, kad vaikai tiesiog paniškai bijo mokytojų ir viską “kala” trumpam laikotarpiui..
nenoras iš esmės priklauso nuo konkrečios mokyklos, mokytojo ir, žinoma, pačio mokinio..
nustebusi, 2010-11-24 18:20:18
Kodėl mokiniai nenori mokytis?
O kodėl ne visi visuomenės nariai nori dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus, dorai gyventi, skristi į Mėnulį? Todėl, kad absoliuto nėra ir negali būti, visuomenė marga, tuo ir įdomi.
Pafantazuokime: o jeigu visi mokiniai būtų pirmūnai? Kur mes juos dėtume, kas žemę dirbtų, duoną keptų?.. Visi tokie išprusę, protingi gyventume ,,Laurų kvartale”…
Tai ar reikia, kad visi mokytųsi?
*
Ką daryti, kad vaikai norėtų mokytis?
Kad vaikai norėtų mokytis, reikia mažinti programų apimtį.
Dabar lankau ir stebiu mokytojų pamokas. Sąžiningai prisipažinsiu: ilgiau, kaip 4 pamokose iš eilės negaliu išsėdėti, pradeda fiziškai darytis bloga nežinau nuo ko: informacijos gausos, kalbėjimo…Skauda kūną nuo sėdėjimo… O mokiniams po 7 pamokas, dar namų darbai… Kas tai gali ištverti? Tik nedidelė dalis moksliukų, dar valingieji… Mokytojai kaip pamišę į galveles kiša kiek gali daugiau, nes dirba,,po Damoklo kardu” – ruošia BE, nors turi ruošti gyvenimui…
apb, 2010-11-24 18:28:49
Marta, aš bandau įvardyti “šaknis” dėl ko vaikai nenori mokytis. Žinoma, kai sakau, jog priežastys slypi šeimoje, turiu galvoje jokiu būdu ne 10-16 metų vaiką, bet 3-8 metukų mažylį, kuriam reikia dėmesio iš tėvų, kuriam reikia, kad kas nors papasakotų pasaką, kuris nori žaisti kartu su tėvais, kuris stebi suaugusius ir pats mokosi būti kaip jie. Juk pastebėjote kaip puikiai svetainės šeimininkas pasakoja apie savo anūkėlius, kaip nori būti šauniu seneliu, kaip šauniai ruošia juos ateičiai? Tai štai, vaikai nuo pat gimimo skatinami domėtis, judėti, klausyti, žaisti, mokytis. O dauguma tėvų, mano subjektyvia nuomone, susizgrimba, kai vaikas jau paauglys ir turi problemų mokykloje bei gyvenime. Tada prasideda kaltų paieška – griežta mokykla, nuobodžios uniformos, neįdomi programa, griežti mokytojai ir t. t.
giedrius_m, 2010-11-24 19:01:53
Manau, kad viena iš priežasčių yra ta, kad diplomas yra svarbiau negu išsilavinimas. Taip yra ir su studentais, ir su moksleiviais. Automatiškai pažymys yra svarbiau negu žinojimas.
Kita, galbūt pamatinė priežastis yra ta, kad jau dešimt metų juodadarbis statybininkas gali uždirbti geriau negu specialistas. Galbūt tenka važiuoti dirbti į UK, bet tai persiduoda vaikams. Jei Indijoje ar Pakistane žmonės savo vaikų idealią ateitį sieja su aukštu išsilavinimu ir aukštą vertę kuriančiu darbu užsienio firmose, tai pas mus daugelis ateitį sieja su statybomis norvegijoje/airijoje/uk. Vaikai, matydami tokią situaciją, nemato priežasčių daug mokytis.
as, 2010-11-24 19:07:58
Labai paprasta-jie tingi mokytis.Yra daug uzsieminU BE MOKSLO,KUR DAUG IDOMIAU
Evaldas Liaugodas, 2010-11-24 19:32:47
Įdomią atsakymo į Jūsų pranešimo temą versiją radau neseniai skaitytoje prof. R. Rohm knygoje “Positive Personality Profiles”. Apibendrinant trumpai, jo nuomonė tokia: visa mokymosi sistema iš esmės sukurta melancholikams, nes jie dievina rinkti info, domėtis, analizuoti, uždavinėti klausimus. Tuo tarpu visiems kitiems ten kyla vienokių ar kitokių problemų. Pvz., cholerikai nuolat ieško iššūkių, patys nori vadovauti – jiems mokykla, disciplina (ypač nematant aiškaus atlygio už pastangas) yra kančia. Sangvinikas ieško bendravimo ir pripažinimo. Jį gavęs, irgi gali pasiekti neregėtų mokslo aukštumų. Na, o flegmatikai.. Nuostabiausi žmonės pasaulyje 🙂 Jiems reikia, kad aplink būtų taika ir ramybė, tad mokyklinė konkurencija, mokytojo ar aplinkos spaudimas šitam asmenybės tipui gali tapti visišku košmaru.
Nepris, 2010-11-24 22:06:14
“Nesimoko, nes tingi”, “nesimoko, nes negauna dėmesio”, “nesimoko, nes nesijaučia saugūs”, “nesimoko, nes Norvegijoje statybininkai daug uždirba”… tokios generalizacijos į niekur neveda.
Kuo siauresnį atvejį aptarsit, tuo bus daugiau naudos tiems, kas Jūsų klausysis. Geriausia būtų papasakoti kokią vieno vienintelio ir visiškai konkretaus jauno žmogaus istoriją.
nuoba, 2010-11-24 22:15:02
Mokslas – tai juodas darbas. O darbas paskutiniu metu tapo nevykėlių užsiėmimu. O kas nori būti nevykėliu?
loreta, 2010-11-24 22:18:04
Nenori mokytis, nes idėjos ore, visur, jaunimas jas gaudo kitais būdais ir kitur, nei mokykla norėtų juos įsprausti. Ir tikrai ne iš perdegusių mokytojų jie nori mokytis…
sonata, 2010-11-24 22:30:30
Vaikai nori mokytis. Tik reikia padėti jiems suprasti, KĄ jie nori mokytis. Dvyliktokas krikštasūnis vos velkasi iš matematikos, bet jis valandų valandas dingsta pas savo dailės mokytoją, o tapybos darbai kabo visai neprastoje galerijoje. Vargelio buvo, kol “susieškojo save” – nuo literatų konkursų iki sunkiosios atletikos treniruočių. Pažįstamai mergaičiukei reikalinga speciali mokymo programa, bet kaip ji nuostabiai siuvinėja rišelje, kur kas dailiau už rankdarbių mokytoją. Taip, formaliai galima prieštarauti, kad brandos egzaminams privalu įsisavinti reglamentuotą žinių apimtį, bet gyvenimas nėra formalus dalykas. Tereikia padėti vaikui atrasti save. Tai tėvų intuicijos ir rūpesčio reikalas, mokytojams tenka ekspertų vaidmuo. Tik svarbu nenuvertinti.
konėra, 2010-11-25 02:53:40
Nenori mokytis, nes visuomenė pairusi ir mokslai nebūtinai garantuoja sėkmę, o dažnai ir atvirkščiai.
Dainius, 2010-11-25 10:00:17
– neįdomu;
– mokytojas ne autoritetas.
Pirmu atveju, reikia sudominti. Antru, išsiaiškinti kas ko turi klausyti ir tada sudominti.
nijolė, 2010-11-25 10:02:31
Vaikai nenori mokytis dėl daugybės priežasčių. Pirma – šeimos tradicijos. Jei tėvai gyvena pagal principą, kad išsilavinimas nesuteikia gero gyvenimo, kad knygos – tuščias laiko švaistymas, tai nereikia tikėtis kad mokytojai sugebės įtikinti vaiką, jog mokytis verta. “Neverta”,- sako vaikas, kai mato kad jo tėvas, šoferis su aštuonių klasių išsilavinimu, vežioja į užsienį juodadarbius ir gyvena gražiausiame ir moderniausiame miestelio name, nestokoja nei maisto, nei pramogų. O teta, turinti chemikės-technologės diplomą, po gamyklos žlugimo dirba valytoja ir neišbrenda iš skurdo. Ką jai davė aukštojo mokslo diplomas ir daugybė kvalifikacijų? Tik priklausomybę nuo darbdavio. Neliko darbdavio – neliko pajamų. O “baranką” sukalioti, kasti griovius, valyti baseinus, siūti kelnes ir sijonus, virti, mūryti ir t.t. visada reikės. Bet tam nereikia mokslo! Tam užtenka pradinio aritmetikos ir rašybos kurso.
Ne mokslo, proto, gilios kultūros, o kažkokios vos ne atsitiktinės, mistinės sėkmės kultas propaguojamas ir jaunimo mėgstamuose blizgiuose žurnaluose. “Stebuklinės” D.Trumpo, kitų verslo magnatų istorijos liudija – pradėk nuo batų valytojo, ir tu turėsi viską, jei sieksi tikslo. Ir visur “kukliai” nutylima, kad besiekiant tikslo jiems ir pasimokyti teko. Neseniai pati labai nustebau viename renginyje sužinojusi, kad Seimo milijonierius Jonas Jagminas yra…agrarinių mokslų daktaras. Žinom, kad milijonierius, žinom, kad politikas, pagaliau – kažkokio stambaus verslo savininkas, bet kad dar ir mokslininkas (koks ten bebūtų:) – NE! “Nevežestvo” (nerandu lietuviško atitikmens) tampa prestižo reikalas. Nemokša televizijos laidų vedėja išleidžia kulinarijos knygą. Virėjai profesionalai plaukus raunasi, ko ji ten “privirė”, bet jie niekam neįdomūs. Jie turi žinių, bet neturi populiarumo. Tebėra populiarios pelenių istorijos. O juk ir pirmosios Pelenės Šarlis Pero į mokyklos suolą nesodino, sodino prie krosnies:)
Manau, bėda yra ta, kad vaikai nuo mažumės mokomi ne KUO NORS BŪTI, O ATRODYTI.
Kartą, kai mokytojai protestavo dėl savo mažų algų, vienos savo draugės pedagogės paklausiau:”O ką per pamoką tu darysi kitaip, jei tau pakels algą? Tu kažkaip kitaip dalyką dėstysi, daugiau pasakysi, parodysi…? KĄ TU DARYSI?”. Ji atsakė “Taigi aš KITAIP ATRODYSIU, aš galėsiu nusipirkti gerų rūbų, važiuoti ILSĖTIS (ne žinių semtis, aut.past.) į Egiptą…” Štai taip – ne BŪTI, o ATRODYTI.
Taigi, ponai pedagogai, pradėti yra nuo ko…:)
Burgis, 2010-11-25 10:11:41
O, kokie jūs šaunuoliai! Kiek daug nuomonių, patarimų!
Aš rengiuosi konferencijoje per 15 minučių paminėti 10 priežasčių. Kai kurias jūs jau „atspėjote“. Pirmadienį paskelbsiu savo sąrašą – galėsite palyginti…
O dabar vis dar laukiu netikėtų įžvalgų – kaip Evaldo, buvusio gimnazisto…
Donatas, 2010-11-25 13:06:41
Kaip tik nesenai skaičiau puikų straipsnį apie tai. http://www.austejosblogas.lt/2010/11/musu-svietimo-sistema-yra-ne-siems-laikams/
Na čia kalbama apie švietimo sistemą. Deja neturiu nuorodos, bet šiek tiek anksčiau skaičiau apie mokyklą airijoje, kur iki 11 klasės vaikai mokosi tik tai ką nori, o 11 ir 12 pagal įprastą programą ruošiasi egzaminams. Ir tuos 2 metus “prisimoko” ko dar trūksta. Tame straipsnyje buvo teigiama, kad rezultatai buvo daug geresni už įprastų mokyklų mokinių rezultatus.
Aš manau, kad nesimokymo priežastys gali būti:
a) protestas (nedarysiu kaip man sako)
b) motyvacijos trūkumas (kam man to reikia, neįdomu)
c) bandos jausmas (kiti nesimoko, tai ir aš)
Tad jei norim, kad mokiniai mokytūs, pašalinkim priežastis:
a) neverskim mokytis
b) sudominkim, pateikim kaip žaidimą kol maži ir aiškų pritaikymą, kai didesni mokiniai. Kam neįdomu, kodėl saulė šviečia arba vyksta branduolinė reakcija, arba kaip žmonės priima sprendimus?
c) patalpinkim tarp tokių, kurie jau susidomėję ir banda sako, eikime šendien į geografiją, darysim įdomų projektą! Eikime į chemiją, šendien galėsime pasirinkti įdomius individualius darbu, sugalvojau puikią temą!
ST, 2010-11-25 13:28:18
Kodėl turėčiau norėti mokytis?
Reikia motyvo(-ų). Geriausiai motyvuoja emocijos.
Dar geriau motyvuoja teigiamos emocijos:
– atpildo pojūtis;
– prasmės pojūtis;
– pažangos (tobulėjimo) pojūtis;
ir t.t.
Bet geriau būtų, jei atsirastų vidinis poreikis mokytis.
Kaip kad atsiranda noras valgyti, miegoti ir pan.
Kaip to pasiekti? Nežinau!
Dar galima bandyti išsiugdyti įprotį mokytis (kaip pavyzdžiui valytis dantis) 🙂
Irgi nežinau kaip tą padaryti 🙂
Nepris, 2010-11-25 14:12:22
Atsiprašau, nenorėjau numoti į visas aukščiau kitų pateiktas įžvalgas. Dauguma pateiktų idėjų geros, bet atskirai pateikiamos jos lieka nevaisingos.
Ko pasigendu Švietime ir visose kitose politikos sferose, tai kad nebėra kritinio, strateginio, sisteminio matymo. Šiuo atžvilgiu esam gilioj krizėj. Iš šono atrodo, kad nei ministerijose, nei tyrimų centruose niekas nebeturi nei kvalifikacijos, nei smegenų sudėti VISKĄ į vieną sinoptinį vaizdą, ir iš jo pramatyti — kokios yra problemos, kokios jų priežastys, kokios bus pasekmės, kaip jos išsidėlioja laike, koks yra jų lyginamasis mastas, ir kur yra tos vietos, kur dar galima ir verta įsiterpti.
Visa mūsų viešoji politika organizuojama kaip vienadienė rinkodaros akcija — iškeliam vieną gražiai skambantį šūkį, vieną ryškią vėliavą, skalambijam patį garsiausią būgną, kokį turim, ir tada VISI PIRMYYYN! BE ATODAIROS! IKI PERGALĖS! O kokia ta pergalė? Niekalas, o ne pergalė.
Kažkokį rezultatą tai gal ir duotų, bet kad dar gi kiekvienas departamentas būtinai išsikelia SAVO nuosavą tiksliuką. Ir tada kiekviena valdiška kontora, pagal jiems suteiktų įgaliojimų mąstą, visą visuomenę kaip kokią skudurinę lėlę įsirėžę tįsia atsitiktinai užsiduota kryptimi.
Taigi, galim prirankioti daug gilių įžvalgų ir gražių idėjų, bet kur rasis tie, kas visas jas suriš, o po to išriš?
mariux, 2010-11-25 15:23:43
Atsakydamas į abu iškeltus klausimus, siūlau panaikinti LR Konstitucijos 41 straipsnį ir uždrausti arba maksimaliai apsunkinti mokslą dėl šių priežasčių:
a) kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai būtų beraščiai;
b) nes uždraustas vaisius- pats saldžiausias ir dar be jokių šaknelių…
i.k., 2010-11-25 16:55:26
Jauna mokytoja įsidarbinusi eilinėje pagrindinėje mokykloje yra pasibaisėjusi mokinių nenoru mokytis. Ir į visus pastebėjimus, kad reikia labiau vaikus sudominti savo dalyku, juo labiau, kad ir mokomas dalykas yra šiuolaikiškas ir labai įdomus, atkerta, kad nėra su kuo dirbti ir kiekvieną kartą pasiteisinimą pabaigia tuo, kad, kai ji privačioje mokykloje atliko praktiką, tai į namus grįždavo vakare, paruošdavo kiekvienam mokiniui užduotis, kiekvieną mokinį įvertindavo individualiai ir apskritai nepasiruošus į pamokas neįmanoma buvo nueiti, nes vaikai taaaaip norėjo mokytis…
Povilas, 2010-11-25 19:51:26
O aš 15 min. pabandyčiau pasamprotauti kitu klausimu: O kodėl (visi) vaikai turėtų norėti mokytis?
sonata, 2010-11-25 20:04:26
Povilai, todėl, kad jų “nemaustytų” EBSW, ekstrasensai, astrologai, hileriai ir visi tie, kurių moto: “Pasaulis laikosi ant žmonių kvailumo”. Ir ne konkrečios žinios iš ekonomikos ar biologijos gelbėja, o per laiką išugdytas bendras supratimas, išmintis ir teisingas pasaulio suvokimas.
Povilas, 2010-11-25 20:11:44
Sonatai: “niekieno neverčiamas”, laisvanoriškai kažkada domėjausi: kaip gi buvo su švietimu (mokymu, ugdymu…) ankstesniais laikais, pvz., prieš 200, 300 metų ar dar anksčiau. Perverčiau pundą veikalų, ypač domėjausi Renesanso laikotarpiu. Deja, minėtas klausimas išliko man neatsakytas ir šiandien.
Žydrūnas, 2010-11-25 20:19:19
o kodėl kūdikiai ar maži vaikai nori mokytis ir mokosi? ir išmoksta be galo daug. Kas paskui tą norą sustabdo? tos žinios kurios susipina ir sukuria kažkokias asociacijas, kad sakai sau – man gana…gal
sonata, 2010-11-25 20:39:27
Renesanse Komenskio didaktika manau turėjo didelės reikšmės. Beje, man labai patinka jo idėja, kad mokant reikia remtis visais vaiko pojūčiais. Suvokimas, palyginimas, įsiminimas per įspūdį man atrodo kur kas gilesnis, nei sausai pateikta teorija. Pvz. mano gerokai pagyvenusiai smegeninei daug lengviau suvokti neuromediatorių cirkuliaciją sinapsėje, kai pažiūriu “multiką” internete:)
Nepris, 2010-11-25 21:03:49
Prie EBSW, ekstrasensų ir hilerių būtų teisinga pridėti chemijos, farmacijos ir maisto technologijų konsorciumus, greito maisto tinklus, draudimo kompanijas, bankus, SoDrą, maklerius, kišeninius žurnalistus, teismus, policiją ir įstatymų leidėjus, naujas ligas ir terapijas “lygioj vietoj” išradinėjančius psichologus, psichoanalitikus, seksologus, “brandinius” verslo konsultantus, ir vienadienius rašytojėlius, o taip pat ir daugelio rūšių teisininkus. Visi paminėtieji gyvena iš žmonių kvailumo, ir nesugebėjimo atsirinkti kas jiems gerai, tinkama, ir kas ne.
Redita, 2010-11-25 21:05:12
Kodėl nenori mokytis? Todėl, kad nepajėgia praryti tiek informacijos, kiek jiems grūdama, – čia tas pats, kas liepti praryti visą ir dar nenuluptą arbūzą… Mokymo metodai vis dar daugumoje pamokų gestapiniai, mokytojai nori, kad jų pačių ir jų dalyko mokinys bijotų, apie motyvacijos kėlimą nekalbama.
Ar jūs žinote, koks procentas moksliukų serga depresijomis? Aš nežinau, bet iš klasės po 1-2 mokinius tai tikrai. Ar tai normalu??? Jau dešimtokams yra aštuntos pamokos, po jų vaikai lekia į muzikos ar dailės m-klas, organizacijas, moksliukų būrelius (ruošiasi olimpiadoms ir konkursams). Vaikai, o jau neturi laiko gyventi… Todėl tie, kurie bent kiek pavėlavo į tą beprotiško krūvio traukinį, vis vien žino, kad nepavys, kad juos jau paliko stotelėje laukti arklių traukiamo vežimo, tai ko dar stengtis? Taip ir atsilieka, o mokytis turint milžiniškų spragų neįmanoma – tai kaip sėdėti japono paskaitoje nesuprantant japonų kalbos.
Nepris, 2010-11-25 21:23:12
Manau vaikai puikiai mokosi, kol suaugusieji jų neišmokina skirstyti laiko į darbą ir poilsį. Kol neužkrečia mintimi, kad darbas yra tai, kas nemalonu, bet būtina, o poilsis yra tada, kai išsitėškęs drybsai, ir duodiesi smaginamas — ar televizoriaus, ar kompiuterio, ar draugų…
O juk geram, intensyviam poilsiui reikia kaip reikiant ruoštis, o ir sunkiausiame darbe galima rasti būdų “atsijungti”.
Dėl tokio atskyrimo, žmonės ir užauga su ta mintim, kad įsidarbti galima bet kur ir bet kaip — vistiek bus SUNKU, NEMALONU — todėl tik žiūrėkim, kad duotų PINIGŲ, už juos nusipirksim visko kas LENGVA, SMAGU IR MALONU… Nėra prasmingos veiklos, harmoningo veikimo kultūros. Tokia va, bėdutė.
Kęstutis, 2010-11-25 21:38:46
Kodėl mokiniai nenori mokytis? Toks filosofinis klausimas, kad atsakymas turėtų būt taip pat filosofinis 🙂 Bet galima atsakyti ir labai konkrečiai.
Šiuolaikinis mokslas turi turėti tvirtą praktinį pagrindą.
Kada mokinys pamatys, kad visą tą jam, kišamą mokslą galima pritaikyt jo gyvenamoje aplinkoje,su praktiška nauda – atsiras ir motyvacija, ir noras.
Vienu žodžiu žinios turi atnešti mokiniui praktiškos naudos – tada viskas stos į savo vietas.
Manfredas, 2010-11-26 00:07:54
p. Burgiui: Facebook turi galimybę spustelt “Patinka” ant komentaro. Pridėkit, a?
Spustelčiau ant paskutinio Neprio komentaro.
Pentium100, 2010-11-26 04:09:59
Kodėl mokiniai nenori mokytis?
Na bent jau aš nenorėjau mokytis tų dalykų, kurie man buvo neįdomūs ir/arba nelabai pritaikomi praktikoje.
Jei kažkas man yra įdomu tai aš ne tik pamokoje klausiau, bet dar ir pats aiškinaus. Jei man neįdomu, tai tada norėjau sužinot kam man to reikia.
Be to, daug informacijos dabar galima susirasti internete, galbūt nereikia “kalti” visų šalių sostinių pavadinimų (man neįveikiama užduotis), nes googlės pagalba labai lengvai galima surasti ne tik šalies sostinės pavadinimą, bet ir jos vietą, gyventojų skaičių ir t.t.
Nepriui:
“Manau vaikai puikiai mokosi, kol suaugusieji jų neišmokina skirstyti laiko į darbą ir poilsį. Kol neužkrečia mintimi, kad darbas yra tai, kas nemalonu, bet būtina, o poilsis yra tada, kai išsitėškęs drybsai, ir duodiesi smaginamas — ar televizoriaus, ar kompiuterio, ar draugų… ”
Kiek prisimenu tai aš jau pirmoj klasėj nenorėjau eit į mokyklą, mokytis ir daryt namų darbų, bet tai dariau nes “reikėjo”.
“O juk geram, intensyviam poilsiui reikia kaip reikiant ruoštis, o ir sunkiausiame darbe galima rasti būdų „atsijungti“.”
Taip, tačiau poilsis ar užsiėmimas kokiu hobiu yra malonumas, o darbas dažniausiai ne. Darbe todėl ir moka pinigus, kad 1) aš suteikiu darbdaviui naudą ir 2) jei man algos nemokėtų ar man nereikėtų pinigų aš susirasčiau man įdomesnę veiklą.
Lina L., 2010-11-26 08:56:57
Darbas yra malonumas ypatingai retais atvejais, kai pasiseka žmogui atrasti savo vietą ir dirbti “iš pašaukimo”.
Jei mokslas yra “sunkus darbas”, anot gerb. BB, tai kas gali norėti mokytis? Nebent žmogaus toks pašaukimas arba gąsdina alternatyva likti be mokslo, juodadarbiu.
jurgis, 2010-11-26 10:45:15
ne visai rimtai/teistingai (imo), bet efektingai…
http://www.anarchija.lt/component/content/article/83-svietimas/28260-kulturos-troskinio-autoriai-ironiskai-kritikuoja-esama-svietimo-sistema.html
Regina A., 2010-11-26 11:11:06
Mūsų jaukūs pokalbiai, diskusijos aptariami viešiau 🙂
“Konferencijoje kalbėti besiruošiąs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius B.Burgis net savo tinklalapio (www.burgis.lt) lankytojus pasikvietė į talką”.
http://www.dialogas.com/naujienos/konferencija-organizuoja-ministras-ar-seimo-narys/
Burgis, 2010-11-26 11:46:45
Reginai: „Keistuoliai jūs… Koks skirtumas, kas organizuoja? Dėl galimybės pakalbėti 15 minučių aš kelsiuos šeštą ryto, nuvažiuosiu beveik 300 kilometrų (pirmyn ir atgal…), bet jau iš anksto mėgaujuosi ta galimybe! Jei mane pakviestų budistų guru, čiukčių šamanas – vis tiek važiuočiau! Juk svarbu, ką ir kaip aš kalbėsiu, o ne kas ir kaip tai supras…“ (B.Burgio komentaras „Dialogo“ svetainėje)
Algirdas, 2010-11-26 12:10:34
Baigiau mokyklą prieš 30 metų, bet iki šiol prisimenu fizikos Mokytoją, į kurios pamoką būdavo gėda (o ne baisu) ateiti nepasiruošus pamokai (įskaitant ir didžiausiuis tinginius), nes buvo įdomu. Prisimenu ir matematikos mokytoją, kurios pamokos buvo kančia, bet matematiką mokiausi ir išmokau savarankiškai, nes … patiko. O chemijos taip ir neišmokė, ir neišmokau, nes nepatiko.
Mokyklos kursą kartoju jau trečią kartą kartu su savo atžalomis ir nemanau, kad jis yra sudėtingas, sunkus ir t.t. (gal metodikos, akcentų norėtųsi kitokių). Kartu mokantis ir tėvai gali daryti įtaką norui mokytis, tegul ir tuo, kad vaikas nustemba: “Ir kaip tu tai vis dar prisimeni?” Ir po 30 metų dalyko noras mokytis bei mokymosi rezultatai sutampa su tuo kas to dalyko moko Mokytoja(s) ar mokytoja(s).
Vienareikšmio atsakymo greičiausiai nėra, bet norą mokytis formuoja visa vaiko aplinka.
Nepris, 2010-11-26 13:37:45
Manfredai, dėkui už palaikymą.
—
Pentium100, dėl tos pirmos klasės, nesupratau kame akcentas. Atrodo, kad patvirtinate mano tezę, kad vaikai jau pirmoj klasėj (turbūt ir dar anksčiau) būna išmokyti skirti darbą nuo atlygio, pareigą nuo malonumo, “dabar” nuo “po to”. O juk darbas gali būti poilsis, ir gerai vykdant pavestas pareigas galima jausti didelį pasitenkinimą. Pamenu, kaip didžiavausi savim, kai man, pypliui dar, buvo patikėta “išsiurbliuoti” kilimus! Tos patirties vedinas, po kokių dvidešimties metelių, paskaičiau tokią vieną Erlicko mintį ir labai oriai ir su giliu išmanymu palinksėjau galva. Mintis buvo tokia: “Išdulkinęs keturių kvadratinių metrų kilimą, pasijunti tikru vyru.” Darbas tikrai gali būti malonumas! 😉
O pasisakantiems už vaikišką utilitarizmą, tai pritarti negaliu. Čia specialiai taip įmantriai įvardinu tą idėją, kur teigiama, kad vaikai turi nuo mažumės mokėti skirti, kas jiems bus naudinga gyvenime, kokios žinios pravers kuriant tą pridėtinę vertę, o kas ne. Vaikai ne tik neturi reikiamos patirties, kad tai įvertintų, jie net neturėtų jos turėti! Būtų visiškai pasmerkta tokia visuomenė, kur visi nuo vaikystės orientuotųsi tik pagal naudą.
Taip pat dar priminsiu labai puikų gerb.B.B. įrašą iš anksčiau: Aš jau pasirinkau. “…skubėkite pasirinkti tik esminius dalykus…”
Nepris, 2010-11-26 13:49:23
Atsakymas gerb.Linai L. Tik nepriimkit asmeniškai. 🙂
Šeima yra malonumas ypatingai retais atvejais, kai pasiseka žmogui atrasti savo žmogų ir susituokti „iš meilės“.
Sportas yra malonumas ypatingai retais atvejais, kai pasiseka žmogui atrasti savo šaką ir sportuoti „iš smagumo“.
Kūryba yra malonumas ypatingai retais atvejais, kai pasiseka žmogui atrasti savo stilių, žanrą ir kurti „iš širdies“.
Argi nėra teisingi visi šie pasakymai? Ar pastebime tarp jų bendrumą?
Mano supratimu, žmogiškosios būties centre stovi būtinybė pažinti save. Šiek tiek pažinus save, reikia atsidėti, ir (nesivaikant greitos naudos) ieškoti pritaikymo savo talentams. O radus — ne atsipalaiduoti, bet ir toliau viską daryti nuoširdžiai, ramiai, ir — iš visų jėgų!
Tik neskubėkim sakyti, kad tai, ką darom iš visų jėgų, būtinai yra “sunkus darbas”. Iš tikrųjų yra priešingai — sunku tik tai, kam negalim, nemokam, nedrįstam pajungti visų savo galios rezervų. Jei pajungtume, nebeliktų nieko neįmanomo!
Kodėl savęs pažinimo menas vis dar laikomas slaptu, neprieinamu mokslu, nustumtas į kultūros paribius? Gal būtent dėl to, kad savęs pažinimas visų pirma yra MENAS, o mes bemokame priimti, kas prieinama per protą ir LOGIKĄ. Gal dėl to, kad daug paprasčiau tiesiog vykdyti, kas pasakyta, laikantis užduoto algoritmo, sėkmes formulės? Taip ir su vaiku — paprasčiau jį tiesiog priversti paklusti, nei leisti tapti savimi. Taip, pirmokai jau būna pakankamai aplaužyti namuose, kad “pritaptų” mokykloj, kad išnyktų tarp kitų, kad neužstrigintų kur didžiojo Švietimo konvejerio. Kas nepritampa — laužom toliau. Vadinam tai (žl)ugdymu. Bet čia ne mokyklos problema. Mokykla yra tokia, kokia yra visuomenė. Tokia, kokiai jai būti leidžiam.
Povilas, 2010-11-26 15:38:41
Ar galima suvokti, kas šiandien mokykloje darosi? Apie mokyklą ir pačioje mokykloje tiek primalta, kad iš tiesų geriau paskaityti Renesanso laikų veikėjų darbus, o ne šių dienų švietimo strategų “veikalus”. Tuose “veikaluose” reikia gerai paieškoti rūpesčio vaiku. Visą ugdymo(si) procesą “sušunino” mokinio terbelės, kur kiekvienas vaikas įvertintas lito tikslumu: nei terbelninkai, nei terbelių sumanytojai net nesuvokia, kad nusisukta NUO ŽMOGAUS ir pagrindinis krūvis teko LITUI.
sonata, 2010-11-26 20:52:06
Povilai, taikliai. “Terbelninkai” ne tik mokyklose- einam per tokį raidos etapą, kuriame žmogus yra komercijos objektas – “lėšos paskui ligonį”, “kvotos konsultacijoms”, reglamentas, per kiek dienų tūlas pilietis privalo pasveikti, kad “gydymo planas būtų įvykdytas 100 proc.”. Ne visi eiliniai yra stiprūs kariauti su sistema. Kita vertus, sistema turi lengvinti, o ne sunkinti pasiekti tiesioginį tikslą. Tik sistemų sumanytojų ir vykdytojų keliami tikslai yra skirtingi, kaip Jūs ir įvardinot : pirmųjų -litas, antrųjų – žmogus. Krylovo pasakėčios modifikacija.
loreta, 2010-11-27 20:01:54
Kaip sekėsi?
V., 2010-11-27 21:29:31
nijolei (jūsų citata: “Štai taip – ne BŪTI, o ATRODYTI. Taigi, ponai pedagogai, pradėti yra nuo ko…:) ”
Jūs pati, kaip supratau, ne mokytoja? O kodėl galvojate, kad mokytojas neturėtų gerai atrodyti (o ne numintais bateliais ir penktus metus tuo pačiu kostiumu), ir būti normaliai pailsėjęs (o ne vasarom skindamas braškes kur nors Anglijoj ar Norvegijoj – mat turi ilgas atostogas, bet neturi pakankamai pinigų atostogauti)?
Šios svetainės šeimininkas labai nemėgsta kalbų apie mokytojų algas. Bet jums dar pasakysiu – aš, pedagogė, kasmet keliauju kur nors toliau. Tai man duoda daug – mokytojas turi būti išprusęs daugiau, nei “vadovėlis”. Bet kelionėms tikrai užsidirbu ne mokykloje – neužtektų.
Nepris, 2010-11-27 22:10:25
Nijolė nesakė, kad mokytojai neturėtų gerai atrodyti. Sakė, kad gerai atrodyti turėtų būti ne svarbiausias mokytojos rūpestis. O gal sakė, kad gerai atrodyti neturėtų būti svarbiausias mokytojos rūpestis. Nesu tikras. Šiaip ar taip, įdomiame ir informatyviame Nijolės pasisakyme nerandu dėl ko [gera] mokytoja galėtų užsigauti.
Povilas, 2010-11-27 22:30:51
Nijolei: užtikrinu Jus, kad, padidėjus atlyginimui, mano pamokų kokybė nė kiek nepasikeistų. Dabar gaunu 954 lt/mėn, jei gaučiau ir 2000 lt – tiek pat valandų praleisčiau prie knygų vakarais, tiek pat laiko skirčiau darbui laboratorijoje, ruošiantis pamokai. Paprasčiausiai pasikeistų galimybės daugiau kur apsilankyti, daugiau pamatyti, būtų daugiau galimybių “gerai atrodyti”.
V., 2010-11-27 22:44:56
Būtent: pamokų kokybė tikriausiai nepasikeistų, nes padorus mokytojas (bent mano pažįstami mokytojai daugiausia tokie) visuomet dirba geriausiai, kaip gali.
O, be abejo, patobulėtų mokytojo asmenybė.
Jei Nepris nemato nieko tokio įžeidaus, tai perskaitykit tą paskutinį sakinį. Maždaug, “nu davaj”. Perfrazuokite- “Taigi, ponai virėjai, ponai inžinieriai, santechnikai, kirpėjos ir t..t… pradėti yra nuo ko…:)”
Tai nuo ko pradėti?
Nepris, 2010-11-27 23:34:05
Miela V., pradėti geriausia nuo situacijos analizės. 🙂
Nijolė padarė pastebėjimą, kad esama tokių mokytojų, kuriems svarbiausia — gerai atrodyti. Jei Jūs ne tokia, tai ko Jums nervintis? Kam ta gynybinė pozicija?.. Jei paskaitote kažkieno išsakytą rūpestėlį, ir sau atsakote, kad Jūsų ratelyje tai nebe problema, bent man rodytųs, kad tai puiki proga mintyse padėkoti Apvaizdai, ir… džiugiai žengti tolyn. 🙂
V., 2010-11-28 01:03:54
Nepriui
Taip. Tik pas mus tokios “tradicijos”:
-
– visi žino, kaip reikia treniruoti krepšininkus;
-
– visi žino, kaip reikia paauklėti mokytojus.
Nepris, 2010-11-28 01:51:00
<vieta kokiai nors <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Mahatma_Gandhi#Nonviolence" rel="nofollow ugc">Mahatma Gandžio</a>minčiai>
Burgis, 2010-11-28 15:39:55
V.: šios svetainės šeimininkas labai MĖGSTA kalbas apie mokytojų algas! Žr. temą „Va, ir po konferecijos…“