Aš būsiu ten!

Vakare pirmokė Mildutė stovi vonioje, atsirėmusi į kriauklę, ir žvilgčioja į mane.

– Mildute, greičiau į lovytę! Ko lauki? – raginu aš.

– Laukiu, kol tu supyksi.

– O tau patinka, kai aš supykstu?

– Ne, nepatinka…

***

Taip ir pasikalbame ankstyvą pavasarį… Kur jau ten ankstyvą! Žiūrėkite, Mildutės ančiukai jau po tvenkinėlį plaukioja…

*

anciukai

*

O mane vėl džiaugsmas aplankė. Visada „Šimtadienis“ man Gimnazijoje primindavo apie džiugesio ir nerimo dienas vasaros pradžioje. O dabar štai gimnazistas paskambino ir paklausė, kuriuo adresu man išsiųsti kvietimą į „Šimtadienį“. Tai ne šiaip gimnazistas. Tai žmogus, kuris nuo pirmos dienos anuo metu buvo su manimi taip, kaip draugas būna šalia, kai kyla pūga, potvynis, gaisras… Panašu, kad tai tėtis jį išmokė teisingumo ir vyriškumo.

*

Ar jūs galite įsivaizduoti, kokias moralines aukštumas yra pasiekę mano gimnazistai, jei dabar, po pusantrų metų trunkančio teismų maratono, po melo, šmeižto ir patyčių lavinos, iš aplinkos, kurioje tvyro baimė ir veidmainystė, jie siunčia man kvietimą į savo šventę?

Į mūsų šventę!

Ir aš būsiu ten!

Aš būsiu su kiekvienu, kuris jau išmoko gyventi. Aš gėrėsiuos jų jaunyste, jų laime.

Bet aš nebūsiu su tais, kurie vėl ir vėl turi mokytis tą karčią pamoką. Suprantu, kad tai žiauroka, bet aš juk labai stengiausi, kad ta pamoka būtų išmokta lengviau, tiesa?

Ir kaip tik dėl tų, kurie dar tik mokosi gyventi, aš būsiu su savo gvardija tik mintimis…

*

Jūs, programuotojai, pagalvokite – gal čia neblogas scenarijus kompiuteriniam žaidimui „Atėjo buvęs direktorius“? Daugiaplanio neapibrėžtumo žaidimas būtų. Improvizuokite: direktoriaus elgesys, pavaduotojų elgesys, mokytojų elgesys, šventės psichologija, emocijų kibirkštys… Žinoma, svarbiausias personažas – vaiduoklis iš praeities…

*

Gražios jums šventės, mano gimnazistai!

Iš visos širdies dėkoju jums už puikiai išlaikytą egzaminą!

Atsakymai

qwerty, 2016-02-13 10:49:52

Nemanau, kad reikia labai aukštų moralinių aukštumų gimnazistui, kad buvusį direktorių pakviesti į šimtadienį. Kaip ir nereikia turėti ypatingo proto, kad suvokti, jog ta byla yra nesusipratimas. Niekis. Nevertas dėmesio. O suaugusių, mokytojų gi intrigos moksleiviams nors ir įdomu, tačiaus iš esmės dzin. Tapote jau istorija. Todėl, ramiai. Viskas ten bus politkorektiškai. Kaip ir visuomet, beje…

ainana, 2016-02-13 11:48:02

Gal toji išrūkyta mergelė šiemet irgi jau suksis šimtadienio sūkury ?

Burgis, 2016-02-13 11:55:34

ainanai: taip, žinoma!

Andrius-2, 2016-02-13 12:30:19

Man tai moralinėmis aukštumomis čia net nekvepia – nieko gi nekainuoja ir niekuo nerizikuoji kvietimą pasiųsdamas. Vadinamasis ‘vyriškumas’ kažkodėl miegojo, kai jo itin reikėjo – nė vienas neatsisakė savo komportiško buvimo gimnazijoje kartu su skandaliuko kaltininke. Neišėjo, neišsižadėjo, nepiketavo. Taigi, Direktoriau, popierines gėlytes jums dovanoja. O jūs džiūgaujate, kaip tikrų gavęs. Tai visų padorių idealistų problema. Bet ant jų laikosi pasaulis 🙂 Gero savaitgalio.

Burgis, 2016-02-13 12:43:58

Andriui-2: ne, Jūs nesuprantate… Ar tai vaikai gali piketuoti, kai jų tėvai, kai jų mokytojai, kai Gimnazijos vadai ir vadų vadai sulenda į krūmus, skleidžia melą? Tokios brutalios atakos neatlaikė daug suaugusių žmonių, užimančių atsakingus postus, tiesiogiai atsakingų už niekšybės likvidavimą, o Jūs norėtumėte, kad pasiaukotų vaikai?

Ateis laikas, suprasite…

Andrius-2, 2016-02-13 12:56:17

suprantu kažkiek, mama vis aiškina ir aiškina 🙂

Nesuprantu tik, kaip gali vyriškumo išmokyti jo neturintys tėvai?

Tiesiog vadinkime daiktus tikraisiais vardais ir viskas stos į savo vietas. Niekas nereikalauja būti ištisai didvyriais. Tiesiog žemės eiliniai…

qwerty, 2016-02-13 17:44:20

Tinklaraštininke, būti ten pačiam, fiziškai nėra jokio reikalo. Geriau pasiųsti vabaliuko dydžio droną į tą baliuką. „Dronu atskrido buvęs direktorius“? Daugiaplanio neapibrėžtumo žaidimas būtų. Improvizuokite: direktoriaus drono zigzagai, dėmesingi “užmirimai” erdvėje prieš pat buvusių pavaduotojų, mokytojų, veidus, žvelgiant kamerytei. Pastarųjų reakcija į tai elgesys, šventės psichologija, emocijų kibirkštys… Žinoma, svarbiausias personažas – dronas iš ateities…”Kompiuterija”)

http://boingboing.net/2016/02/09/get-the-worlds-smallest-firs.html

Miglė, 2016-02-13 21:01:33

Smalsuoliams: ,,išrūkyta mergelė” neaisuks

Erikas, 2016-02-13 21:15:36

„Jūs, programuotojai, pagalvokite – gal čia neblogas scenarijus kompiuteriniam žaidimui „Atėjo buvęs direktorius“? Daugiaplanio neapibrėžtumo žaidimas būtų. Improvizuokite: direktoriaus elgesys, pavaduotojų elgesys, mokytojų elgesys, šventės psichologija, emocijų kibirkštys… Žinoma, svarbiausias personažas – vaiduo“ – šachmatai 🙂

Gimnazisto mama, 2016-02-13 21:25:48

Andriui-2: o kiek ir ką tamsta žinote apie mokinius ir jų tėvus? O ar žinote, kad visi (beveik) tos klasės mokiniai ir jų tėvai rašė prašymą, prašydami iškelti juos į kitą klasę, kad nereiktų mokytis su Paulina? Ir ar žinote, kaip buvo toliau?

qwerty, 2016-02-13 21:36:44

Tinklaraštininkas yra dar labai jaunas žmogus. Tik pats, neaišku kodėl, susikūrė sau tokio seno seneliuko įvaizdį. Galybė pavyzdžių, kuomet žmonės kūrė ir darbelius, darbus ir net didelius darė, net atradimus, būdami 80 ar 85 metų amžiaus. Tai yra tokie, kurie tinklaraštininkui ir į tėvus tinka. Todėl, (jei ta prakeikta liga tik leis) pavarom dar galingai, kokia du desėtkus metukų. Juk mokat)

qwerty, 2016-02-13 21:40:02

Ir kur mūsų Raselė dingus? Kodėl niekas jos nepasigenda? Rasele, kur tu? Kaip tu? Gal tau gerai, o gal kas blogai? Atsiliepk…man rūpi…

Andrius-2, 2016-02-13 22:16:30

prisiminė kažkodėl V.Žalakevičiaus filmo garsioji frazė: o kodėl tu stovėjai po medžiu, kai žmogų žudė?

Atsakymas: prašymus rašinėjau… ir prisižadu nedraugauti.

Tinklaraštininke, Jūsų Mildutės ančiukai nuostabūs.

REGINA, 2016-02-13 23:00:39

Bet “tos klasės mokiniai ir jų tėvai”, stipriai trenkti turėjo būt, kad rašinėtų prašymus, iškelt juos į kitą klasę….Tai argi ne paprasčiau vieną žmogų iškelt į kitą patalpą (su gera ventiliacija), ar kokiai dvidešimčiai su visais suolais, čiumodanais ir kitais apyvokos daiktais kraustytis visą dieną?

Pasirodo, gimnazija ne visada proto prideda.

Burgis, 2016-02-14 08:28:08

Gimnazisto mamai: kodėl Jūs klausiate Andriaus-2, o ne atsakote jam, paaiškinate jam? Vis dar bijote?

*

Man netinka aiškinti, aš nusikaltėlis, bet pasakysiu trumpai: tai, kaip aš gyniau jūsų vaikus, ir tai, kaip jūs gynėte savo vaikus, skiriasi lyg diena ir naktis…

*

Paguosti Jus galiu tik tuo, kad pastarasis teismo posėdis parodė – Likimas jau ima teisti ir bausti nusikaltėlius…

Andrius-2, 2016-02-14 10:38:58

Na, bent aš nelabai matau skirtumo tarp ‘nusikaltėlės’ tėvų ir ‘moraliųjų’ gimnazistų tėvų. Visi jie bet kokia kaina siekia to paties – kad jų atžalos (vienodai nepriimančios atsakomybės) baigtų TĄ gimnaziją. Pirmieji agresyviai ir niekšiškai, antrieji – bailiai ir prisitaikėliškai, vadinasi, irgi niekšiškai Direktoriaus atžvilgiu. Ir tai negraduojama, nėra niekšiškas niekšiškesnis niekšiškiausias.

Vėlgi, viskas žmogiška, mes ne heroiniame epe gyvename, o kasdienėje Lietuvoje. Provincialioje, deja.

Tik be reikalo tinklaraštininkas saviapgaule užsiiminėja ir skaudulius vis prasikrapšto.

Burgis, 2016-02-14 10:49:53

Andriui-2: tai paskutinis Jūsų komentaras šia tema, tiesa?

Tai ne aš, o Jūs vis „prasikrapštote“ ir prasikrapštote“… Net tokią meilei skirtą dieną… Taip, Jūs daug ką parašote teisingai, bet vis išsiduodate ir išsiduodate, kad esate nelaimingas žmogus, o aš jau pavargau Jus guosti…

Gal išgerkite taurę vyno už pavasarį, už savo meilę? Gyvenimas, nepaisant visko, gražus!

Andrius-2, 2016-02-14 10:53:22

atsiprašau, Jūs tikrai teisus. Ne vieta ir ypač ne laikas. Be to, ir nelabai mano reikalas.

Burgis, 2016-02-14 10:56:41

Andriui-2: ačiū!

paulius, 2016-02-14 17:09:24

Reikėtų elgtis vienas su kitu adekvačiai, adekvatumo nebuvimas veda prie visiško absurdo ir daro gėdą. Tikuosi kad šitų nesąmonių daugiau nebus. Linkiu geros šimtadienio šventės jums visiems.

bebenžikas, 2016-02-14 23:55:28

Ančiukai – labai šaunūs.

Tokie anūkai – džiaugsmas seneliui 🙂

Kraujo giminystė, kuri neišduoda…

Sima, 2016-02-17 09:45:39

“Iš aplinkos, kurioje tvyro baimė ir veidmainystė”..na jau čia ir perlenkėt-niekas ten netvyro, gyvenimas eina toliau..Niekas nenuneigia Jūsų gerb. Bronislovai nuoplenų..Bet kad niekas ten iš esmės nepasikeitė-kas mokėsi, toliau mokosi..Kas baliavojo ir rūkė anksčiau, tas ir toliau tai daro..Ir vėl didžiulis konkursas, vėl susirenka gabiausi..Ir vėl kažkas baigia ir stoja į geriausius universitetus..Gal kažkas jaučiasi toje konkrečioje klasėje, o kiti jau turbūt pamiršo tą istoriją..

Burgis, 2016-02-17 09:53:23

Simai: tai gal norite poryt ateiti į teismą ir pasižiūrėti, kaip verkia Paulina? Nepanašu, kad ji pamiršo tą istoriją… O tie, kurie pamiršo, vėl ir vėl gyvenime gaus karčių pamokų.

*

P.S. Labai norėčiau pacituoti kvietimą į „Šimtadienį“, kurį vakar gavau, bet nedarysiu to, kad nenublanktų Jūsų tiesos…

Sima, 2016-02-17 10:26:10

Tikiu, kad Paulina verkia, bet juk kitiems šita istorija nėra asmeniška.Taip, gyvenimas duoda savo pamokų, bet ne visos jos juk sukasi apie KTUG..Visi turi savo problemų, rūpesčių, tuom ir gyvena..O ten besimokantys vaikai nesiskundžia kažkokia “baimės atmosfera”, nieko panašaus neteko pamatyti ir per tėvų susirinkimą.

Burgis, 2016-02-17 15:51:04

Simai: Jūs nesuprantate, kad man visiškai vis tiek, kaip gyvena tie, kurie nieko neišmoko. Ir mano gyvenime nebėra jokios gimnazijos. Su manimi liko tik mano Gimnazija, mano gimnazistai. Ir Jūs nebesivarginkite mane mokydama – aš nė nesiruošiu ko nors mokytis, kaip nors keistis. Jie pamiršo, Jūs pamiršote – priimkite mano užuojautą ir gyvenkite sau…

qwerty, 2016-02-18 18:01:24

absurdas yra tame, kad žmogus, kuris daug metų dirbo, jog mokykla būtų gera, dabar teisiamas už nusikaltimą. Nusikaltimas prieš tinklaraštininką yra sunkus nusikaltimas

Sima, 2016-02-19 08:50:19

Kad teisiamas yra absurdas, bet absurdas yra ir rašyti apie “baimės” atmosferą, kurios nėra..Vaikai atėjo ten mokytis paties tinklaraštininko reklamos paveikti ir mokosi toliau, ne gi jiems reikėjo kartu išeiti , kur eiti? Kam tada juodinti dabar tai, kas paties sukurta ir kuo puikiausiai toliau funkcionuoja.Kiek galima virti tose savo pagiežos sultyse? Naujos taisyklės tipo skatina rūkyti? Nieko jos neskatina, bet nebando iššokti virš realybės..Vaikas buvo “nulių” žygyje dar Burgio laikais-buvo pakraupęs, kaip visi vyresnieji ten rūkė ir gėrė..Kad kad taisyklės tipo draudė..laikas išsivaduot iš iliuzijų..Ir gyvent toliau..Dabar galite trinti-tiesiog tokia teisybė, kuri Jums nepatinka.

aleksandras, 2016-02-19 12:51:24

Simai:

nesuprantate tokiu dalykų:

1)B.B. kalba apie “Gimnazija” o ne “gimnaziją”

2)’baimės atmosfera”- tai apie tuos, kurie B.B. būnant vadovu, laikė savęs “Mokytojais”

3)bet koks dokumentas turi “dvasią” (čia apie įstatus)

4)gali pasiekti daug tik tuomet, kai iškeli aukštą tikslą

5)”metafora” kartais perteikia tai, ko negali perteikti “sausi”/”pragmatiški” žodžiai

Random, 2016-02-19 14:40:17

Sima, pamiršote vieną paprastą principą. Nepagautas – ne vagis. Bet jei pagaus – priimk atsakomybę ir padaryk tai, ką turi padaryti tokiu atveju. Jei jūsų vaikas matė, kad tai vyksta, jam tai buvo nepriimtina, arba jums tai pasakė, kodėl iš karto nesikreipėt su tokia informacija į mokyklą?

petras, 2016-02-19 15:20:11

Random, tai gal vaikui, tiek vaiko mamai buvo priimtina, todėl ir nesikreipė.

Qwerty, jūsų teiginys yra absurdiškas, nes vadovaujantis jūsų mąstymu, žmogus padaręs kažką gero tampa nepakaltinamu :)) absurdiški kaltinimai gali būt, absurdiški teismo sprendimai gali būt

Saulius, 2016-02-19 20:11:52

Buvau aš toje šventėje. Vaikai šaunūs, įdėjo daug darbo ir energijos, kad parodyti savo gyvenimo realybę, vertybes, svajones. Ne viską buvo lengva suprasti, bet vaikai šaunuoliai. Sūnus paskutines kelias savaites repetuodavo po kelias valandas per dieną… Kiek žinau, Paulinos bent jau scenoje nebuvo, labai tikiuosi jos tėvai šventėje nesirodė. Bet šiaip, buvo labai lūdna – liūdna, kad sūnui iki egzaminų liko 100 dienų, o tai reiškia, kad baigiasi vienas svarbiausių tiek sūnaus, tiek mano kaip tėvo, gyvenimo etapų. Bet dar liūdniau, kad baigiasi ta euforija ir palaima, kad sūnus mokosi KTGU. Ir ne todėl, kad sūnus baigia mokslus, o todėl, kad baigiasi pati KTGU – ta tikroji gimnazija, kuri buvo ir kurios visi troško ir kuri buvo sugriauta užpernai rudenį ir vėliau pabaigta trypti teismuose ir aplink. Neliko tos Burgio dvasios, ant kurios ir laikėsi visa gimnazija. Labiausiai buvo gaila, kad mano sūnus neišgirs Burgio minčių nei per šimtadienio šventę, nei baigiant mokyklą. Pirmą karta teko matyti ir girdėti naują direktorių – neturiu nieko prieš jį, bet dar labiau supratau, kad nebėra KTUG – liko kažkokia mokykla, kurią prarys laikas ir konkurentai. Savo kito vaiko tikrai nebandysiu ten leisti, nes nebėra ką ten veikti… Taip svajojau, kad ir kitas vaikas dalyvaus MLT ir turės galimybę pasiklausyti tų nepakartojamų kalbų, išgirsti nekasdienių minčių, kurios priverčia suklusti, susimąstyti, pažvelgti į gyvenimą kitaip. Tikėjausi ir pats dar sudalyvauti tėvų susirinkime vaiko įstojimo proga. Labai gaila, bet tokia jau ta gyvenimo realybė – viskas turi pradžią, bet turi ir pabaigą. Yra kaip yra, šaunu, kad p. Burgis nedingo iš eterio, liko ištikimas matematikai ir savo idealams. Sveikatos, stiprybės ir sėkmės Jums!

Burgis, 2016-02-19 20:55:46

p. Sauliui: ačiū Jums! Tikrai žinau, kad Jūsų vaikai bus laimingi, nes jie turi švyturį, jie turi Tėvą, kuris moko savo gyvenimu. Šią sunkią dieną Jūs įteikėte man didelę dovaną, o Likimas yra teisingas – jis visada visiems atlygina geriau nei žmonės…

Aš, 2016-02-22 15:14:43

Gal atsitiktinumas, o gal ir dėsningumas, kad šiųmetinio šimtadienio tema buvo svajones. Labai tikiu, kad vaikai turi svajones ir jų sieks. Tik tada kažkas kažko pasieks. Kažko nepaprasto. Nežinau, ar tinklaraštininkas svajojo kada nors apie Gimnazijos įkūrimą. Bet vis tiek prieš beveik tris dešimtmečius tai buvo idėja fix, ir pagarba B.Burgiui už jos iškėlimą ir, kaip parodė gyvenimas, sėkmingą įgyvendinimą