Aš jus išmokysiu skaityti, matyti, girdėti, suprasti ir veikti. Arba ne….

Sausio 22, Ketvirtadienis

Šitiek rašančių, šitiek guodžiančių, šitiek sunerimusių, šitiek puolančių, keikiančių…
Tuoj užbaigsiu tą temą.
*
1. Aš nebijau jokio teismo ir jokios teisėsaugos! Man nereikia užuojautos! 1980 metais aš vienas priverčiau KGB pripažinti, kad mūsų šeima į Sibirą buvo ištremta neteisėtai, tai šis procesas man – vieni juokai!
2. „Delfi“, BNS, lrytas, „15min“, Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, LNK ir visi, kas tik nori gali apie mane rašyti, o aš negaliu? Atsipeikėkite! Veiksmas lygus atoveiksmiui.
3. Manęs neslegia jokios depresijos, man nereikia jokios psichologinės ar kitokios pagalbos – aš pats gyvenu savo gyvenimą! Ir gyvenu taip, kaip noriu, o ne taip, kaip kai kurie norėtų.
4. Garliavos tema: ar jūs nepajėgūs suprasti, kad aš nei už tuos, nei už kitus, o primenu tą temą tik todėl, kad teisėsauga, visos jos dalys, turi viską laiku pamatyti, viską laiku padaryti, kad teisėsauga turi prisiminti – Temidė yra užrištomis akimis, nešališka ir neparsiduodanti.
5. Savižudybės tema. Aš nesiruošiu, niekada nesiruošiau nusižudyti, ar jūs išprotėjote? Perskaitykite: „… kodėl mane dabar taip dažnai aplanko mintys apie savižudybę?“ Mintys apie savižudybę – tai ne noras nusižudyti, ne planai nusižudyti! Jūs, matyt, visai nesimokėte filosofijos:
*
Tokią pat norminę gero gyvenimo sampratą pasirenka ir stoikai. Seneka išdidžiai atmeta baimę pačiam pasirinkti gyventi ar mirti. Svarbu apsisprendimo laisvė. «Tau malonu gyventi? Gyvenk. Nemalonu – gali grįžti ten, iš kur atėjai.» [Seneka. Laiškai Lucilijui] Šie  Senekos argumentai primena F. Nietzsche’s refleksiją: «Mintis apie savižudybę – didelė paguoda: su ja sėkmingai išgyvenama ne viena niūri naktis.» [Anapus gėrio ir blogio]
*
Man malonu gyventi! Man malonu kovoti! Todėl ir aplanko mintys apie savižudybę (savižudybes), kad tvirtai ir aiškiai sau atsakyčiau – ne, aš neišeisiu!

***
Baigiu. Šiek tiek nesmagu, kad net man artimi žmonės suabejojo mano ryžtu pasipriešinti smurtui, niekšybei, žvėriškumui. Suabejojote? Palikite mane vieną! Susitiksime po mano pergalės. O dabar – tyla. Nieko neklausinėkite – nieko nekomentuosiu!

patiko(0)



RSS

Atsakymai (44)

Burgis, Sausio 22 12:48  #

Taigi… :-)

patiko(0)



N.B., Sausio 22 13:15  #

…ereliai skraido po vieną…

patiko(0)



Ambra, Sausio 22 16:44  #

Broniau, senoji KPI gvardija besąlygiškai už Tave!

patiko(0)



Antanas, Sausio 22 17:15  #

ir taškas..

patiko(0)



chemikas Rimas, Sausio 22 18:08  #

UŽ DIREKTORIŲ

patiko(0)



Virginija, Sausio 22 19:37  #

Uz tai mes JUS ir mylime !!!

patiko(0)



Rasa, Sausio 22 20:22  #

Nuostabu, kad vis dar yra tokiu šviesiu, tvirtu, sažiningu žmoniu mūsu mieste! Jūs ikvepiate mus savo stiprybe ir didvyriškumu. Mes jumis didžiuojames ir palaikom nes tokiu kaip jūs yra vienetai! Melsimės, kad tik viskas Jums išeitu I gera ir joks blogis nepajėgtu Jums priešintis.

patiko(0)



mama R, Sausio 22 22:23  #

Aha, vat toks Bronislavas Burgis man patinka. Taip noreciau jus, labai idomia ir stipria asmenybe, pakviesti kaip svecia, garbinga profesoriu i privatu darzeli kokia viena pasaka maziesiems pasekt. Yra tu sunkiu, bet labai maloniu uzsiemimu. O gal kartais tie mazieji taps Jusu privacios mokyklos mokiniais? Isivaizduojate koks pasityciojimas is sistemos: „teisto uz psichologini smurta direktoriaus vadovaujamoje privacioje mokykloje mokiniu anslagas…“ prisijungciau i komanda uz simbolini 5 euru mokesti per menesi. Man irgi nebelio vietos valdiskame sektoriuje. Tad dirbu ir megaujuosi darbu privaciame svietime. Svajoju apie toki projekta su jumis ir dar kitais entuziastais. Kaune didele paklausa norrmalios nuo 5 klases mokyklos. Viskas prasideda nuo svajones…

patiko(0)



Darius, Sausio 22 22:39  #

O aš norėjau paklausti pono Burgio: o kodėl ne Kauno meras? Kodėl į Vilniaus tarybą? Čia Jus pažįsta, grbia ir myli tūkstančiai, parašus surinkti būtų juokų darbas.
Tai kodėl mus paliekate? Kaunui irgi reikia reiklaus ir sąžiningo mero.

patiko(0)



Jolanta, Sausio 22 22:45  #

Labai patiko profesoriaus mintys – ypač penktas paragrafas. Apie šią „problemą“ esu ne sykį kalbėjusi su keliais intelektualais. Problema ta: sovietinė psichiatrija išmokė visuomenė, kad savižudybė surišta su depresija. You have suicidal ideation? Viskas! Tu – depresuotas. Tačiau tokia pozicija – per daug primityvi, nes aš visuomet perklausiu: „o ką…negalima mąstyti apie savižudybę, sverti „už“ ir „prieš“ grynai iš filosofinės pozicijos?“. Juk ne visi mąstantys (ar net įvykdantys) savižudybę yra depresuoti ar serga kokia dvasios liga. Yra visiškai sveikų žmonių, kurie paprasčiausiai prisiskaito Senekos, kitų filosofų veikalų, ir priima Šekspyrinį sprendimą „būti“ arba „nebūti“ grynai iš filosofinių ištakų. Patiko profesoriaus Burgio nuorodos į Seneką, Nyčę. Tik dar pridėčiau man visuomet įstrigusį prancūzų rašytojo-filosofo (Alberto Kamiu) prisakymą, kad (angliškai cituojant) „There is but one truly serious philosophical problem and that is suicide. Judging whether life is or is not worth living amounts to answering the fundamental question of philosophy. All the rest – whether or not the world has three dimensions, whether the mind has nine or twelve categories – comes afterwards. These are games; one must first answer“.
Aš pati, būdama filosofė, dažnai mintyse rungiuosi su šiais egzistenciniais, filosofiniais klausimais. Jokiais būdais nesu depresuota. Paprasčiausiai šis esminis klausimas mane domina, ir aš kiekvieną dieną į jį ieškau atsakymo. Kas serga depresija, tam, aišku, turi (ir privalo) padėti psichologai, nes jei cheminis imbalansas, tai tą gali pataisyti tik cheminiai preparatai. Bet jei sveikas žmogus filosofuoja šiais klausimais pats vienas, arba su kitais intelektualais, kodėl turėtume kelti pavojaus varpus ir jam tai drausti? Filosofija – tokia jau šaka, kur mąstoma, diskutuojama net apie pačius nepatogiausius gyvenimo klausimus.

patiko(0)



Aurimas, Sausio 23 00:54  #

„Nuodėmingi“ pamastymai…

Pabandykim išspręsti šią susidariusią painią, emocijose skęstančią situaciją diplomatiškai-matematiškai ;)

Prieš ką nors rašydamas, turiu paminėti, jog tai ką perskaitysite yra visiški pramanai ir bet kokios asociacijos su asmenimis ir įvykiais yra grynas atsitiktinumas :)

Problemos aprašymas:
1. Neklaužada mergaitė, nejaučianti besąlygiškos meilės iš mamos arba abiejų tėvų ir dėl to krečianti išdaigas tėvams, kad šie įrodinėtų meilę, nes ji jaučiasi apleista, nesuprasta, nemylima ir nesvarbi.
2. Tėvai ne pshichopatai ir tikrai ją myli nors ir neturi laiko (kaip jie įsivaizduoja) ar gebėjimų tą meilę parodyti bei pasirengę mergaitę „ištraukti“ iš visų bėdų pasinaudoję savo visuomenės padėtimi ir įtaka.
3. Pažeistos „šventos“ ir siektinos, tačiau teisiškai nereglamentuotos KTU Gimnazijos taisyklės.
4. Idealistas direktorius, kuris jaučiasi teisus dėl to, jog kaunasi už subjektyvų gėrį (gamtoje išvis tokios savokos nėra, todėl tai visados subjektyvu).
5. Biologija ir hormonai ;)

Kaip visa tai siejasi ir kaip iš tokios situacijos išeiti?

Situacijos aprašymas:
Mergaitė narcizė pasiekė savo tikslą, tėvų meilė yra įrodinėjama teismuose, verda kipišas, lūžta interneto portalai, blogai… Ji pagaliau gavo tėvų dėmesio ir meilės ir jai visiškai nesvarbu, jog tėvai yra priversti eiti neteisybės keliu, kad tą meilę įrodytų. Tai tik dar labiau įrodo, jog jie pasirengę aukotis dėl jos, įrodo, jog ją myli.
Direktorius, kaip tikras riteris spindinčiais šarvais gina šventovę, kurią bandė išniekinti kažkokia mergina, nesuprantanti „aukštesniųjų vertybių“.
Tėvai susirūpinę, dėl paklydėlės dukros ateities ir jai užkirstos galimybės mokytis geriausioje mokymo įstaigoje regione, kerštauja „koščėjui“ direktoriui, kariaudami šventą karą dėl dukros ateities.
Direktoriui teisinio ginčo laimėti neįmanoma, nes teisiškai ir dalinai morališkai (gina dukrą) tėvai teisūs.

Sprendimas:
Direktorius nuoširdžiai atsiprašo įskaudintų ir išgasdintų merginos tėvų, jog bandė nuskriausti jų mergaitę, taikydamas teisinėje sistemoje nepriimtas taisykles. Nuoširdus liūdesys ir empatija čia labai pagelbėtų.
Tėvai pasikartosiu ne psichopatai, todėl atsiima ieškinį. Džiaugiasi, jog „blogis“, norėjęs pakenkti jų vaikui, nugalėtas, o gėris tiumfuoja ;)
Mergaitė džiaugiasi, nes tėvai jau įrodė, kad ją myli.
Direktorius padovanoja mergaitei elektroninę cigaretę, kad ateityje nebūtų pažeidinėjamos gimnazijos taisyklės.

THE END: Visi laimingi, o direktorius labiau išmintingas :)

Kaip ir minėjau čia visiški pramanai ir kliedesiai, ir niekam nerekomenduoju to perskaityti ;)

patiko(0)



Audrius M, Sausio 23 03:48  #

Gerbiamas BB. Nesu filosofas, bet mazhumele visi jais esame arba, nori-nenori, tampame. Apie Jusu gimnazija ishgirdau kai dar mano vaikeliai po stalu ropinejo. Ir ka? Abu sekmingai istojo ir laimingai pabaige. Nesu tikras, kad Jusu atveju yra uzkliudyti egzistenciniai tautos-pasaulio klausimai. Bet tikrai sutikciau, kad su garbes ir padorumo samprata musu mazoje Lietuveleje, Maironio apdainuotoje, darosi betvarke. Vat kai tokios mintys tik mane uzvaldo, tada pasileidziu BB Kinga ir sau linguoju i takta.. . Kita vertus, Jus ir esate tas vienintelis shvietalas postsovietineje svietimo sistemoje. Tikiu, kad mano-Jusu kolektyvo isleisti i gyvenima vaikiai ir ju draugai ir ju draugu draugai ir dauguma draugu draugu teveliu, mamyciu ir seneliu sedime toje pacioje valtyje. Ir visi iriames, kad upes tekme nenunestu kur i sona ar, neduok die, neapverstu in salta sraunu sausio vandeni. Skirtumas tik vienas, kad mes irkluojam, dirbam raumenimis, stengiames neisklysti is kurso, nes tekme stipri, o, bet labai gerai, kad retkarciais galime pakelti akis i ta, kursai rodo krypti. Ar irklininku surasim pakeisti pailsusius? Taip, rasime. Neramina tik kapitono-vedlio pamaina. Ir kai vel uzvaldo neramios mintys, tuomet keiciu BB Kinga i maestro PD..
//
O BB raides LT „svietimo“ naujojoje istorijoje asocijuojasi tik su Jumis:)
Aciu Direktoriau!
https://www.youtube.com/watch?v=TcsjKVprjkA&feature=youtu.be

patiko(0)



Algirdas, Sausio 23 08:09  #

Kada žmogus-vadovas laikosi taisyklių,kurios nustatytos mokymo įstaigoje,neleidžis jas pažeidinėti kitiems,šiuo atveju mokiniams, visada atsiranda tokių,kuriems tai nepatinka, ypač mokinių tėvams. Tėvai taip sureikšmina savo atžalas, iškelia aukščiau už visus kitus, jiems negalioja jokie įstatymai, jokios gyvenimo normos. Vietoje to, kad padėkotu mokyklos Direktoriui už perspėjimus, užlaiku pastebėtus nusižengimus, rašinėja skundus, bet kokia kaina stengiasi atsikratyti tokiu vadovu. Bet ateis laikas kad viso to gailėsis nes taip auklėta atžala gali nueiti „šunų“ takais, nes viskas galima, mieli tėveliai viską leido, bet kokia kaina gynė. Bet laikas nesugrąžinamas atgal, traukinys nuvažiavo…Prie tokio chaoso privedė mūsų didžiųjų įstatymo leidėjų priimti įstatymai „vaikų teisės“, bet pamirštas įstatymas „vaikų pareigos“. Be to Švietimo ie mokslo ministerijai turėtų vadovauti geras tos srities specialistas, kuris gerai išmano mokymo, auklėjimo problemas, o ne žmogus iš partijos.
Tikiu kad teisybė triumfuos nors teisėsaugoje irgi yra ne mažai problemų.

patiko(0)



Andrius, Sausio 23 09:01  #

Man smalsu. Ar B. B. perskaito visus čia parašytus komentarus. Jei taip, tai komentatoriai jį labai vargina. Reikės ir man dar labiau sverti savo žodžius.

patiko(0)



Eglė, Sausio 23 09:25  #


Rasa, Sausio 23 10:17  #

Andriui: :) Tai kol prisvarstysi savo žodžius dar daugiau, tai jų visai neliks, nes ir taip beveik nekalbi :)
O kita vertus, atsiras, kas pasako tavo vardu ir kažkas gal pamanys, kad tai tu :) Matei, čia buvo du Andriai :) Ir vis vien gausiesi plepus, taip kad geriau jau pats kalbėk. O va šitoj temoj rašo dar viena Rasa. Nieko tokio, tik pati sau pagalvojau, kad jei jau rašo tokiu vardu, kaip mano, tai galėtų bent tiek klaidų nedaryt, nes man labai gėda už žmones, kurie privelia tiek daug klaidų :)

patiko(0)



Dalia iš Latvijos, Sausio 23 14:34  #

Čia dėl Aurimo „nuodėmingų pamąstymų“. Tiek prirašėte, tiek prirašėte – savo (atleiskite) neadekvačiu stiliumiu „tip-top“ priminėt tokį pažįstamą, kuris turėjo unikalią savybę paistalioti ir išsiplėsti taip, kad nė devynių jaučio odų nebūtų pakakę. Bet svarbiaucias akcentas čia – kad jis iš didelio rašto (iš didelės kalbos) išeidavo iš krašto, ir nelogiškai nusišnekėdavo. Dargi visiems savo pamąstymams prisegdavo „pramanų“ skraistę (ir – visai kaip Jūs – prisakydavo jo neklausyti, neskaityti, ir turėjo baisią madą pridėti po kiekviena pastraipa po šypsenėlės simbolį). Vėliau nuo to neadekvataus pažįstamo teko bėgti ir kuo toliau, nes paaiškėjo, kad žmogus turi kažkokių iki tol nediagnozuotų psichologinių, psichiatrinių problemų.
Vienas juokingas akcentas tuose Jūsų, Aurimai, „pramanuose“, kad Jūs minite „ieškinio atsiėmimą“. Tai parodo, kad Jūs neturite nė menkiausios nuovokos kas skiria baudžiamąją teisę nuo civilinės teisės.
Trumpai paaiškinsiu: civilinėje teisėje santykius „aiškinasi“ du individai. Kitaip sakant tai – konfliktas tarp Jono ir Petro, ir valstybė čia neįmaišyta (išskyrus ta apimtimi, kad valstybė duos jums forumą – teismo salę – kurioje Jonas su Petru galės ad nauseum prieš teisėją ginčytis).
O baudžiamojoje teisėjė: tai PAČIOS VALSTYBĖS (tam tikra prasme) „konfliktas“ su individu, mat tu, tariamai ar tikrai, sudrumstei tam tikrą „gėrį“ kurį valstybė gina (gal pavogei, gal ir ne; gal nužudei, gal ir ne; gal kažką netyčia sužalojai vairuodamas girtas, gal ir ne). Tad valstybė čia gina tokius universalius gėrius kaip „nevok“, „nežudyk“ ir t.t. Aišku, yra „gėriai“ kuriuos viena valstybė pripažįsta, o kitoje toks „gėris“ – nė neegzistuoja. Pavyzdys: Lietuvos Respublikoje yra gėris – „iš Trispalvės, Vyčio, himno tyčiotis – negalima“. Tuo tarpu JAV tokio „gėrio“ (ir plenytai!) nėra. JAV gali nusinešti tą jų vėliavą ir Baltųjų rūmų pievelėje sutrypti, sudeginti, ar net ant jos nusišlapinti. Ir ką? Ir nieko. Jokia JAV prokuratūra prieš tave baudžiamojo persekiojimo aparato neatsuks, nes tu tokiais veiksmais jokio JAV valstybės ginamo gėrio – nepažeidei.
Tai štai, prie ko aš vedu? Ogi, kad Jūs, Aurimai, sumaišėt baudžiamąją teisę su civiline teise rašinėdamas apie ieškinio „atsiėmimo“ galimybę: jei tai būtų civiliniai santykiai, tai, žinoma, Jonas bet kada gali atsiimti ieškinį, paduotą prieš Petrą, ir valstybei nuo to nei šilta, nei šalta: kaip reikalus tarp savęs sprendžia Jonas ir Petras – tai grynai jų prerogatyva. Bet baudžiamojoje teisėje (kas taikytina BB atveju) tokios kaip „ieškinio“ koncepcijos nėra. Jei aš Vilniuje sudeginsiu Trispalvę ir tą pamatys Anupras, ir man prokuratūra iškels baudžiamąją bylą, Jūs tikrai negalit Anuprui sakyti „atsiimk ieškinį prieš Dalią“, nes Anupras tik atliko „įskundėjo“ vaidmenį ir atkreipė Valstybės faktą, kad galimai buvo pažeistas tam tikras Valstybės ginamas gėris. O jai kai Valstybė nustveria mane už pakarpos, tai jau joks ieškinys, neieškinys čia iš viso nebefigūruoja, nes jau čia kalbame apie Valstybę PRIEŠ tave (t.y. baudžiamąjį procesą).

patiko(0)



Dalia iš Latvijos, Sausio 23 14:36  #

Čia dėl Aurimo „nuodėmingų pamąstymų“. Tiek prirašėte, tiek prirašėte – savo (atleiskite) neadekvačiu stiliumiu „tip-top“ priminėt tokį pažįstamą, kuris turėjo unikalią savybę paistalioti ir išsiplėsti taip, kad nė devynių jaučio odų nebūtų pakakę. Bet svarbiaucias akcentas čia – kad jis iš didelio rašto (iš didelės kalbos) išeidavo iš krašto, ir nelogiškai nusišnekėdavo. Dargi visiems savo pamąstymams prisegdavo „pramanų“ skraistę (ir – visai kaip Jūs – prisakydavo jo neklausyti, neskaityti, ir turėjo baisią madą pridėti po kiekviena pastraipa po šypsenėlės simbolį). Vėliau nuo to neadekvataus pažįstamo teko bėgti ir kuo toliau, nes paaiškėjo, kad žmogus turi kažkokių iki tol nediagnozuotų psichologinių, psichiatrinių problemų.

patiko(0)



Marius, Sausio 23 15:18  #

,,Žodis filosofija netinka vartoti, čia yra toks Graikų įžeidiminis išsireiškimas. Mėgti pasišnekėt, pašniakučiuot – filosofija. Filosofijos profesija tai idiotizmas, gėda didžiausia tai jau geriau būt prostitute , kuri viešuose namuose, nes ten jau tikrai konkrečiau vyksta ir gali atsitikt, kad atsitiktinai gimtų vaikas, bet kad iš filosofo atsirastų žmogus, kuris išgelbėtų pasaulį nuo karinės aistros, savo filosofinės išminties pagrindu, funkcija veiksme, to – niekada nebus. Ir idiotas ir pasirašo profesija – filosofas, knygoje! Kad tai graikiškai mėgėjas plepėt, pašniakučiuot – paistyt.“ ( Juozas Miltinis)

patiko(0)



Jolanta, Sausio 23 15:50  #

Mariui: visiškai Jums nepritariu, Mariau. Jūs pacitavote Juozą Miltinį, kurio (kaip spėčiau) „filosofijai“ pritariate. Argi ne absurdas (tas pats absurdas, apie kurį kalbėjo Albertas Kamiu): kritikuojantis filosofiją išreiškia savitą pasaulio sampratą per apmąstymus, pasišnekučiavimus su savimi ir kitais, kurie vertintini ne kaip kitaip, kaip tik…irgi ta pati filosofija!? Nejau Mariui trūksta kritinio vertinimo (angl. „critical thinking“) įgūdžių, kad nepastebėti, jog Juozo Miltinio vertinimas, kad „filosofijos profesija — tai idiotizmas“, tai ne kas kita, kaip tik jojo asmeninė filosofija!

Juk, Mariau: filosofija – visa ko pagrindas, fundamentas (ne veltui aukščiausias akademinis laipsnis Vakaruose yra PhD – Doctor of Philosophy, kad ir būtum ekspertas matematikoje, biologijoje, astronomijoje ar fizikoje).

Aš manyčiau tu negali tapti nei geru gydytoju, nei pedagogu, nei teisininku, nei šaltkalviu, nei politiku prieš tai netapęs…filosofu.

Juk vieni teigia, kad filosofija – tai mokslas, kuris vienintelis sprendžia kas yra mokslas, kokia jo prigimtis. Filosofija pagal savo pobūdį gali paklausti kas yra mokslas apskritai. To nedaro kiti mokslai – pavyzdžiui, fizika neklausia kas yra mokslas, ji klausia kas yra fizikos objektas, ką fizika gali tyrinėti ir pan.

Dar kiti teigia, kad tai — nebūtinai mokslas. Filosofija yra daugiau negu mokslas. Ji užduoda klausimus, į kuriuos negali atsakyti empiriniai mokslai. „Filosofijos“ terminas kalba apie išmintį, kuri yra daugiau negu teorinis pažinimas.

Filosofija – tai specifinis žvilgsnis į pasaulį, savitai užklausiantis įvairiausius pasaulio (nebūtinai jusliškai patiriamo) aspektus, nagrinėjantis žmogiškojo buvimo būdus, vertybes, vertinimus ir kt. Ne vienam filosofija brangi kaip mąstymo laisvės buveinė – filosofai nesivaržydami gali ir netgi privalo klausti rimčiau ir giliau, nebijodami, kad aplinkinių bus apšaukti pavojingais reliatyvistais, dogmatikais ar išdavikais.

Kelti klausimus ir abejoti ten ir tada, kada visiems viskas yra aišku. Filosofija ir laisvės problema yra neatskiriama.

Filosofija gali sugriauti bet kurį kasdienio pasaulio žmonių įsitikinimą, nebūtinai rasdama kažką vietoj jo.

Baigdama pabrėšiu, kad filosofų tikslas – kvestionuoti labiausiai visuomenėje paplitusias vertybines prielaidas, aiškintis jų pagrįstumą. Tai ne tokia jau maloni, neretai tragiška patirtis, nes daugeliui žmonių kvestionavimas kaipmat asocijuojasi su pavojumi, išdavyste, bereikalingu „kabinėjimusi“ ir pan. Laikui bėgant filosofuojantis ima justi tam tikrą „sukeistėjimą“ aplinkos atžvilgiu, tam tikrą „iškritimą“. Viešojo gyvenimo diskusijose filosofas lengvai atpažins begalę ideologinių klišių, kurių anksčiau nepastebėdavo prieš tapdamas filosofu. Dar skausmingiau tas klišes atrasti savo paties mąstysenoje. Pasiryžimas kvestionuoti išties reikalauja dvasinių pastangų, nes žmogaus prigimtyje glūdi didžiulis vertybinio saugumo, stabilumo troškimas.
Štai kas yra filosofija, Mariau! Maldauju, nenuvertinkite jos, dievaži nenuvertinkite fundamento ant kurio stovi namas!

patiko(0)



Marius, Sausio 23 16:08  #

Jolantai:Netgi biurokratas įrodinėjantis savo reikalingumą yra mažiau apgailėtinas ir gėdingas, nei filosofas įrodinėjantis filosofijos reikalingumą.

patiko(0)



Jolanta, Sausio 23 16:21  #

Mariau, Mariau, mielas Mariau, pasiekėt cul de sac: netgi biurokratas, įrodinėjantis savo reikalingumą, neišsiverčia be filosofijos — kad įrodinėt savo reikalingumą, negali įpilti pieno puslitrį į tuščią stiklinaitę ir užsičiaupęs tylėti. Tyla čia – nepadės. Nori ar nenori, turi atverti burną ir pradėti aiškinti kodėl TU (kaip biurokratas) kažkam reikalingas? Neišvengiamai, čia tu nori, ar nenori, ir žinodamas to ar nežinodamas, privalai pasiremti kažkokia filosofija (pvz. „biurokratai – valstybės aparato pamatas“, arba „biurokrato žmona – mirs iš bado, jei biurokratas nebus paliktas savo pareigose“). Kodėl jie (biurokratai) tikrai ar tariamai – valstybės aparato „pamatas“? Kodėl žmona mirs? O kodėl mirs būtent iš bado, o ne nuo to, kad ją, galimai, nutrenks šešiolikto maršruto troleibusas? Čia ir prasideda filosofija. Ir Jūs, Mariau, laikydamasis nuostatos, kad filosofija – galimai bereikšmė, nereikalinga…irgi laikotės (žinodamas to ar nežinodamas) tam tikros filosofijos. Kas išeitų? Kur bepasisuksi filosofijos alsavimą tau į veidą (o gal į kaklą?) įžvelgsi visur. Net kai pasimetusi prekybcentryje nežinau kokias išspaustas sultis geriau nusipirkti — apelsinų ar morkų? Ten irgi, tam tikra prasme, „įsijungia“ filosofija. Mylėkit jos ar nekęskit, bet filosofija Jūsų nepaleis nė už ką, kol gyvas būsit, mano mielas Mariau. Tokia linksma gaidele ir baigsime diskusiją apie filosofijos svarbą.

patiko(0)



Stebėtoja, Sausio 23 16:34  #

jeigu dar prekybos centre pradėsi filosofuoti kokias sultis geriau nusipirkti, tai liksi be sulčių. O taip befilosofuojant ir nevalgęs gali likti. Jeigu iš tokių paprastų dalykų bandoma „išspausti“ kažkokią filosofiją tai kam ji reikalinga?Tik filosofams.

patiko(0)



Stebėtoja, Sausio 23 16:41  #

Atsiprašau, mano komentaras tik Jolantai.

patiko(0)



Marius, Sausio 23 16:53  #

Jolantai:
,,Net kai pasimetusi prekybcentryje nežinau kokias išspaustas sultis geriau nusipirkti — apelsinų ar morkų? Ten irgi, tam tikra prasme, „įsijungia“ filosofija“.
Jolantai:
Jus bent proto pasaulį skiriate nuo betarpiškų analizatorių pasaulio? Skonio receptorius spontaniškai, betarpiškai PAJAUČIA, morkų ar apelsinų sulčių dabar noriu, o ne filosofuoja. Kitas reikalas, jei pas žmogų nebe išsijungia proto pasaulis, tuomet jis gali tapti panašus į Borodino asilą, kuris stovėjo tarp dviejų šieno kupetų ir mirė iš bado negalėdamas kurią pasirinkti.
Geros dienos jums.

patiko(0)



Jolanta, Sausio 23 17:37  #

Mariui ir Stebėtojai: aš, aišku, perdėjau su sultimis („for effect purposes“), bet jei jūs viską gyvenime priimate paraidžiui, kaip ta prokuratūra, aklai įsikibusi įstatymo raidės ir surašiusi profesoriui kaltinamąjį aktą…tai jūs kaip tas Hitači gamykloje Japonijoje pagamintas robotas, į kurį programuotojas „sušeria“ programėlę „juoda ir balta“ ir be juodo balto tas vargšas robotas daugiau nieko gyvenime nemato.

O šiaip, jei visi jūs atkreipsite dėmesį į šio „blog entry“ antraštę, tai pastebėsite, kad filosofija čia nėra pagrindiniame fokuse. Verčiau mokėjimas „skaityti, matyti, girdėti, suprasti ir VEIKTI“…štai kur akcentas.

Kiek iš jūsų pasipiktino tuo kas paskelbta profesoriaus
„blog entry“ pavadinimu „Sužvėrėjimas“? Kokių minčių jums kilo? Man tai pirma, spontaniška mintis – imti parkerį ir suraityti laišką Generaliniam šalies prokurorui dėl to, kad valstybė švaisto žmogiškus resursus (prokurorus), finansus, prokurorų, teismų laiką beviltiškam, nežabotam įstatymus gerbiančių žmonių persekiojimui. Čia ne tik jau kalba eina apie profesorių Burgį. Čia kalba eina ir apie mane, Jus, jį, ją, juos, vaikus ir anūkus (gimusius ir negimusius), mat jei tokie neadekvatūs dalykai Respublikoje laisvai ištinka tokią iškilią asmenybę kaip prof Burgis, reiškia tai bet kada gali paliesti ir mane. Arba jus. Arba jūsų vaikus ar anūkus. Tam tereikia tik dviejų sąlygų: biurokratiškai mąstančio prokuroro ir parkerio su baltu popieriaus lapu. Mat ant balto popieriaus lapo kažkam (man, jums, jai, jiems) galima surašyti nepamatuotus įtarimus ir juos įteikti eiliniam žmogui. Galima pasielgti netgi dar despotiškiau – surašyti ir kaltinimus! O galima netgi kaltinimus perduoti ir teismui, ir kažkam pagadinti sveikatą, „patampyti“ nervus kaip reikalas. Kad Jus nešališkas arbirtras (t.y. teismas) vėliau ir išteisins – nervai bus ištampyti taip, kad paskui metus, du gersite tabletes, mat sveikata bus kaip reikalas pagadinta (ar net sugadinta).
O kur protingumo principas? Apie jį prokurorai užmiršo? Kur tas suvokimas, kurį Konstitucinis teismas nustatė kaip privalomą, ir kuriuo privalo vadovautis kiekvienas Respublikos prokuroras, kad baudžiamasis persekiojimas turi būti „suvokiamas kaip paskutinė (kraštutinė) priemonė – ultima ratio“? Mes negyvename Uzbekistane, Kirgizijoje ar Angoloje, kur prokuroras atsuka tą baudžiamojo persekiojimo agregatą net ir dėl menkiausios priežasties prieš bet kokį jam nepatikusį pilietį (ar nepilietį)! Mes Lietuvoje, kur baudžiamoji atsakomybė turi iškilti tik tada, kai prokuroras filosofiškai, atsakingai pamatuoja, pasveria ar ta priemonė (pradėti baudžiamąjį persekiojimą) prieš žmogų yra adkvati ar neadekvati. Čia prokuroras turi naktimis nemiegoti, apturėti su savimi ilgus, sąžiningus, vidinius dialogus, jame turi virti aistros, apmąstymai „verta, ar neverta šiuo konkrečiu atveju kažkam nuodyti gyvenimą, gadinti sveikatą?“ prieš imdamasis plunksnos ir balto popieriaus lapo. Čia prokuroras turi nevalgyti, išgyventi, vaikščioti sulysęs kol rungiasi su savimi ir sprendžia ar kažkam gadinti sveikatą, atsukant baudžiamojo proceso artileriją į žmogų, ar ne! Kuris iš prokurorų Lietuvoje tą daro!? Vienetai! Visi likusieji nemąstydami, robotiškai griebia baltą popieriaus lapą ir plunksną, surašo įtarimus, kaltinamąjį aktą, ir eina restoranan pavalgyti „Kiev“ viščiuko (užgerdami skaniu vynu), ir vėliau nueina laimingi miegoti, nė nesusimąstydami apie pasekmes sveikatai (gal net gyvybei) kurias jo sprendimas prišauks tam žmogui. Bet juk tai gali atsitikti man ir jums ir mano vaikams! Nejau niekam nesinori veikti ir rašyti protesto laiškus? Nuo kada gyvename absoliučioje monarchijoje, kur tu negali nė krustelt? Argi mes ne Respublikoje (t.y. bendras reikalas)? Ar Burgio reikalas – ir ne mano reikalas? O jei tai ir mano reikalas – kodėl negaliu dėl jo išreikšti savo nuomonę prokurorui ar teismui? Kad ir per protesto laišką? Tokia jau mes apatiška tauta. Tik ir mėgstam pasyviai sėdėti ir nieko neveikti, kai prieš mus iškyla didžiausios neteisybės vaizdai. Kitos visuomenės (Respublikos) tvarkosi kitaip. Nužudo redaktorius Paryžiuje? Visas Paryžius išeina su plakatais į gatves! Surašo šito nenusipelnusiam žmogui kaltinamąjį aktą, ar laukiniai uždaro studentę į bagažinę ir ten ją sudeginą? Lietuviai tyli. Tik komentaruose pamurma, bet niekas laiškų niekam nerašo, su plakatais į gatves niekas neina. Vat tokia kukli, pasyvi tauta gyvena prie Baltijos jūros. Kartais ji nubunda, bet tik retkarčiais (statistiškai, tik kartą per 70-100 metų). Argi mes ne kvailiai idealizuodami nieko neveikimą ir institucionalizuodami pasyvumą? Mes kvailesni už kvailius!

patiko(0)



Marius, Sausio 23 17:52  #

Jolantai:
Tai jeigu jau tu agituoji į gatves eiti tai pasiimk palapinę ir eik KONKRĖČIAI prie prokuratūros, nei čia savo tuščias ir kiauras palapines rašinėdama kaip J. Miltinis sako – paistydama.

patiko(0)



Stebėtoja, Sausio 23 18:53  #

Jolanta, o kas yra mes arba mes visi? Savo aplinkoje pažinojau žmogų, kuri vaikščiojo į bažnyčią ir vis virpančiu balseliu sakydavo; „Mes esame netikintys, į Dievą, mes visi esame drungni?“ Kai paklausdavau kas tie MES? Tai „gaudavau “ atsakymą:“ Taigi mes visi, kaip Tu nesupranti?“ O man tada taip norėdavosi tam žmogui skelti į „marmūzę“. Gailiuosi, kad to nepadariau.

patiko(0)



Aurimas, Sausio 23 19:35  #

Gerbiama Dalia iš Latvijos, Jūs klystate pateikdama klaidingą informaciją apie Baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje. Linkiu Jums laimės, nes laimingi žmonės nepuola, o bando suprasti kito žmogaus nuomonę.

Aš nesu teisininkas ir į teisinės sistemos ekspertus nepretenduoju, tačiau, kiek man žinoma, baudžiamojo proceso bylos būna keleto rūšių privataus ir valstybinio kaltinimo. Privataus kaltinimo baudžiamasias bylas, įnicijuotas piliečio skundu, galima nutraukti susitaikius su apskundėju. Kokioje stadijoje, kuri procedūra taikoma, reikia klausti advokato.

P.S. Tai pat, mano nuomone, teisinę sistemą demokratinėje santvarkoje reikia keisti teisiniais metodais, o ne plakatais mojuojant ar man panorėjus, lydekai paliepus principu.

Galiu klysti.

patiko(0)



Jolanta, Sausio 23 20:38  #

Mariui ir Stebėtojai: na, diskusija su judviem beprasmė — viena, regimai, linkusi į smurtą ir, galimai, atmeta civilizuotos visuomenės narių pripažįstamus diskusijos metodus (mat jai norisi — pacitavus Stebėtoją — „žmogui skelti į „marmūzę“), o antras (Marius) nesugeba skaityti. Teisus buvo profesorius Burgis kai pasakė „Aš jus išmokysiu skaityti, matyti, girdėti, suprasti ir veikti. Arba ne….“. Nuspėdamas, kad „arba ne“ jis pataikė lyg pirštu į akį.

Stebėtojai: matomai sąvoka „hiperbolė“ Jums svetima. Nežinote su kuo ji „valgoma“, jei Jums dėl kiekvienos hiperbolės (ar tai, kai kažkas pasako, kad „pasimeta prekybcentryje“ dėl sulčių pasirinkimo, ar tai kuomet kažkas pasako „mes esame netikintys“) kyla noras pakelti ranką prieš oponentą. Priminsiu, kad hiperbole perdėtai siekiama kažką akcentuoti (kartais pajuokti, paauklėti). Jūs, akivaizdžiai, viena iš tų, kuriai net negalima pasakyti „nuėjau į turgų bananų ir likau it musę kandusi“, nes viską priimate paraidžiui, pažodžiui, ir nenustebčiau jei pradėtumėt mušti žmogų už tai, kad jis „valgo“ vabzdžius. Jūs viena iš tų, kuri (jei būtų JAV pilietė) griebtųsi šratinuko ir rašytų „Atsiribojimo laišką“ Baltiesiems rūmams, kur išreikštų protestą Obamai dėl JAV Konstitucijos preambulėjė naudojamų žodžių „We the people“. Girdi, kaip drįstama Pagrindiniame JAV įstatyme į žodį „We“ (liet. „Mes“) įtraukti ir Jus! Tikriausiai esate viena vienintelė iš Tautos, kuri jau parašė „Atsiribojimo laišką“ ir į Daukanto aikštę? Juk LR Konstitucijos preambulėje kalbama visų mūsų vardu (pvz. „sukūrusi“, „gynusi“, „išsaugojusi“, „įkūnydama“). Jei tikrai Jus piktina žodis „mes“, nebūkit veidmainė ir griebkit parkerį jau dabar; rašykit laišką Prezidentei, ir tučtuojau atsiribokite nuo sąvokos „mes“ naudojamos Konstitucijoje!

Mariui: jei profesorius Burgis neišmokė Jūsų „skaityti“, „suprasti“, tai aš čia bejėgė Jums kažkuo padėti. Mano tekste agitacijos statytis „palapines“ buvo tiek pat, kiek profesoriaus Burgio „Sužvėrėjimo“ tekste buvo pagarsinti planai savižudybei.
Vat štai ir matosi kur žmogus nestudijavęs, nesidomintis filosofija. Su tokiais taip ir ir išeina: kritinio mąstymo nerasta nė krislelio, o išvadas daro tokias, lyg būtų didis intelektualas (neveltui, matyt, ir esat susikūręs el. pašto adresą kaip „mariusintelektas“, ar ne?).
Jums, matyt, nesidominčiam filosofija, neįdomūs ir Émile Durkheim darbai, kuriuose jis kalba apie „kolektyvinę sąmonę“, nei, juo labiau, Jungo darbai, kuriuose jis kalba apie „kolektyvinę pasąmonę“.
Savo paskutiniame komentare aš kalbėjau apie paprasčiausią veiksmą, kaip antai parkerio paėmimą į rankas ir savo asmeninių minčių išreiškimą raštu vyriausiam šalies prokurorui (ne veterinarui, ne agronomui, ir ne prezidentei, kuri būtų bejėgė čia kažką pakeisti…o būtent Gen. prokurorui). Dėl „išėjimo į gatves“ aš tikrai neagitavau, nes niekas dėl tokių dalykų neagituoja, ir tai net – beprasmiška. Kai žmonės nusprendžia susikibti rankomis per visas Baltijos šalis – tam nereikia nei agitacijos, nei Feisbuko, nei sms žinučių – kolektyvinėje sąmonėje įvyksta tam tikri „virsmai“, kurių negalima sumaišyti su jokiais kitais virsmais. Tu eini į gatvę ir susikabini rankomis su kitais broliais ir seserimis be jokių agitacijų ar prozaiškų kvietimų. Ir Paryžiaus gatvėse tas pats: išeina žmonės į gatves ne todėl, kad „Le Monde“ šeštadienio naktį išspausdina kvietimą agituojantį visus sekmadienį išeiti į gatves. O todėl, kad kolektyvinėje sąmonėje įvyksta „virsmai“ ir tam tikri sponatiniški, individualūs „susivokimai“ (kurių, šioje pasyvioje, apatiškoje Tautoje, aš nejaučiu). Bet ką aš čia kalbu tuščiai? Mano kalbėjimas gali būti kai kurių įvertintas kaip (kaip pasakytų anglai) „casting pearls before swine“.
O dėl mano veikimo – Jūs tikrai negalite spręsti ar aš suraičiau protesto raštą Gen. prokurorui ar ne. Juk nesate nei Valys, nei Dalai Lama, ir tokios žinios Jums — paprasčiausiai nepasiekiamos. Tad neskubėkite prie išankstinių išvadų.

Nota bene: kitą kartą žodį „konkrečiai“ pasistenkite rašyti be „ė“ (nebent tai buvo tipografinė klaida, kaip kad aš kartais padarau skubiai reikšdama mintis). Taip bus visiems geriau. Ačiū.

patiko(0)



Dainora, Sausio 23 21:44  #

Jolantai:
taip,Jus cituojant, NOTA BENE: ir Jūs žodį PREAMBULĖJĖ, prašom, rašykite be taško. Tikrai nemaloniai nuteikia Jūsų neginčijama Visažinystė. Gal pailsėtumėt?
Beje, p. Burgis niekada nebuvo profesoriumi, ar Jūs čia taip įsiteikinėjate?

patiko(0)



Dainora, Sausio 23 21:55  #

Ir dar Jolantai:
:) :) :) Ir dar, cituojant Jus: „Vat štai ir matosi kur žmogus nestudijavęs, nesidomintis filosofija“ – .cul de sac, ultima ratio „blog entry“, „for effect purposes“, „casting pearls before swine“… su lietuvių kalba Jūs, be abejo, neišsiverčiate, vien tai parodo nepaprastą Jūsų išsimokslinimą… Ir nepaprastą kultūringumą, be abejo. Šitaip „sudirbti“ diskutuotojus. Ajajaj. Tai gal pasilaikykite sau tuos perlus, nemėtykite „toms kiaulėms“, diskusijos dalyviams.( Mano kalbėjimas gali būti kai kurių įvertintas kaip (kaip pasakytų anglai) „casting pearls before swine“).

patiko(0)



Marius, Sausio 23 22:01  #

Jolantai:
Žvelk į šaknį ( Kuzma Prutkovas)
Aš matau tavo pačias proto savybes tai yra patį karkasą ant kurio tu kabini žodžius, terminus kaip ant eglutės žaisliukus. Ir tu čia gali iki begalybės kabinti, bet šaknis, karkasas tas pats. Todėl tu kalbi vieną, bet INSTINKTU tarnauji primityviam, HIERACHINIAM protui.
Daugiau čia su tavim nebediskutuosiu, nenoriu apkrauti B. Burgio blogo per daug savimi, nes ir taip jau per daug apkroviau. Jei nori pratęsti rašyk asmeniškai arba ateik į svečius, mano daržą.
Arba labanakt.

patiko(0)



Jolanta, Sausio 23 23:04  #

Dainorai: Jūs jau man atleiskite, mea culpa, mea culpa! Su lietuvių kalba man išties sunku, bet ką padarysi: rašau kaip galiu, kaip sugebu. Mintis mano pagaunat? Pagaunat! Jei pradėčiau rašyti kiniškai ar arabiškai, gal ir būtų kitaip, ir galėtumėt pagrįstai piktintis kažkuo. Bet kol 99% mano teksto – lietuviškai, tai gal, pasistenkite, kažkaip (jei yra noro?) mane suprasti.
Juk nežinote kas esu, ar ne? Jūs tik kliaunatės „assumptions“, ar ne? Su „assumptions“ gyvenime daug susidūriau, ir pasakysiu iš karto: išankstinės nuostatos nuteikia ne itin ypatingai.
Ar šis — prof Burgio — tinklaraštis skirtas tik lietuviams, kurie puikiausiai „žongliruoja“ lietuvių kalba? Nemanau, kad taip. Ar gali šiame tinklaraštyje pasireikšti koks eskimas iš Grenlandijos (kuris išmoko lietuvių kalbą ir turi priėjimą prie interneto)? Manau, kad taip. Nebent esate rasistė ar ksenofobė? Ar gali šiame tinkalarštyje pasireikšti koks Andų gyventojas iš Peru, kuris moka išreiktši mintis (bent jau didžiąja dalimi) lietuviškai? Manau, kad taip. O ar gali čia pasireikšti koks prancūzas tik prancūzų kalba, ar anglosaksas tik anglų kalba? Irgi, manau, atsakymas yra „taip“. Nemanau prof Burgis diskriminuotų savo tinklaraštyje kokį internatutą vien dėl lietuvių kalbos nemokėjimo.
Jūs įvertinot, kad mano lietuvių kalba nėra itin gera, mat man dažnai tenka pasikliauti angliškom frazėm, kurios (dievaži) nežinau kaip skamba lietuviškai. Ačiū. Bet, tuo pačiu metu, Jūs — dievaži prisiekiu — nežinote ar esu kuveitietė, ar peruvietė ar latvė ar lietuvė ar Brunėjaus Sultono pavaldinė, kuriai patinka lietuvių kalba, tad prie išvadų, kad aš – lietuvė, patarčiau neskubėti. O kadangi prie išvadų (angl. „to make assumptions“) — nepatartina skubėti, tai, gal man atleisite už „cul de sac“, „for effect purposes“ ir „casting pearls for swine“ išsireiškimus (tik negaliu atsiprašyti dėl lotyniško „ultima ratio“ – kurį dažnai sutinku skaitydama LR Konstitucinio teismo sprendimus, kaip ir „inter alia“ ir kitus. Taip lengviau išsireikšti. Ar dabar teisite ir LR KT teisėjus? Prašom!).

O dėl Jūsų 21:44 komentaro, ta apimti kur sakote, kad „p. Burgis niekada nebuvo profesoriumi“ tai aš, visų pirma, paprašysiu Jūsų atleidimo, bet gal nustokite su, kaip anglai pasakytų, „nitpicking“?
O kas JUMS pačiai yra profesorius? Jei iš Uzbekistano, Angolos ar kitos korumpuotos šalies Lietuvon atvyktų koks „diedukas“ nusipirkęs savo šalyje profesoriaus laipsnį už du tūkstančius JAV dolerių, tai į tokį kreiptis „gerbiamas profesoriau!“ neturėtumėt jokių problemų, ar ne? Kaip matau, daug ką gyvenime nuvertinate, nepagrįstai pervertinate ir simplifikuojate, todėl aš niekuomet nenustembu, kai toks asmenybių tipas (kaip kad Jūs) puola keliaklūpsčias prieš kvantinės fizikos „profesorių“ iš tam tikrų korumpuotų šalių (gal net iš Lietuvos!?), kuris apie kvantinę fiziką nusimano tiek pat, kiek aš apie kiekvieno cheminio elemento atominį svorį! Drįsčiau spėti, ar tik nebūsite iš tų tipų, kuriems svarbu popierius (o ar jis nupirktas, ar pelnytai užsitarnautas – į tai Jūs jokio dėmesio nesutelkiat)?
O štai aš, atbulai, vertinu žmogaus erudiciją, žinias, intelektą. O tikrą intelektualą aš „permatau“ iš toli. Man labai įdomu kas būtų, jei tam tikras veikėjas iš Darbo partijos (pavardėm neminėsim) nukaks į tam tikrą akademiją Maskvon, ir už penkis tūkstančius dolerių parsiveš į Vilnių „profesoriaus“ laipsnį? Nejau palaimingai sudėsite delnus prieš jį (kuris net nemokėtų dorai suregzti sakinio lietuvių ar anglų kalbomis), ir nesigėdydama vadinsite jį „och…gerbiamas profesoriau!“, kai tuo tarpu kreipiantis į Burgį, kaip „profesoriau Burgi!“ Jums neapsiverstų liežuvis? Tokiu atveju (ir atleiskite man) tikrai įvardinčiau Jus ne kaip kitaip, bet kaip (vėlgi angliškai) „a shallow person“.

O jei Jus domina techninės detalės, tai atsakysiu daug rimčiau: Burgis ir yra profesorius. Ar žinojote, kad jo „1994 metais Lietuvos Respublikos nostrifikuotas docento atestatas yra NERIBOTO galiojimo! Taigi formaliai profesorius – visą gyvenimą profesorius“. Ir ką dabar galite atsakyti į tai? Ogi nieko… (nebent vėl norite imtis „nitpicking“).

patiko(0)



Darius, Sausio 23 23:14  #

Mariui ir Jolantai laikas kurti savo blogus, nes tiek nesuprantamos filosofinės rašliavos šiame puslapyje yra per daug. Blogiausiu atveju pasikeiskite mailais ir rašykite vienas kitam.

patiko(0)



Ir pabaigai (nuo Jolantos), Sausio 23 23:54  #

Jolantai (21:44): O dėl tipografinių klaidų, tai Jūs man atleiskite? Dažnai rašau naudodama (kaip pasakytų a.a. Virginia Woolf) „stream of consciousness“ techniką.
Be abejo, kad „liedama mintis“ pridarau aibę tipografinių klaidų, kurias pamatau tik tuomet, kai mano komentaras paskelbiamas! Tačiau, aš bent jau tikiu, kad kai turiu omenyje „Konstitucijos preambulėje“, tačiau klaviatūroje surenku „Konstitucijos preambulėjė“, arba (kaip kad vakar), kai turiu omenyje (sausio 22 d. 22:45 komentaras) „Problema ta: sovietinė psichiatrija išmokė visuomenĘ, kad savižudybė surišta su depresija“, tačiau įsivelia tipografinė klaida, ir atspausdinu „sovietinė psichiatrija išmokė visuomenė, kad savižudybė surišta su depresija“…aš manyčiau protingi žmonės suvokia, kad ten buvo tipografinė klaida?
Juk nerašau akademinio darbo, kuriam reikia „proof reading“, tad dažnai paskubu publikuoti savo komentarą paspausdama „sakyti“ mygtuką. Manau visuomet akivaizdu, kur įsivėlusi tipografinė klaida, o kur žmogus (genuinely) nežino, kad „konkrečiai“ jokiais būdais nesirašo kaip „konkrĖčiai“?

Dabar dėl Jūsų iškeltos versijos Jūsų sausio 23 21:44 komentre, atsakau: profesoriaus Burgio nepažįstu ir dievaži nieko apie tokį akademiką nė negirdėjau iki vakar (ar užvakar?) aptikto straipsnio Lryte.
Pati negyvenu Lietuvoje jau gal dvidešimt metų. Apie Lietuvos aktualijas žinau tik iš spaudos. Kai paskaičiau, kad tūlam Burgiui iškelta baudžiamoji byla ir dar dėl tokio sensacingai skambančio kaltinimo, susidomėjau šia asmenybe. Maniau (prisipažinsiu atvirai) – kažkoks eilinis korumpuotas Kauno valdininkas, kurį prigavo STT ar panašios įstaigos. Klydau, ir ach kaip kydau! Patyrinėjusi jo asmenybę, jo mintis, paklausiusi kelis audio įrašus YouTube, supratau, kad tai — neeilinė asmenybė, kad tai intelektualas ir vizionierius, kokių Lietuva neturėjo nuo Antrojo pasaulinio karo!
Tikrai nesiruošiu įsiteikinėt profesoriui Burgiui, nes įsitikeikti kažkam reikia motyvo: aš net (negyvendama, nesilankydama Lietuvoje) nė neturiu planų jo sutikti, tad neturiu nei ką jam pasiūlyti, nei (juo labiau) ko iš jo tikėtis. Dargi: net nežinau ar mane ši žemė nešios kitą mėnesį, nekalbant apie šių metų vasarą, nes turiu rimtų sveikatos problemų ir gydytojai tikrai nieko gero nežada. BET – tai nereiškia, kad talentų, intelektu apdovantų ir — ypač — vizionierių nesugebu atpažinti ir jiems nusilenkti. Jei galėčiau, ir jį užmačiusi kažkur Niujorko Kolumbijos universitete ar besidairantį ir beslankiojantį Maskato gatvėmis (Omane), pribėgčiau prie jo, staigiai pabučiuočiau ranką, ir nubėgčiau prieš jam net spėjus atsitokėti ir paklausti kas aš tokia, iš kur, ir koks mano vardas. Man nereikia pripažinimo. Profesoriui Burgiui – taip pat. Tačiau vizionierius aš „užuodžiu“ iš toli, ir profesorius Burgos – kaip tik tokia neeilinė asmenybė (bent jau mano akyse). Jei būčiau Prezidentė ir svarstyčiau Vyriausybės narių kandidatūras, neabejotinai padaryčiau jį premjeru. Kodėl? Todėl, kad su tokiu intelektu, su tokia vizija, ir bjaurėdamasis korupcija, nesąžingumu, profesorius Burgis nuvairuotų Lietuvą teisinga linkme ir priartintų mus prie Vakarų (arba Šiaurės šalių) tradicijų. Tas Lietuvos „nuvairavimas“ Vakarų, Šiaurės link – yra siektinumas, už kurį aš VISADA pasisakysiu, kol gyva būsiu (ar klausėtės prof Burgio audio epizodo apie jo patirtį Mančesterio universitete su vienu matematikos studentu, neišsprendusiu namų darbų užduoties? Galimai nesiklausėt? Tai blogai!).

Mariui (22:01): Jūs vėl kalbate tokiom neaiškiom koncepcijom (angl. „nebulous concepts“), paminėdamas kažkokias mistines „hierarchijas“, „instinktus“, „karkasus“, kad iš tiesų nėra prasmės čia vesti ilgesnės diskusijos, nes man jau dabar gėda ir koktu, kad apkrovėm profesoriaus Burgio blog’ą savo rašinėjimais ir atsirašinėjimais, užmiršdami, kad viso blogo „entry“ liečia kur kas konkretesnę temą: gebėjimą „skaityti, matyti, girdėti, suprasti ir veikti. Arba ne….“. Vat apie tai ir turėjo būti mūsų komentarai, o ne apie kažkokias amorfines sąvokas.

Galiausiai, paskutinį žodį tarsiu Dainorai (arba, tiksliau, asmeniui pasivadinusiam „Dainora“, 21:44), kuomet buvau apkaltinta „Visažinyste“. Aš – visažinė? Gink dieve, ne. Atbulai: pati pirma iškeliu ranką, ir pripažįstu savo žinių ribotumą, ir net nekandidatuoju į „Visažinės“ statusą. Būčiau paika it baulo aulas, jei manyčiau tokia esanti. Visažiniai sėdi Panteone Italijoje, arba ant Olimpo kalno Graikijoje, O aš tik — paprasta mirtingoji, tad tikrai neklijuokite man „Visažinės“ etiketės. Atmetu ją kaip nepagrįstą.

patiko(0)



Dainora, Sausio 23 23:54  #

Jolanta, jūsų diagnozė – NYKUSIS PLIURPALIZMAS. Nyku skaityti. Viso gero.

patiko(0)



raseinietė, Sausio 24 08:57  #

Dariui,trumpai ir aiškiai:-)))) o tie kas neturit su kuo kalbėt namuose(Marius,Jolanta),nu neliskit su savo ,,romanais“ ,juokingai atrodot,ir parodot kultūros stoką ,o ne išsilavinimą,lyg tai dėl jūsų čia užsukam:-))))

patiko(0)



Violeta, Sausio 24 09:08  #

Jaolanta:
cituoju „ar klausėtės prof Burgio audio epizodo apie jo patirtį Mančesterio universitete su vienu matematikos studentu, neišsprendusiu namų darbų užduoties? Galimai nesiklausėt? Tai blogai!“

Įkelkit, prašau, nuorodą, norėtųsi paklausyti.

patiko(0)



Marius, Sausio 24 11:41  #

raseinietei ir ne tik:
Rašai, kad ateini ne dėl manęs, bet jau mane įsakomuoju tonu čia auklėji! Tave Direktorius čia paskyrė, ar pati save pasiskyrei kultūros mokytoja? Tai gal nebeturi ką namuose auklėti – nebeištvėrė auklytės pamokų? Bet šiaip tai tu teisi! Tokie kaip raseinietės ir Dariai visados yra teisūs, todėl tokių protui įmanoma tik ĮTIKTI arba pripažinti, kad jų protas, mastymas, supratimai yra ETALONAS ir kitokio proto, mastymo, logikos, supratimo negali egzistuoti. Gal jus raseiniete ir realiame gyvenime dirbate mokykloje pedagoge?….

Jolantai: tame ir reikalas, kad negali suprasti ką aš rašau, bet kaip ir B. Burgis jus sau leidžiate prikaišioti, kitiems dėl teksto suvokimo.
Laikas atsipeikėti , nes egzistuoja žmogaus proto uždarumo dėsniai. Jus paprasčiausiai nežinote, mokykloje, universitete nemokino. Todėl šios temos antraštėje B. Burgis, dėl uždarumo dėsnių nežinojimo spragos ir rašo: kad jis išmokys suprasti, girdėti, matyti arba ne. Gerai, kad parašė – o gal ir ne. Būtent , kad ne! Ir būtent dėl proto uždarumo, ir žmogaus uždarumo dėsnių. Bet nekelsiu čia aš tų uždarumo dėsnių, nes paskui vėl tokie kaip Dariai ir raseinietės pradės mane auklėti arba kaip direktorius B. Burgis pasius vėl mane pailsėti. Kam įdomu susirasite patys.
Tai tiek.

patiko(0)



Violeta, Sausio 24 12:13  #

Filosofija yra mokslas.
Mokslas apie dėsningumus, tendencijas. Tai daugiau apima vadinamą humanitarinį profilį. Labai gražus sutapimas, kad esam matematiko puslapyje, nes matematika irgi yra dėsningumų, modelių mokslas – tik jau „tiksliukams“.

Tačiau filosofuoja visi – net to mokslo neragavę, nestudijavę, jie tiesiog tai vadina nuomonės reiškimu.

Be abejo, filosofavimų gali būti ir būna įvairių. Tačiau, kai kur filosofavimai kai kuriais atvejais tiesiog nepageidaujami. Juos galima atidėti sau, vėlesniam laikui ir panašiai. Jie nuo to nenustoja egzistavę individo galvoje, bet viskam sava vieta ir laikas.
Todėl man keistas pavyzdys apie biurokratą, kurio klausia, kam jis reikalingas. Jei biurokratas atsako, kad žmonai, kuri dėl jo gaunamo darbo užmokesčio gal nemirs badu, tai matyt klausimas buvo pateiktas prie kavos puodelio ar stotelėje, laukiant autobuso. Arba jis su savim „padiskutavo“ ieškodamas motyvacijos. Tačiau, jei biurokrato klaustų to paties, bet darbo vietoje, jis, tikiuosi, atsakinėtų apie darbo rezultatų reikšmingumą, reikalingumą ir svarbą, savo įnašą darbo tikslams. Ir tai jokia filosofija – bent jau ne mokslas.

Tad, profesionaliai filosofuoti gali tik šio mokslo atstovai. Reikalauti profesionalumo iš profano, o juolab vertinti nuomonės reiškimą filosofijos mokslo kriterijais, neverta, nes tam net pagrindo nėra.

patiko(0)



Marius, Sausio 24 12:45  #

Puikus Violetos pastebėjimas, : ,,Tačiau, jei biurokrato klaustų to paties, bet darbo vietoje, jis, tikiuosi, atsakinėtų apie darbo rezultatų reikšmingumą, reikalingumą ir svarbą, savo įnašą darbo tikslams. Ir tai jokia filosofija – bent jau ne mokslas.“ Ko nepastebėjo Jolanta ir nuo konkretumo nulankavo į paistymus. Todėl J. Miltinis ir sako, kad filosofija tai… arba kaip sako Dainora: pliurpalizams.
Ir ką gi Violetos pastebėjimo atveju gali pradėti PAISTYTI mums biurokratas? Jo visi pasiteisinimai, įrodinėjimai tebus apgailėtini ir gėdingi paistymai. O dabar paimkime profesija filosofas ir įsivaizduokite, kad jis įrodinėja filosofijos reikalingumą? Taigi jis jau automatiškai tampa nebe filosofu, o biurokratu įrodinėjančiu savo profesijos, už kurią gauna pinigus reikalingumą. Arba ką įrodinėja tie mokytojai, kurie streikuoja? Gėda ir jie apgailėtini net labiau, už biurokratą ir filosofą įrodinėjančius, kad jie ne veltui gauna atlyginimą. Ir jokios čia filosofijos, o gryna konkretika! Reikalas tame, kad Lietuvoje 300 000 tūkstančių tarnautojų – išlaikytinių! Armija! Ar suvokiate, kiek yra pasiruošusių įrodinėti savo reikalingumą, kad jie ne veltui gauna atlyginimą, kad jų veikla gyvybinga…

patiko(0)



Violeta, Sausio 24 12:53  #

Norėtųsi, kad biurokratas neužsiimtų filosofija. Tikiuosi, atsakinėtų dalykiškai.
Tikiu, kad yra puikių specialistų, motyvuotai dirbančių žmonių. Sistema yra. Ji veikia. Visada bus kažkas kas taisytina ten, kur kažkas sukurta. Nenoriu filosofuoti biurokratų tema, nes manau, tiems, kas mato kažką taisytina ir žino kaip padaryti geriau, reiktų imtis tai daryti.

patiko(0)



Marius, Sausio 24 13:35  #

Violetai ir netik:
B. Burgis ir mato ką reikia pakeisti švietimo sistemoje, jo idėjos išties išmintingos ir man aktualus jų įgyvendinimas, nes turiu vaikų dar pradinukai. Bet mane neramina, kad politika tai ne mokykla, bet B. Burgis rašo: ,, Kodėl jūs manote, kad aš pasikeisiu pagal tuos, su kuriais dabar einu, o ne jie pasikeis pagal mane?“.
Mano požiūriu: mokykloje jis kaip derektorius tai gali su savo idėjomis ir taisyklėmis lenkti jaunus medelius pagal save. Bet politika tai juk ne jo gimnazija ir dar, kurioje jis buvo direktoriumi! Pavyzdžiui, jis rašo: Moksleivių sumažėjo, leiskime daugiau dirbti geriems mokytojams, mokėkime jiems daugiau, o tuos, kurie nėra tinkami mokyklai, gražiai, švelniai, bet patraukime į kitą vietą. Reikia sudaryti alternatyvas, kur jie galėtų išeiti. Taip išmesti žmogų į gatvę būtų neteisinga“

Gražūs ir humaniški B. Burgio ketinimai ir manau, kad iškarto, išskėstom rankom bus priimta idėja mažinti mokytojų skaičių. Mažinimo idėjoje kiti politikai matys, kad tai geras būdas sutaupyti pinigų. Bet gali vieną dieną B. Burgis atsibusti ir praregėti, kad jis norėjo daryti reformas HUMANIŠKAI, o rezultate HUMANIZMO neliks nei lašo – tik pinigai. Politika klastinga. Atominės energetikos kūrėjas irgi tikėjosi, kad tai bus tik didis gėris, bet politika tą gėrį suprato savaip ir tame supratime nėra vietos HUMANIZMUI.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>