Aš labai pavargstu… Kasdien pavargstu. Ir ne todėl, kad man jau 60+. Aš pavargdavau ir prieš dvidešimt, ir prieš keturiasdešimt metų… Todėl, kad visą laiką gyvenu reaktyvinio naikintuvo greičiu. Todėl, kad niekada nesutiksiu gyventi kitaip. Todėl, kad aš dirbu, veikiu tik tai, ką labai mėgstu.
*
Rašau dėl to, kad kas nors iš skaitytojų, ypač mano bendraamžių, nustotų didžiuotis ir girtis, kad gyvena nepavargdamas. Kad turi tokį darbą, kurį kiti pavadintų poilsiu. Kad lengvai uždirba nemažus pinigus. Kad yra labai sveikas. O jei ne taip yra, tai gal žmogus giriasi, kad yra išskirtinės jėgos, išskirtinių gebėjimų, išskirtinės sveikatos žmogus? Supermenas? Tai tuo girtis irgi nedera, tai gamtos (Dievo) dovana…
*
Man atrodo, kad tuo ne didžiuotis, ne džiaugtis reikėtų, o gėdytis. Anoks čia džiaugsmas tau, jei užkas tave visai sveiką? Koks čia džiaugsmas tau, kad gyveni sau, o kitiems jokios naudos iš tavo gyvenimo? Ir koks čia džiaugsmas tau, jei gyveni drungnai?
*
Nesidrovėkit paverkti,
Dūsauti, skųstis skausmu,
Tai tik padidina vertę
Pasirinktųjų kelių…
*
O vasarą tai tikrai pavargsime: anūkėliai, uogos, žolė, maudynės, karštis… Tai puikumėlis!
Atsakymai
Burgis, 2013-05-30 10:24:34
Įverčiams…
Rokas, 2013-05-30 11:36:11
Yra esminis skirtumas tarp protinio nuovargio ir fizinio nuovargio. Vienas kitą paįvairindami jie būtini, bet nuolatos pavargti vien fiziškai ar vien protiškai – pavojinga.
Džiugu, kad yra aktyvių ir vyresnių žmonių, o ne tik jaunimas skuba gyventi. Džiaugiuosi Jumis, kad Jūs aktyvus, džiaugiuosi ir savo seneliu, kuris gali ir nori padėti: medžius papjauti, malkas paskaldyti ar kitus darbus padirbti. Aktyvus gyvenimas iki paskutinio lašo yra gerai, tada matosi, jog žmogus tikrai Gyvena, o ne egzistuoja.
Giedrius, 2013-05-30 14:16:46
Gal pasakytumėte kieno tai eilėraštis? Įrašas puikus 🙂
Burgis, 2013-05-30 15:15:28
Giedriui: tai posmelis iš mano jaunų dienų eilėraštuko… 🙂
Manfredas, 2013-05-30 16:53:01
+1 už “Todėl, kad visą laiką gyvenu reaktyvinio naikintuvo greičiu. Todėl, kad niekada nesutiksiu gyventi kitaip. Todėl, kad aš dirbu, veikiu tik tai, ką labai mėgstu.”
ak, 2013-05-30 17:52:42
aš gyvenu labai lėtai – niekur neskubu, aplamai dėl nieko nesijaudinu. Nors kartais gyvenime padalyvauju. Parašiau vienai mokytojai dabar kalbą paskutiniam skambučiui – apsiašarojo, man vyno butelį nupirko ir teiraviosi iš kur aš viską taip gerai žinau, jaučiu ir suprantu (nuo Burgio nenusirašinėjau). Manau, kad pasaulis man tapo paprastu ir aiškiu. Štai ir viskas. Turiu laiko žiūrėti, matyti ir pagalvoti apie tai ką matau… Ir stebiuosi pats savimi, juk kažkada irgi lėkiau, irgi nespėdavau, skubėjau – o vardan ko? Juk ir po mano mirties Žemaitijoje šlamės beržai, prie Šatrijos čiulbės lakštingalos, tekės Minija. Ar čia bėda, kad Žemaitės gimnazija neprilygsta pagal reitingus KTUG? Žemaitijos sostinei visai pakanka ir tokios – gana paprastos, žmogiškos mokyklos, mes didžiuojamės jos mokytojais, jos absolventais tarp kurių galybė visokių įžymybių – yra prezidentų, mokslo daktarų, dar velniai žino ko, net visai padorių ir gerų žmonių yra… Tad kartais pagalvoju ar tas Burgio lėkimas kaip drugelio į žvakės liepsną nėrta “tuštybių tuštybė”?
Rasa, 2013-05-30 18:09:25
Kiekvienas turime savo ritmą, savo greitį. Turbūt juo gyventi ir reikia 🙂 Savo ritmu. Ir nei vienaip gyventi nei kitaip nėra geriau, juk mes skirtingi! Prisiminiau vieną pasakojimą:
“Pietų Amerikos tyrinėtojas keliavo Amazonės džiunglėmis. Ieškojo naftos telkinių ir labai skubėjo. Vietiniai gyventojai, kuriuos keliautojas buvo pasamdęs nešikais, pirmąsias dvi kelionės dienas taikstėsi su nervingu baltaodžio skubotumu. Tačiau trečios dienos rytą jie sustojo nebylūs, tarsi suakmenėję. Buvo akivaizdu, jog neturėjo nė mažiausio noro žygiuoti toliau. Nekantrus tyrinėtojas ėmė baksnoti į laikrodį, duodamas nešikų vadovui suprasti, kad reikia kuo greičiau leistis į kelią, nes laikas bėga. – Tai neįmanoma, – ramiu balsu atsakė vadovas. – Šie žmonės pernelyg skubėjo, todėl dabar laukia, kol juos pasivys jų siela.
Mūsų epochos žmonės skuba vis labiau ir labiau. Jie neramūs, pasimetę ir nelaimingi. Nes jų siela liko kažkur toli už nugaros ir nebepajėgia jų prisivyti.” (Bruno Ferrero)
Kažkam skubėjimas norma, o kažkam jis atrodo kaip kito chaotiškumas, kažkam lėtumas atrodo nepakenčiamas, o kažkam jis gėris,nes… Atsimenat multiką apie garvėžiuką? 🙂 Kuris vis vėlavo, bet tiek visko matė! 🙂
Man patiktų gyventi lėtai. O kur man skubėti? Ar skubėsim ar ramiai eisim, vis vien visi į ten pat einam 🙂 Kartais aš skubu, nemanau, kad kažkam atrodau labai lėta, bet… Man patiktų gyventi lėtai.
Dainius, 2013-05-30 20:07:25
O mano požiūriu nėra jokio skirtumo kaip gyventi – greitai ar lėtai, su nauda kitiems ar be jos. Jei žmogus gyvena taip, kad jo sąžinė švari, vadinasi, jis gyvena teisingai. Visa kita tik atraeiliai dalykai.
Rasa, 2013-05-30 23:17:44
Dainiau, gerai kai švaraus žmogaus sąžinė švari, bet taip jau būna, kad kartais “švarios sąžinės” pojūtį turi ir tie, kurie jos (jos graužaties) tiesiog nejaučia. O nejaučia todėl, kad visai jos neturi, tai nėra ko ir jausti 🙂
Giedrius, 2013-05-31 02:33:23
Bet tada, Rasa, jie gyvena pasaulyje, kurio nesupranta…
ak, 2013-06-01 12:16:21
Sąžinė ir jos švarumas irgi yra sąlyginiai dalykai. Sakykim teisėjo sąžinė būna rami nes jis teisia vadovaudamasis į statymu. Buvo rami sąžinė nacistinės Vokietijos teisėjų – vokiečiai labai tvarkingai rėmėsi įstatymais – naikino žydusir čigonus, kalino komunistus ir homoseksualistus ir t.t.
Pietų Afrikos , o savo Laiku ir JAV teisėjai ramia sąžine taikydavo už tą patį nusikaltimą juodaodžiui ir baltajam visai skirtingas bausmes. Jų sąžinės buvo ramios. Turtingiausio pasaulio žmogaus – antros pagal dydį nuysikaltėlių organizacijos boso sąžinė irgi rami – jis tik varo biznį, žudo tik tuos kurie jam trukdo. Nieko asmeniško – tik verslas…
Dainius, 2013-06-01 19:49:18
Viskas be išimties šiame pasaulyje yra sąlyginiai, reliatyvūs dalykai. Ir kas?
Sąžinė yra tas vienintelis dalykas, kuriuo galime ir turime besąlygiškai pasitikėti. Kito tokio gero gyvenimo patarėjo papraščiausiai nėra.
ak, 2013-06-01 20:25:46
Na ir ką ta tavo sąžinė sako?
Dainius, 2013-06-02 17:52:44
Sako, kad iš esmės esi mielas, nepaisant to, kad bandai priešgyniauti.