Jau dabar kai ką jūs prisimenate su malonumu, o kai ko nenorėtumėte prisiminti…
Vienokių ir kitokių dalykų bus vis daugiau ir daugiau – nieko nepadarysi…
Keisis ir jūsų požiūris į drąsą, baimę.
Kadaise bailiai laikėtės įsikibę mamai į ranką, kad nepasimestumėte minioje, dabar jūs kartais norite ištirpti minioje, būti tokie, „kaip visi“. Drąsiausi pasipriešina srovei, bet juos dažnokai pašiepia, kartais net tyčiojasi iš jų…
Gudrūs pasidarėte, gudrūs! Sakote tėvams, kad nedrįstate mokytojui pasakyti apie savo nuoskaudas, o iš tiesų stengiatės įtikti ir mokytojui, ir tėvams. Ne baimė tai, o drąsa apsimesti.
Jūs norėsite prisiminti, kokie šaunūs buvote gimnazijoje, bet ar išdrįsite prisipažinti, kad tame šaunume buvo ir pienburniškumo, ir prasčiokiškumo?
Kokie dabar jūs drąsūs mylėti! Sakyčiau – įžūlūs mylėti. Ne visi, žinoma, todėl tas nedrąsusis galvoja – iš kur ta mano baimė prieiti, pasakyti, apkabinti, pabučiuoti…
Ateis laikas, kai pajusite baimę prarasti. Kuo stipriau pajusite tą baimę, tuo greičiau ateis ir palaimos laikas – laikas, kai nebeabejosite, jog vienas kito niekada neprarasite.
Meilėje reikia drąsos! Žinote, mergaitės, tie vyrukai kartais taip pasikeičia… Po to jis atsiprašinėja, teisinasi, kad tai gamtos jėga jį užvaldė, todėl jis taip sulaukėjo. Drąsu, mergaitės, tik su labai patikimu.
Ir vyrukams reikia drąsos! Gamta mergaitėms kužda: „Jei jis toks bailys, mėmė, lepšis, kad net nedrįsta ryžtingiau siekti tavo rankos ir širdies, tai kaip prireikus jis apgins tave ir tavo vaikus? Bėk tolyn nuo jo!“
Jūs prisiminsite, kokie drąsūs ir nedrąsūs buvote 2013-ųjų pavasarį. Per patį žydėjimo potvynį… Tada, kai egzaminas po egzamino vertė priprasti. Tada, kai reikėjo išeiti ir ateiti. Tada, kai reikėjo pasirinkti, sutikti ir pasipriešinti. Tada, kai norėjote išvažiuoti ir norėjote pasilikti.
Dabar jūsų drąsos taupyklė sparčiai pilnėja. Santaupų prireiks, kai užklups vienatvė, nepritekliai, ligos. O, dar negreit! Bet visą gyvenimą bus gera žinoti, kad taupyklė pilna.
Iš tuščio indo neatsigersi. Jūs tai jau pajutote bendraudami tarpusavyje, jūs tai dar daug kartų pajusite, sutikę kitus žmones – mūsų šalyje ir svetur.
Nebijokite gyventi! Prisiminkite savo vaikystę, savo namus, savo gimnaziją – bus drąsu. Laimingo kelio!
Atsakymai
Burgis, 2013-05-28 19:13:29
Saviems…
ir, 2013-05-29 13:08:54
jūsų kalba šauni.Mano sūnus prieš daug metų į MLT eidavo beveik dėl jūsų kalbos.Keista man buvo girdėti,kad aštuntokui tai darė įspūdį.
ak, 2013-05-29 13:29:38
Na dėl tų santaupų – gyvenimo nereikia taupyti. Reikia gyventi kol gali šauniai. Jeigu savo laiku nebūčiau kopęs į viršūnęs, ėjęs per Kara Kumus ir t.t. manau, kad savo taupyklėje ne kažin ką turėčiau. Manau vertėtų paskaityti “Ronją plėšiko dukterį”. Apie tai kaip ji mokėsi nenuskęsti, nepaklysti miške… Taigi jei nori nepaklysti miške – eik į pačią gūdžiausią tankmę, jei nori išmokti palaukti ir neuskęsti – leiskis nuo krioklio.
sonata, 2013-06-01 22:35:35
negaliu komentuoti… atspausdinau ir pridėjau prie testamento savo vienatiniam… kad turėtų galimybę grįžti mintimis į tą šviesą ir pasisemti tvirtybės, kai bus sunku.