Aukštojo mokslo inercija. Gerai…

Я – студент заушник (rus. neakivaizdininkas – заочник). Меня за уши вытаскивали… (Аркадий Райкин).

Šeštadienis. Landynė Nr. 501. Antro kurso neakivaizdininkai laiko egzaminą. Laiko? Egzaminą? Na, dar tik repetuoja, bet turi parodyti, ko išmoko per 3,5 mėn.

Nieko neišmoko!  Bent 80 proc. net ir labai norėdami nebūtų galėję išmokti tiek, kad gautų teigiamą įvertinimą (nes tai aukštoji matematika!), likusieji nė nesirengė studijuoti… Juk neakivaizdinis: šeima, darbas…

Apie viską jau pakalbėta, bet man vis tiek rūpi – kam jiems diplomas? Kam V. Uspaskichui Plechanovo akademijos diplomas? Už 800 svarų per internetą galiu gauti Didžiosios Britanijos universiteto (nepamenu pavadinimo…) diplomą. Odiniais viršeliais.  Už kelis šimtus svarų galiu būti įrašytas į žymiausių pasaulio žmonių šimtuką.

Kodėl neakivaizdininkai šantažuoja dėstytojus, universitetų administracijas, jei jų diplomas be išsilavinimo, žinių, įgūdžių vis tiek niekinis? Ar jūs prioritetine tvarka priimtumėte į savo firmą dabartinės kartos absolventą vien tik todėl, kad jis neakivaizdiniu (“greituoju”) būdu gavo diplomą? Taigi ir jus apsuks! Visko norės “greituoju būdu”…

Šeštadienį po absurdo seanso vienas džentelmenas ėmė aiškinti, kad jam universiteto reikia, bet matematikos – ne. Kategoriškai tvirtinu: bet kuris elektrotechnikos inžinieriaus diplomas, išduotas bet kurio universiteto pasaulyje, yra negaliojantis, jei jo savininkas nėra legaliai ir teisingai atsiskaitęs už aukštosios matematikos kursą. Universitetas nėra ir niekada nebus amatų mokykla.

Laukia sesija…

Atsakymai

Mantas, 2008-12-21 21:47:02

Bet daugelio jų egzaminų suvestinėse dar iki sausio pabaigos patvirtinsite savo parašu, kad jie, nors ir “silpnai”, bet aukštosios matematikos kursą “išmano”! Nors jau avansu teigiate, kad daugelio jų diplomai bus “negaliojantys” ir pats prie to tiesiogiai prisidedate patvirtindamas tai asmeniniu parašu – vadinasi ir asmenine atsakomybe. Kodėl? Nes dekanas liepė pasirašyti (daugeliui? visiems?). Nes jei nepasirašysite Jūs – pasirašys kažkas kitas ir Jūs daugiau nebedėstysite?

Vladas, 2008-12-22 00:16:43

Kam jiems diplomas maždaug aišku, man įdomiau — kam jiems aukštoji matematika? Daktaras dantų taisykloje diferencijuos lygtis ar jas integruos? Teisėjo sprendimas gal aukštosios matematikos uždavinys? Ryšių su visuomene žurnalistė, diplomuota socialinė darbuotoja neišivers be integralo? Politikai matematiniu modeliavimu gal optimizuos iždo pajamas, pagaliau subalansuos išlaidas? Nė inžinieriui konstruktoriui medžiagų atsparumo skaičiavimuose neprireikia aukštosios, o orgtechnikos inžinieriai šiais laikais išvis apsiriboja pakeisdami įtartiną kompiuterio mazgą nauju, nė nepasidomėję gedimo priežastimi.

Žinau, matematika ugdo mąstymą, lavina logiką. O kam jos reikia? Besigilinantis į priežastis ir sąžiningai sprendžiantis uždavinius gyvenime liks juodadarbiu, o karjerą padarys prisitaikėlis gražbylingų planų ir ataskaitų kūrėjas. Kuris mokykloje, užuot prisipažinęs neišmokęs pamokos, imdavo spėlioti, kalbėti maždaug ir pagal plauką.

Jei kas rimtai vertintų matematiką, tai juk rodytų į nelogiškus dalykus gyvenime, nepakęstų pseudomokslų ir antimokslų jau toje pat mokykloje. Kam ta vaidyba, vaikų darželis visą gyvenimą?

Vladui, 2008-12-22 01:48:42

As atsakysiu Vladui, i jo klausima, kam ji reikalinga, zinant realiame gyvenime labai daug yra grazbyliautoju ir vaidintoju. Vat butent tam ir reikalingas logiskas mastymas bei matematika, kad atskirti visokius tokius kurie graziai sneka, taciau snekedami visiskai nenaudoja logikos. Is savo patirties kalbu. Kai as i darba priimineju, visada labai stengiuosi, netiesiogiai issiaiskinti zmones, kuriems su matematika nekaip. As turiu patirti darbo zmoniu kuriems su matematika nekaip: anksciau ar veliau jie sugadina kas jiems buna patiketa, iskaitant savo ar kitu gyvenimus ar karjeras.

Bet vel, speju, kad tie kuriems su matematika – nekaip, gali manes ir nesuprasti; taciau tie kurie matematika supranta, supras mane ir palaikys mane 100%.

darius, 2008-12-22 08:12:51

As isviso nesuprantu kaip mes dar turime ta rusiska neakivaizdininku sistema. Budamas darbdavys i neakivaizdininko diploma net neziureciau. tiesiog per daug zinau istoriju kaip egzaminai nuperkami, arba kaip kitas zmogus eina laikyti egzamino ir t.t

Manau kad neakivaizdinio mokslo nereikia. Tas kuris uzsispyres mokytis, turi seima, namus ar pan, ras budu pasiimti paskola (pragyvenimo islaidoms ir mokslui) ir mokytis. Koks gi gali buti mokslas kai mokaisi vakarais arba sestadieniais? juk tam reikia skirti visa darbo diena, 5 dienas per savaite.

Galit sakyt, kad yra uzsispyrusiu zmoniu, kurie miego/poilsio ir kitu dalyku saskaita sugeba baigti mokslus.. nesitiki ju issilavinimo kokybe kazkaip..

Burgis, 2008-12-22 08:51:03

Mantui: sveikinu, nepaprastai tiksliai apibrėžėte būseną! Nors dekanas tiesiogiai ir nenurodė pasirašyti, bet juk ne aš tuos neakivaizdininkus priėmiau, ne aš juos iki antro kurso “atvedžiau”… Vadinasi, sistema veikia. Ką aš turiu daryti? Pasitraukti ir leisti kitiems sistemą “tobulinti”?

Ne, receptų yra! Pažiūrėkite, kas atsitiko su profesorių vardais. Vos tik “atidarė šliuzus”, labai protingi, darbštūs mokslininkai ir pedagogai staiga paskendo profesorių jūroje – ir niekam DABARTINIO profesoriaus vardas taip nebeimponuoja, kaip ANUOMETINIO…

Taip bus ir su universitetų diplomais. Vieną išradimą čia jau esu aprašęs: daugybę metų mes VERSDAVOME studentus mokytis. Tai neteisinga! Tai prieštarauja Darbo kodeksui, Žmogaus teisių įstatymams ir t.t. ir pan. Joks žmogus be teismo nuosprendžio negali kito žmogaus VERSTI ką nors daryti! Vos pritaikiau šią taisyklę, “neverčiamieji” iškart perjungė pavarą į žemesnę…

Dabar žengsime toliau. Studentas neturi būti gąsdinamas egzaminu! Netinka studijuoti vien tam, kad išlaikytum egzaminą! Visą semestrą aš dirbsiu iš visų jėgų, kaip mokėdamas geriau, teiksiu žinias, lavinsiu įgūdžius, o paskui … kiekvienas pasiims, ko jam reikia. Tik pažadu: niekam neleisiu pasityčioti nei iš matematikos, nei iš aukštojo mokslo! Kliedesių, mažvaikių rašliavos niekada nepripažinsiu egzamino rezultatu. Įrodymus saugosiu ilgai…

studenciox, 2008-12-22 11:37:04

na siaip tiesa sakant yra beda.. gal ir issprendziama.. bet tai prasideda nuo mokyklos, kazkaip su kiekvienais metais visi vis maziau mokosi, kazkaip ten vos teigiama galima sukrapstyt, na o diplomo reikia ir reikes.. bet vis atsiranda darbdaviu kurie pasiziuri ir bediplomius, kurie tikrai dazniausiai megejiskai geriau ismano nei diplomuotieji..

visi snekam teisingai, bet teisybes nera 🙂

bet visgi palaukit kitu mokslo metu igyvendinant kokia pertvarka 🙂

Saula, 2008-12-22 15:14:30

Štai čia ir yra bėda, kad, pradedant mokykla, rašomi tie „teigiami“ pažymiai už nieką – už nulį žinių (įgūdžių ir pan.). Ir taip metų metus. Kam gi mokytis, jei mokinius tenkina ir minimalus įvertinimas? Ir taip maža j7 motyvacija dar mažėja.

Nesuprantu Jūsų logikos, p. Burgi:

•„“neverčiamieji” iškart perjungė pavarą į žemesnę“ – tie, kurie gal dar būtų mokęsi, numojo ranka: „Ai, vis tiek pasirašys“. Iš pedagoginės pusės tai neteisinga.

•„ne aš juos iki antro kurso “atvedžiau”“ – bet JŪS atsakote už savo „dalį“ (ir kas jau čia tas II kursas?!).

•„Kliedesių, mažvaikių rašliavos niekada nepripažinsiu egzamino rezultatu. Įrodymus saugosiu ilgai“ – juk Jūs rašydami tą 5 ir savo parašu patvirtindami tą įvertinimą, PRIPAŽĮSTATE tą egzamino rezultatą ( 5 = 50% žinių ) – tai įrodymai, kurie saugomi oficialiame archyve.

Tai kur čia tas Jūsų neleidimas „pasityčioti … iš aukštojo mokslo“?! Sakyčiau, atvirkščiai…

Burgis, 2008-12-22 16:02:46

Saulai: nieko tokio – Jūs nesuprantate mano logikos, aš nesuprantu jūsiškės…Yra toks posakis: svarbu laimėti ne mūšį, o karą. Ryškus tokios taktikos pavyzdys – rusų 1812 m. karas su Napoleono armija: jei rusai būtų nepalikę Maskvos, galėjo karą ir pralaimėti…

Dar kartą pabandysiu atsakyti, bet nelabai tikiu, kad kas nors supras:

  1. “Iš pedagoginės pusės tai neteisinga”. O aš manau, kad kaip tik teisinga! Studentai jau ne vaikai, jie jau tuoj turės ne tik dirbti, bet ir vadovauti dirbantiems. Kaip su tokia motyvacija gyventi? O kada pajausti kitokią motyvaciją?

  2. Taip, aš atsakau už MOKYMO dalį, bet tikrai ne už visą aukštojo mokslo SISTEMĄ. Sistema privalo man pateikti tik tuos, kuriems pakanka MOKYMO dalies.

  3. Jūs nesupratote – 5 aš rašysiu ne ant “kliedesių, mažvaikių rašliavos…”.

Bet gal Jūs žinote geresnį sprendimą? Man susideginti? Uždaryti fakultetą? Kas leis? Išeiti iš darbo? Ką tuo pakeisiu? Patarkite kaip sau!

Saula, 2008-12-22 17:40:59

„5 aš rašysiu ne ant “kliedesių…”“? Kaip supratau iš ankstesnių temų, Jūs rašote 5 (vadinate tai „grabo“ ar pan. pažymiu) tiems, kuriems be egzamino laikymo pakanka tokio minimalaus įvertinimo? Juk nemanote, kad jie Jums neprirašytų per egzaminą “kliedesių”?

„Patarkite kaip sau!“. Aš savo laiku nusprendžiau nebedalyvauti šiame absurde. Kažkur skaičiau, kad absurdiškame pasaulyje žmogus gali pasijusti laisvas, kai jis žino, kad nėra to absurdo dalis. Iš žmogaus, suvokusio laisvę, šito jausmo negali atimti jokia sistema.

Atėjau į mokyklą. Rašau pažymius atitinkančius tiesą. Nors čia irgi susiduriu su „reikia“. Modifikuoti, adaptuoti… Jiems „reikia“ vesti nors 4 (minimalus pažymys mokykloje). Jie tai žino. Žiūri ir akiplėšiškai: „Vis tiek turėsite vesti 4“. Nulis motyvacijos, nulis žinių. Dirbu papildomai, glaistau jų žinių spragas, likusias net nuo pradinių klasių, bet tada parašau 4 ramia sąžine. Taip išvengiu absurdo. Kiti eina lengvesniu keliu – argi gaila parašyti 4? Ir jokio vargo. Aš taip paprasčiausiai negaliu.

i2243, 2008-12-22 19:10:58

Daugelių atvejų nėra šventos taisyklės. Iš laiko perspektyvos manau , kad aukštasis mokslas turi duoti sugebėjimą mastyti, tobulėti ir spręsti iškilusius uždavinius.Tačiau kaip priemonė yra aukštoji matematika, fizika, kitos disciplinos, kurių baigus mokslus dažniausiai visai neprisireikia. Diplomą apsigini vieną kartą (katedrinėje ir viešam), tačiau po to tą diplomą tenka ginti labai dažnai ir daug sunkiau.

Darbdavys žiūri į samdomą darbuotoja taip: jam nėra svarbus diplomas jei tą darbą gali padaryti paprastas dirbantysis, o dabar dažniausiai reikalingi tik įgūdžiai, bet ne išsilavinimas. Kad ir koks sudėtingas įrenginys būtu, tačiau jo valdymas būna genialiai paprastas nereikalaujantis jokio išsilavinimo.

Galima eiti dėstytoju arba mokytoju. Tokiu atveju žinios ir išsilavinimas būtinas.

Nevertinu vakarinio mokymosi diplomo, dar prasčiau vertinčiau kaip darbdavys neakivaizdinio mokslo baigimo pažymėjimą. Tačiau kuo geresnis stacionaro baigimo diplomas, kai studentas dirba visa dieną darbe , kad užsidirbtų mokslui?

Burgis, 2008-12-22 19:53:00

Ačiū, Saula, kalbu su garbingu žmogumi. Vis tik lieku prie savo pozicijos: manau, kad nesu labai blogas dėstytojas, todėl lieku universitete ir dirbsiu, kaip mokėdamas…

Mindaugas Ubartas, 2008-12-22 23:26:05

Direktoriau,

Ar neperdaug prisitaikeliskumo? Vis bandau suprasti kaip Jus ta sistema is vidaus norit “susprogdinti”, bet dar nematau.

Norit, kad diplomas prarastu verte? Tai, kad jos jau senai nera! Kai as istojau i VDU Biznio ir vadybos fakulteta musu prieme 120 vnt., mano nuomone, kazkur apie 80 vnt per daug. Siais metais prieme 250 vnt. 🙁 ( protingeja tauta).

Norit, kad pinigai pasibaigtu? Tai, kad ju ir taip nera 🙁

Norit, kad geda pasidarytu? Tam reikia tureti vertybes, bet, kad ir tu jau nera ?

Tai koks tikslas sito “prisitaikeliskumo”? Kam ziniu lygio kriterijus naikinti ?

Rimantė, 2008-12-23 00:37:37

Mindaugai, ne tauta protingėja, o gimtoji Alma Mater iš proto eina…

Mindaugas Ubartas, 2008-12-23 08:24:44

Rimante, tokios “sventvagiskos minties” apie Alma Mater (http://lt.wikipedia.org/wiki/Alma_mater) as neisileidziu i savo galva, o tai degsiu pragare po to 🙂

Burgis, 2008-12-23 08:46:48

Mindaugui: nieko nenoriu sprogdinti – noriu pataisyti; noriu, bet negaliu (neturiu galių…); lieka viena išeitis – dirbti kuo geriau, kad ir Mindaugo vaikai turėtų viltį rasti gerų mokytojų, dėstytojų. Lorano eilutė buvo ir bus Lorano eilutė, o mano uždavinys – taip apie ją papasakoti, kad kuo daugiau žmonių ne tik suprastų, bet ir susižavėtų… 🙂

Mindaugas Ubartas, 2008-12-23 08:55:10

Direktoriau,

Bet as nenoriu, kad mano vaikai mokytusi kartu su tais, kuriems neidomios jokios eilutes, isskyrus sportinio kostiumo juosteles :(.

As noriu, kad jie butu tarp zmoniu, kuriems idomu, kurie nebijo klausti, kurie atsako uz savo poelgius, kuriems ne vis vien, kuriems ne popierius ( diplomas), o zinios ir zmones reikalingi. As nenoriu gauti atsakyme, bet tie kiti nesimoke ir islaike, jie nusirase ir gavo, o as mokiausi ir …

O kas atsitiktu, jei Jus nepataukautumet ir nepraleistumet nepazangiu studentu ?

Burgis, 2008-12-23 09:05:05

O, Mindaugas dirba!

Ir aš nenoriu, mielas Mindaugai, kad mano anūkėlė Mildutė mokytųsi su nieko nenorinčiais… Bet vis sunkiau suburti tokias bendrijas. Štai mūsų marti Dovilė baigė BMI, apgynė diplomą, o jos grupės draugas neapgynė, bet ministru tapo…

Todėl ir dirbu kuo geriau. Nepataikauju. Tiesiog negaliu leisti, kad tie žmonės kada nors galėtų pasakyti: “Aš AUKŠTOSIOS matematikos egzaminą pas Burgį išlaikiau!” Tada jau tikrai gyvensime kreivų veidrodžių karalystėje. Dabar yra bent viltis, kad jų, mano studentų, vaikai supras tėvų klaidas. Gerai Tavo vaikams – turi gerą pavyzdį.

Mindaugas Ubartas, 2008-12-23 10:44:54

Sveiki,

tai ar as teisingai suprantu, kad tie kurie neturi pakankamo ziniu lygio, pro Jus nepraslysta?

Tada ramu! Galiu ramiai miegot:)

Graziu svenciu!

Saula, 2008-12-23 16:46:23

Suprantu, kad jie negali pasakyti, kad „išlaikiau“, bet gali sakyti, kad „pasirašė“? Nepasakos tas netikęs tėvelis apie savo klaidas savo vaikams – rodys vaikams diplomą ir pažymių lapą, kur prie matematikos parašyta 5 (nutylės tą „grabą“)… Sakys: „Tai mano laiptelis, o tu, vaike, lipk aukščiau“.

Kas galėtų paneigti (turbūt vieša paslaptis), kad reikia praleisti kuo daugiau studentų… Su jais gi ateina pinigų krepšelis. Ar todėl nebesigirdi apie dėstytojus-kirvius, apie kuriuos legendos pasiekdavo net kitų profesijų žmones?

Burgis, 2008-12-23 20:49:56

Saulai: kitų aspektų nebeaptarinėsiu, bet užkliuvo mintis apie “kirvius”. Trisdešimt metų stebiu tą fenomeną. Išsiaiškinau tris tiesas: 1) Yra dėstytojų, kurie kitų dėstytojų sąskaita susikuria sau “kirvio” įvaizdį ir tuo didžiuojasi. Būta kuo didžiuotis! “Kirvis” iškerta, o kiti, kuklesni dėstytojai, administracijos spaudžiami “duoti produkcijos”. Kažkas pats sau priskiria “kirvio” teises, bet ne dėstytojo pareigas… Kategoriškai teigiu: “kirvis” visai nereiškia “geras dėstytojas”!

  1. Yra daugybė “menamųjų kirvių”. Pažiūrėkite, jų studentų semestro rezultatai geresni nei manųjų! Sakysite todėl, kad “kirvis” priverčia išmokti? Netiesa! Esu gavęs ne vieną grupę studentų “iš po kirvio” – išmokyti kaip ir kitų dėstytojų… Nenuostabu, matematikos išmanymo nei per semestrą, nei per du labai nepagerinsi, būk tu nors triskart “kirvis”. Bet “menamieji kirviai” noriai palaiko mitą apie save… Taip ir dirbti lengviau, ir garbė didesnė (?).

  2. Kai kurie dėstytojai sąmoningai klaidina studentus, sureikšmindami savo dėstomą dalyką. Neva tai labai reikalingas specialistui dalykas. Pavyzdžiui, neva elektrotechnika elektrotechnikos fakulteto studentui svarbiau už matematiką (melas!). Tokio “kirvio” studentai mokosi kitų dalykų sąskaita. Tai neteisinga!

GL, 2008-12-23 22:32:18

“Politikai matematiniu modeliavimu gal optimizuos iždo pajamas, pagaliau subalansuos išlaidas? Nė inžinieriui konstruktoriui medžiagų atsparumo skaičiavimuose neprireikia aukštosios”

Vladui — tai sakydami manau parodote, kad nesuprantate nei vieno, nei kito. Financiniam modeliavime integralai, diferencialai, tikimybes ir statistika (ir ne mokyklinio lygio) yra butini, o inzinerijoj jau nera ka ir kalbeti – kitaip visos tos konstrukcijos sugrius… Aisku matematikos cia neuztenka, bet jos reikia.

Vienintelis dalykas, ka galeciau patarti destytojams Lietuvoje – mokyti studentus kaip susirasti reikiama informacija ir panaudoti konkreciom problemoms, o ne kaip iskalti ir atkartoti teorija ar spresti sablonines praktines uzduotis. Tam tikslui yra taip vadinami “open book exams” – kurie bent Bremene, kur studijavau, buvo labai paplite tarp tiksliuju (matematikos, fizikos, informatikos) dalyku.

Esme ta, kad iskales zmogus po keliu metu (o kartais ir po keliu dienu) tu dalyku neatsimins (kaip ir as neatsimenu kai kuriu aukstosios matematikos dalyku, uz kuriuos esu gaves 10 ar A+), bet ismokus kur galima reikiamus dalykus susirasti – rezultatas kitas.

Andrius, 2008-12-29 12:19:14

Nesutinku, dėl neakivaizdinio mokslo. Dirbantis žmogus neturi teisės mokytis? Aš neleisčiau, neturinčiam tikros praktikos, siekti aukščiau bakalauro. Ar gali žmogus suprasti, kam jis tai daro, ar tai tampa savitiksliu? Sėkmės besimokantiems, kad mokėti.

Burgis, 2008-12-29 15:55:27

Andriui: man atrodo, vel Jus issilavinima painiojate su profesija… Jei aukstojo mokslo absolventai bus tik praktikai – progresas sustos. Mokslus baiges zmogus turi gauti tokia baze, kurioje galetu sukurti ka nors visai naujo, iki tol nebuvusio, o ne tik profesionaliai dirbti jau esamus darbus. Ypac tai rysku elektronikoje, architekturoje, tekstiles technologiju srityje, masinu gamyboje, rysiuose…

PagalbinukasUk, 2008-12-31 18:18:10

Sveiki.

Nebijau prisipazinti, kad nesu baiges jokiu prestiziniu mokslu, turejau silpna 4 is matematikos mokykloje. Niekada nesupratau ir nesuprasiu aukstosios matematikos. Taciau puikiai suprantu, kodel visi bet kokia kaina siekia issvajotojo DIPLOMO. Mano manymu, didziausia atsakomybe tenka mamytems, teveliams ir mokytajams. Jie visi pastoviai kartoja, kad mokslas-sviesa (ar kazkas panasaus) arba “vaikeli, be mokslo prazusi”. Ne paslaptis, kad musu visuomeneje mokslas=diplomas. Tik atstacius pasitikejima “gruzciko”, valytojo, pakuotojo ir t.t. profesijoms bus galima kalbeti apie aukstojo mokslo kokybe. Atsiras motivacija studijuoti ne del diplomo, o del ziniu.

Profesinis issilavinimas. Deja “Profkes” Lietuvoje nera ivertintos. Apmaudu, kad moksleivis nera/mazai informuojamas apie profesinio issilavinimo pranasumus pries universitetini. T.y. Finansinis stabilumas ir materialine nauda.

Pateiksiu pavyzdi is Londono, kuriame gyvenu. Baigus santechniko kursus (net ne Koledza!) galima uzdirbti 2 kartus daugiau, negu Britanijos Ministras Pirmininkas.

Baigdamas noreciau pasveikinti visus profesorius, mokytojus, moksleivius, studentus, specialistus ir pagalbinius (tikriausia sioje svetaineje as toks vienas) su Naujaisiais Metais!

Pagarbiai,

Pagalbinukas

koks skirtumas, 2009-01-08 13:14:41

Neakivaizdinaim diplomas reikalingas, kad galetu kilti karjeros laiptais. O kam pavyzdziui montaze reikalingos furje eilutes? Kam viso to reikia elektrikui? Be to ar daug darbdaviu nores projektuotojo kuris neturi aukstojo diplomo? Tuo labiau zmogaus gyvenimas nepriklauso njuo jo matematiniu ziniu nebent jos yra lygios nuliui, o taip nera nei pas viena. Ir tai kaip zmogus dirba neriklauso nuo matematikos. Puiku jeigu jums matematika, tai jusu gyvenimas, o jiems ju gyvenimas elektra.

Burgis, 2009-01-08 15:21:52

Koks skirtumas: nesupykite, bet kaip tik iš Jūsų laiško ir matyti matematikos nesimokymo pasekmės – jokios logikos… Pabandysiu įrodyti. 1. Jeigu Jums būtent universiteto diplomas reikalingas, kad pats galėtumėte kilti karjeros laiptais, tai tuo Jūs ir įrodote, kad Jums reikia visko, ko moko universitete, nes kitaip būtumėte pasirinkęs kokią profesinę mokyklą ar tiesiog nusisamdęs gerą profesijos mokytoją. 2. Jei Jums universiteto diplomas reikalingas tam, kad kiti Jus keltų (leistų kilti…) karjeros laiptais, tai rodo, kad tie kiti (vadovai, darbdaviai) supranta, jog būtent universiteto, su visais ten pateikiamais dalykais, išsilavinimo žmogaus jiems reikia aukštesnėje pozicijoje. 3. Kas yra universitetas ir ko jame reikia mokyti, per mažiausiai du tūkstančius metų, mažiausiai šimte valstybių jau gerai išsiaiškinta, galite neabejoti…

Taigi Jums lieka tik du keliai: rinktis universitetą su viskuo, kas jame pateikiama, arba ieškoti kito (profesinio tobulėjimo) kelio.

Matematika čia jokia išimtis: mane, elektroninės technikos inžinierių, mokė ir teorinės mechanikos, ir medžiagų atsparumo – aš patenkintas!

Svecias, 2009-01-12 13:57:21

Dar mokykloj besimokydama mamos klausiau, ar jai reikia visko, ko išmoko univeristete. Beje, ji baigė dabartinį KTU, taikomąją matematiką. Jos atsakymas buvo paparastas…. “reikia… Kai su vaikais ruošiau pamokas, kai aiškinomės aukštąją matematiką universitete… O vat eilučių tai prisireikė tik vieną kartą. Kai universitete studentams darbus vedžiau. Tada labai pykau, kaip jie nesupranta elementarių dalykų. Bet gyvenime eilučių nereikėjo… ” 🙂

1kursis, 2011-06-07 18:47:28

Sveiki esu 1kurso studentas dabar kaip tik vyskta sesijos , cia daugelis kalba apie matematika kuri man kaip tik ir nesiseka bet nesiseka labai tiesiog nesuprantu uzdaviniu,ka patartumet? ar bandyt “tartis”

ar iseiti?

Burgis, 2011-06-07 19:57:28

jei Jūs Kaune – užeikite į KTU gimnaziją, pakalbėsime… Nemeskite!