Is toliau geriau matyti… Cia nera lietuvisku raidziu, bet perskaiciau lrytas.lt ir supratau: svarbiasi yra du klausimai: 1) kas ir kaip isrinks rektorius, 2) kas ir kiek mokes uz studijas.
Issprendus tuos klausimus , bus ivykusi aukstojo mokslo reforma.
Nejuokinkite! Klausimai yra visai kiti: 1) kas yra pasirenges studijuoti ir kaip jis tai irodo? 2) kas yra pasirenges destyti ir kaip jis tai irodo? 3) kas yra pasirenges moketi gerus pinigus uz aukstaji isislavinima ir kaip jis tai irodo?
Pagaliau, svarbiausia teze: aukstojo mokslo reformos negali atlikti aukstojo mokslo ar su ja susijusi sistema! Kur jus matete, kad sistema pati save keistu nepalankia joje dirbancios daugumos kryptimi?
Na, uzpulkite!
Atsakymai
Neprisistatantysis, 2008-06-11 17:54:45
O kas iš to, kad mes čia pašnekėsim?
grifas3000, 2008-06-11 18:24:04
Bus ant širdies ramiau 🙂
Neprisistatantysis, 2008-06-11 18:27:11
Gal geriau aptart, sureziumuot ir prikalt prie miniisterijos durų. Pakeliui į darbą gerbiami strategai turės ko pasimokyt.
matematikos mokytoja, 2008-06-11 19:12:32
“Aukštųjų mokyklų pirmakursių skaičius Lietuvoje sudaro apie 75% gyventojų, kurių amžius atitinka teoriškai numatytą studijų pradžios amžių.” (ŠMM informacija). Aš matau tik 25% tokio amžiaus gyventojų, kurie galėtų būti pirmakursiais.
Julius Šėporaitis, 2008-06-11 19:55:06
Nematau prasmės pulti, pats kartas nuo karto parašau šia tema… mane irgi nervina visuomenės nenuovokumas, ir kas keisčiausia, kad karta su kuria mokausi – apdumti akių eina ten ir rėkia tai ko jų prašo, tačiau patys net nemėgina įsigilinti ar tai ką jie rėkia yra teisinga.
Pavyzdys: http://www.seporaitis.net/index.php/2008/05/22/kaip-ostapas-kvailiu-ieskojo/ – na čia gal kiek kita problema paliesta (iš studento pusės), galbūt irgi ne iki galo įsigilinta (kaip iš komentarų) supratau, bet… mane “nužudė” grupės seniūno pasisakymas: “o tai čia šitie mitingai gerai, gali išsirėkaut ir pablūdyt”. Žodžiu, be tikslo.
Ir taip, aš labai Jums pritariu dėl trijų kitų klausimų! Dabar į universitetus didžioji dauguma ateina ne dėl žinių, o dėl nemokamo diplomo (iš dalies dėl to ir nepasitenkinimas ta numatoma studijų kaina). Aš linkęs manyti, kad kaina nusistovės normali ir aš pasiryžęs už mokslą mokėti kiek reikės (galų gale, kodėl už gerą mašiną visokie ereliai nepagaili kelių tūkstančių ir išsitaško, vietoj to, kad investuotų į save ir kažko pasiektų?)
Apie dėstymo kokybę taip pat turiu savo nuomonę – tikrai nėra viskas taip blogai kaip atrodo ar rėkaujama, tačiau taisytinų vietų yra.
Mano reziume:
-
mesti lauk valstybinius ir grąžint stojamuosius – tada bus geresnė specialybinė filtracija (nebus įstojusių į fiziką tik dėl lietuvių kalbos 100% – taip kartais būna 🙂 )
-
neįsivaizduoju. Mano nuomone, kai kurie dėstytojai turėtų suprasti, kad jų dalykas nestovi vietoje + lavinti bendravimo įgudžius (vienas dalykas, kai tingi klausytis, kitas – kai nesuvoki ką šneka arba šneka ne į temą).
-
pasirengęs tas, kuris praeina pirmą punktą ir turi motyvacijos (dabar motyvacija – deficitas pas kai kuriuos).
Ką Jūs manote?
Neprisistatantysis, 2008-06-11 20:04:25
-
kas turėtų dirbti ministerijoje, kad ji nebūtų miniisterija?
-
kas turėtų kelti švietimo ir mokslo įstaigų prestižą visuomenėje?
-
privatizuoti ar neprivatizuoti aukštąjį mokslą?
-
kodėl švietimo politikoje specifinių poreikių vaikais laikomi asocialių šeimų ir apleisti vaikai? kokia politika ne šiaip labai gerai besimokančių, o kitaip mąstančių (gifted, talented, savant) vaikų atžvilgiu?
-
kada švietimas taps prieinamas neįgaliesiems?
-
ar Bolonijos direktyva (pagal kurią nuo 2010 ES turėtų būti atverta bendroji aukštojo mokslo erdvė) netaps Lietuvos dinozaurų (valstybinių universitetų) išnykimo priežasimi?
-
kaip įskiepyti jaunuose žmonėse meilę ir drąsą mokslui?
…pradžiai.
Burgis, 2008-06-11 22:40:53
“nepri..”:
-
Du variantai: a) tokios ministerijos isvis nereikia (yra tokiu saliu!); b) ministerija turi buti savimokiu skyriu, teikianciu mokykloms mokamas paslaugas, istaiga.
-
Absolventai.
-
Turi buti balansas, visose normaliose salyse jis yra.
-
Jei tai ne mano vaikas ir ne daugumos mano rinkeju vaikas – tai kam reikia?
-
Zr. 7.
-
Kas nori kirsti lazybu, kad Lietuvoje universitetu sumazes?
-
Tokiems mokytojams turi nuti tinkamai uzmokama ir tiems jauniems zmonems turi buti pasirengusi rinka.
Antanas, 2008-06-12 09:22:49
Yra ir kita šio medalio pusė. Dauguma abiturientų nori gauti “padorų” darbą (savoką apsibrėžia kiekvienas savaip, bet dažniausiai apibrėžimas būna susijęs su tuo, kad atlyginimas būtų bent dvigubai didesnis nei Maximoje). Bėda tokia, kad darbdaviai reikalauja aukštojo mokslo diplomo. T.y. jie (darbdaviai) nežiūri į tai kaip į priedą, bet kaip į būtinybę (tam yra ir objektyvių priežasčių, bet šioje temoje tai visiškai nesvarbu). Štai ir iškyla priežastis, kodėl 90% abiturientų (į)stoja į universitetus – jie nori dirbti, o be diplomo (būtent be diplomo – žinių daugiau dauguma negaus) tokio darbo negaus. Todėl norint sutvarkyti aukštąjį mokslą neužteks reformuoti tik universitetus – reikia “pataisyti” ir tuos, kurie apibrėžia, kokio “gaminio” iš universitetų nori.
Neprisistatantysis, 2008-06-12 13:54:52
Šitam medaly yra tikrai daugiau nei dvi pusės. Net ne trys ir ne penkios…
Aurelija, 2008-06-12 15:07:59
mane ši tema labai sunervina, todėl aš pradedu trepsėti kojomis…labai labai garsiai…trep trep…Gal kad rastume atsakymus reikėtų grįžti į tuos metus, kai pasaulyje atsirado pirmieji universitetai ir prisiminti kam jie buvo kuriami, kas juose buvo dėstoma, kaip buvo dėstoma, kiek buvo dėstoma, ko buvo reikalaujama, kas dėstė, kaip dėstė, kas mokėsi, kiek mokėsi ir kiek labai tai ką mokėsi brangino ir kiek iš jų dirbo pagal tai ką mokėsi…
Reziume? Mano nuomone universitetai per daug taikosi prie verslo iš šito atsiranda ir “nereikalingi diplomai”. O kai nebelieka tų “nereikalingų” griūva viskas iš eilės, kaip pigus pigus kortų namelis.
Aurelija, 2008-06-12 15:09:20
Beje…pagal verslo standartuis atsiranda ir “nereikalingas reitingavimas” kaip kitaip Jūs tai paaiškintumėte…cha.
matematikos mokytoja, 2008-06-12 16:39:47
Arelijai. Mano nuomone mūsų universitetai visiškai nesitaiko prie verslo. “Nereikalingi diplomai” atsiranda iš didelio noro dėstyti bet kam ir bet ką, iš profesinio orientavimo (čia įeina ne tik profesinės mokyklos) sistemos nebuvimo, diplomų (be kabučių) rinkos netyrimo.
Aurelija, 2008-06-12 17:21:02
Dar ir kaip taikosi 🙂 kiek per pastaruosius metus atsirado “verslo ir teisės kolegijų”?
Neprisistatantysis, 2008-06-12 17:46:50
Bendras mažiausias daliklis darbo rinkoje: vadybininkas.
Visi ir kepa vadybininkus — kur dėsi, ten tiks.
matematikos mokytoja, 2008-06-12 18:15:53
Neprisistatančiajam. Bendras didžiausias yra daliklis, o bendras mažiausias – kartotinis. Čia apie matematiką.
Aurelijai: Tose minėtose kolegijose aš pasigendu teisės, o labiausiai tai aukštojo mokslo. Ir argi tai verslas? Pinigų plovimas.
Neprisistatantysis, 2008-06-12 18:26:46
Taip, turėjau omeny bendras didžiausias daliklis, dėkui. Matyt pasąmonei labai knietėjo šalia vadybininko kaip nors įpaišyti žodį “mažiausias” 😉
Burgis, 2008-06-12 18:34:02
Buvo toks rusiskas kalamburas: rukovodiascij – rukami razvodiascij… Mazdaug: vadovaujantis – skesciojantis rankomis (tipo – nezinau…). Va, tokie tie musu vadybininkai…
Žydrūnas, 2008-06-12 18:45:03
😀 geras reiks prisimint
Neprisistatantysis, 2008-06-12 23:41:20
Norėjau pratęsti aukščiau pradėtą klausimų sąrašą, bet ties 23 klausimu užsivertė puslapis ir dingo viskas. Nusviro rankos kažkaip…
marius, 2008-06-13 14:42:23
vis tiek tie mokėjimai už studijas per dideli, stojamieji tikrai būtų geresnė išeitis,
be to, jeigu nieko nemoku dirbt fiziškai ar paprasčiausiai negali, tai negi nebandyt stot į universtietą? paprasčiausiai nėra kitos išeities
Burgis, 2008-06-14 12:59:02
Ką tik užpildžiau doktorantės anketą apie aukštąjį mokslą.
Geriau jums jos (anketos, ne doktorantės…) nematyti. Čia aš bandau HTML :-)))
Neprisistatantysis, 2008-06-14 16:18:05
Kad tik neišmestų kaip sugadintą…
matematikos mokytoja, 2008-06-14 17:53:24
B.Burgiui: O aš kaip tik pildau savianalizės anketą! 🙁 Įdomu, ar ir Jūsų gimnazijos mokytojai užsiima šia “įdomia” veikla?
Mokytoja V., 2008-06-15 00:54:16
Užsiima, užsiima. Iki birželio 20-osios turim atiduoti. Tik nebūtinai B.B. apie tai žino 🙂
Nors esam tikrai palepę dėl popierizmo… Tikrai nedarom daug ko, ką rašo ir rašo ir rašo kitose mokyklose. Esam labai ekologiški – kiek jau medžių sutaupėm, “taupydami popierizmą”!
Bet čia direktoriaus drąsa. Kitose mokyklose, kiek girdėti, vadovai labai bijo, kad atvažiuos kas nors… iš šv. skyriaus… iš… mini-isterijos… patikrins, pirštu pagrūmos. Mūsiškis nieko nebijo. Tai ir mes nebijom. Net jo pačio 🙂 Smagu!
marius, 2008-06-15 09:03:10
ką galvojat apie nuperkamus mokyklinių rezultatus?
manau, tai niekam ne paslaptis, nes net bukiausia mergšė ar vaikinukas, dažnai gauna 9-10,
ypač jei jie iš gerų šeimynų 🙂
Burgis, 2008-06-15 12:07:03
Mokytojai V.: tikrai nežinau, kad jau darbo neturite ir meditacija (savianalize…) užsiimate. Aš tai negaliu užsiimti savianalize, nes tuoj prisimenu ką nors graudaus ir verkiu… Tai ir neužsiimu.
Mariui: vakar pasakiau moksleiviams, stojusiems į KTU gimnaziją: kaip tu gyvensi visą likusį gyvenimą žinodamas, kad ne tu išsprendei, parašei, o “kažkas”? Gal kas nors suprato?
Va, įvažiavo kažkas į mano stovinčią “Hondą”, nubrozdino, stikliuką suskaldė; aš prarasiu 400 Lt ir laimingas gyvensiu toliau, o kaip gyvens tas (ta?), kuris pabėgo?
P.S. Nuoširdžiausiai dėkoju visiems svečiams, kurie ir mane pagaliau HTML pamokė!
Neprisistatantysis, 2008-06-15 13:38:59
Jei ne paslaptis, koks šiemet konkursas į KTUG?
Burgis, 2008-06-15 13:44:14
Maždaug penki į vieną vietą…
Neprisistatantysis, 2008-06-15 14:29:17
Sakyčiau gana “sveikas” rodiklis. O ar daug iš jų “bandytojų”, kurie akivaizdžiai nesiekia Gimnazijos standartų?
Neprisistatantysis, 2008-06-15 14:30:55
nesiekia = nepasirengę
Burgis, 2008-06-15 14:57:37
Deja, deja… Nemažai. Priimame geriausius, bet mane mokę mokytojai nepavadintų daugumos jų geriausiais.
Neprisistatantysis, 2008-06-15 15:24:15
Jei gerai suprantu, iš dalies tai galima aiškinti silpnu pagrindinių mokyklų efektyvumu, ką Gimnazija gali įtakoti nebent respublikiniu mastu skleisdama geriausios praktikos pavyzdžius (kuriant ir publikuojant kokybišką mokomąją medžiagą, bei rengiant mokymo kursus mokiniams ir/arba mokytojams).
Antra vertus, stojančiųjų būtų daugiau (ir, reik manyt, geresnių), jei Gimnazijos komunikacija (outreach) geriau pasiektų tikslinę auditoriją (pirmūnai, olimpiadininkai, mokyklos lyderiai, mokytojai).
Kuri iš šitų dviejų krypčių duotų geresnius rezultatus, galima spėti pagal tai, koks procentas olimpiadininkų stoja į Gimnaziją, koks įstoja, ir koks net nebando. Jei reikšminga dalis mokslo lyderių net nebando, reiškias, labai padėtų komunikacijos gerinimas…
Čia tik šiaip — leidžiu sau garsiai pasvarstyti. 😉
Burgis, 2008-06-15 16:28:57
Ir vėl gera mintis, “nepri…”! Bet ir kritikuotina… Pirma, aš baigiau Priekulės v.m. ir kūriau KTUG tokiems pat, kaip aš – galintiems, bet neturintiems kur… Antra, kas svarbiau: iš olimpiadininko padaryti gimnazistą ar iš gimnazisto padaryti olimpiadininką? Plačiau: iš gero padaryti gerą ar iš paprasto padaryti labai gerą? Man, pavyzdžiui, visi 270 gimnazistų vienodai svarbūs. Pagaliau, trečia, visokioms “komunikacijoms” reikia laiko, pinigų, žmonių. Nėra. Džiaugiesi, kad yra gerai dirbančių tiesioginį darbą.
Jūratė, 2008-06-15 16:49:17
Pamenu, direktorius sakė, kad važinėdavo pats po Lietuvos užkampius į mokyklas, kviestis į Gimnaziją šviesuolius :).
Dabar, manau, to nebereikia. KTUG pakankamai žinoma, todėl mokiniai, norintys čia stoti, patys susirankioja informaciją kada, kur, kas…
Neprisistatantysis, 2008-06-15 17:31:04
Aš jokiu būdu dėl nieko nepriekaištauju, manau KTUG yra didingas Jūsų ir Jūsų artimų bendražygių pasiekimas. Visiškai suprantu, kad visi 270 Jums yra vienodai svarbūs (kaip, turbūt, ir 97% alumni).
Nereikia labai ilgai Jūsų stebėti, kad pasidarytų aišku, jog Jūsų misija yra atrasti ypatingus vaikus, ir pagerinti jų šansus padaryti kažką ypatingo gyvenime. Gimnazija tikrai nėra Jūsų odė “normalumui”.
Labai gerai, kad Gimnazijos mokytojai gerai dirba tiesioginį darbą. Sutinku, kad komunikacijos strategija neturėtų būti jų prerogatyva.
Tuo pačiu suprantu, iš kur kyla Jūsų paties požiūris į “visokias komunikacijas”. Iš to, kad tos sąvokos pernelyg susijusios su komercija. O Jūs, nors ir būdamas verslus žmogus, labai atidžiai saugotės, kad VšĮ KTUG nepavirstų į UAB KTUG. Ir tai yra labai gerai. Bet žinomumo (ne pigaus populiarumo, o žinomumo) viešajai švietimo įstaigai niekada nebūna per daug. Todėl netikiu, kad Jūs prieš komunikacijos gerinimą (na, Jūs to ir nesakėte).
Klausimai kiti: ar manote, kad padaryta visa, kas įmanoma, ar esate atviras pokyčiams toje srityje; ar manote, kad tokie pokyčiai būtų strateginės svarbos; ar, kaip vadovas, politiškai remtumėte tokių idėjų įgyvendinimą.
Neprisistatantysis, 2008-06-15 19:33:10
Aš visiškai suprantu, kad su kaukėtais strateginių klausimų niekas neaptarinėja. Bet man šiame etape svarbus principinis atsakymas: taip/ne/gal.
Burgis, 2008-06-15 19:56:45
“nepri…”: atsiprašau, nespėju – ką tik baigėme tvarkyti priėmimo sąrašus, peralkau kaip vilkas. Atsakau: o, aš būčiau labai patenkintas, kad ir pats rasčiau tam, apie ką Jūs rašote, daugiau laiko, ir sistema ne tik Lietuvoje kokia nors geresnė įsigalėtų, išryškėtų, išskaidrėtų. Remčiau ir politiškai, ir idėjiškai! Pavyzdžiui, kaip būtų puiku, kad bet kokio amžiaus žmogus objektyviai ir išsamiai galėtų būti ištirtas ir kur nors kam nors rekomenduotas. Kodėl tai turi daryti pati mokykla, ministerija, įvairiausios valstybinės ir privačios tarnybos? Tiesa, vienur kitur jau “vaidinama”, kad atrenka kiti, bet aš, pavyzdžiui, vis dar nežinau, kur čia nuėjus ir išsityrus – gal tinku į ambasadorius? Pageidaučiau Švedijoje, juo labiau, kad už ten dirbantį nesijaučiu blogesnis, žioplesnis…
matematikos mokytoja, 2008-06-15 20:01:44
Mokytojai V.: Pildant tą savianalizės anketą, man buvo linksma, nes žinojau, kad aš tai užpildysiu vieną popierių, o administracijai teks perskaityti visus tuos marazmus ir dar parašyti atsiliepimus. 🙂 Nuostabu tai, kad niekas net nemėgina priešintis tam absurdui, bent iš jūsų gimnazijos to tikėjausi.
Neprisitatančiajam: Į KTUG stoja 100 % Kauno olimpiadininkų. Apie ją žino visi. Neseniai teko žiūrėti vienos gimnazijos 6 klasės mokinių pateiktis apie save, tai ne vieno jų svajonė – mokytis KTUG.
Burgis, 2008-06-15 20:07:21
Mat. mokytojai: kam Jūs pildote tą anketą! Kieno ji – Budos, Kristaus – siųsta? Kodėl nepasiunčiate po v… tos anketos kūrėjo???
matematikos mokytoja, 2008-06-15 20:26:25
Gal ir pasiųsčiau, bet autorius nežinomas.:) Tiksliau žinomas – ŠMM. Savo direktoriaus irgi negaliu pasiųsti tolėliau, ne jis tai sugalvojo. Kaip minėjau, jam dar blogiau, teks skaityti… Aišku, galiu nepildyti, bet pavargau būti balta varna. Jūs teisus, su Kristumi ar Buda būtų lengviau …:)
Burgis, 2008-06-15 20:31:42
Mat. mokytojai: “… kas leidžias kaip jautis papjauti nuvesti, tas laisvas niekuomet nebus…” (berods J. Janonis? O gal V. Montvila? Netikęs eilėraštis, bet mintis gera). Čia aš ne apie Jus – apie visą švietimo sistemą.
Mokytoja V., 2008-06-16 18:24:06
Na taip, bet man patinka už eksperto “titulą” gauti tais maždaug 250 litų daugiau negu “ne ekspertui”. Atrodo, ne kažin kokie pinigėliai, bet ir jie nesimėto – o per metus visi 3000Lt ! Mano jaunėliui tai “žiaurus kapitalas” – arba samdomos anglistės korepetitorės “alga”, nes mano sūnaus mokykloje anglų kalba beveik nevyksta (pvz. pernai mokytoja ilgai sirgo, tai per 4 mėn pasikeitė 5 studentės anglistės). Šiemet ne ką geriau.
Tai va, o dėl “peratestavimo” reikės tai ŠMM pristatyti tuos popierėlius.
Tai kaip Jūs, direktoriau, pats vienas garantuosite man “amžiną ir nekintamą” eksperto vardą ir tuos papildomus pinigiukus, jei Šv. Ministerija nepalaimins ? Kaip?
Nesigilinau dar į tas anketas (neturiu laiko, tikrai, darbai eilėj surikiuoti!) Bet jei ten tik surašyti, kokius ypatingesnius darbus nuveikei ar ko pasimokei per metus, tai gal ne taip ir sunku.
AC, 2008-06-17 19:29:46
Šiame Ajaxian puslapyje (What’s the Value of a College Education for Ajax Developers?) gal kas nors pasisems idėjų.. Ajaxian yra karščiausių naujienų apie interneto technologijas portalas ir tokia “naujiena” apie, labai iškritusi iš kitų naujienų konteksto, sulaukė įdomių komentarų.
Atsiprašau, jei kam nors tai pasirodys reklama
Neprisistatantysis, 2008-06-17 19:51:47
Atsiprašau, turėjo būti taip:
Amerikoje yra plačiai paplitęs, ir net kandidatų į prezidentus eskaluojamas prietaras, kad žmogus su aukštuoju (4-year college education) per savo gyvenimą uždirba 1 mln. USD daugiau nei pilietis be aukštojo.
O čia yra tokio prietaro kritika.
Reziumė tingintiems naršyti:
“[P]roperly using the present value of the lifetime earnings, adjusted for the cost of going to college and the difference in the number of working years, and excluding those graduates with advanced degrees, calculated at the three percent discount rate used in the report,” he wrote, “produces a lifetime earnings differential of only $279,893 for a bachelor’s degree versus a high school degree!”
Kaip ten taikliai sako vienas komentuotojas:
Any post-high school effort requiring discipline (e.g., military, work) will increase earnings. Academics without discipline creates very little.
O programuotojai būtų viena pirmųjų profesijų, kurią iškelčiau į profesines mokyklas, nes, kiek teko suprasti, programavimas yra amatas — tarp meno ir mokslo — įvaldomas tik daug daug praktikuojantis.
Prie to paties pasakyčiau, kad, šiais laikais, bet kokios srities bakalauro lygio studijas bebaigiantis specialistas tiesiog privalo turėti atliktų darbų portfelį (portfolio). Kuo darbai įdomesni, kuo sudėtingesni, tuo didesni šansai sudominti darbdavį. Taip, kad, niekada nepasitenkinkite paprastu dešimtuku — siekite TIKRO maksimumo!