Be jokio tikslo

VIZIJA

Tapti modernia, konkurencinga, teikiančia kokybiškas švietimo paslaugas pagal pagrindinio

ugdymo programos II dalies ir akredituotą vidurinio ugdymo programą xxxxx rajono gimnazija.

*

Misija

*

Mokykla, siekdama tapti modernia ir patrauklia, konkurencinga ir savarankiška,

demokratiškumo ir humanizmo principais savo veiklą grindžiančia, kokybiškas švietimo paslaugas

teikiančia besimokančiųjų organizacija:

moko mokinius kritiškai mąstyti, siekti pasirinktų tikslų ir atsakingai, vadovaujantis

bendražmogiškosiomis vertybėmis, kurti savo gyvenimą;

– ugdymą grindžia bendražmogiškomis vertybėmis, formuoja mokinių nuostatą mokytis visą

gyvenimą;

– puoselėja ir kuria naujas mokyklos tradicijas;

– užtikrina saugią ir sveiką ugdymosi aplinką, laiduoja viešumo, demokratiškumo principų

įgyvendinimą.

*****

Kurios čia mokyklos vizija ir misija?

O kitų mokyklų vizijos ir ypač misijos kitokios?

*

Bet apie vizijų ir misijų skelbimo idiotizmą aš jau rašiau, dabar nagrinėju tikslų temą…

Mokykla moko mokinius „siekti pasirinktų tikslų“…

Aha, tas moksleivis pasirinko tikslą tapti narkotikų prekiautoju, ir mokykla ji to moko.

Anas moksleivis nusprendė bet kuria kaina tapti Seimo nariu, ir mokykla ji moko lipti per galvas, veidmainiauti, papirkinėti…

Ta moksleivė pasirinko tikslą tapti daugiavaike mama ir gyventi iš pašalpų, todėl spjauna į mokslus ir mokykla jai padeda…

*

Vienas mano klasės draugas jau šeštoje klasėje vengė mokytis, nes buvo nutaręs tapti asenizatoriumi (šūdvežiu…), nes išsiaiškino, kad miestelio asenizatorius, arkliniu vežimu vežiojantis didelę statinę ir išsiurbiantis lauko tualetų turinį, labai daug uždirba…

*

Seminare moksleiviams sakiau: „Nereikia turėti gyvenimo tikslo!

Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia turėti tikslo baigti vidurinę mokyklą, bet tai labiau uždavinys, o ne tikslas (kas skiria tikslą nuo uždavinio?), aš kalbu apie globaliuosius, didinguosius gyvenimo tikslus.

Bet jūs man padėkite, aš net nežinau, kas tai galėtų būti…

Žinau tik, kad aš jokio tikslo neturėjau…

***

Bet juk aš visa tai dariau! Kaip tik todėl ir dariau, kad jokie „tikslų siekimai“ man netrukdė. Aš tiesiog gyvenau, veikiau ir mėgavausi tuo, ką veikiu. Aš tiesiog gaudžiau kiekvieną Likimo pasiūlymą ir stengiausi daryti taip, kad man patiktų ir kitiems patiktų…

***

Bet kiek daug gyvenime mačiau žmonių, kurie pražudė savo (ir dažniausiai ne tik savo…) gyvenimus siekdami „užsibrėžtų tikslų“. Pažiūrėkite į tuos „mokslininkus“, į tuos „politikus“, į tuos „verslininkus“, į tuos trečią kartą vedusius… Žodžius kabutėse rašau tam, kad nesupainiotumėte su tikrais mokslininkais, politikais, verslininkais. Atskirti sunkoka, bet vienas kriterijus aiškus: tas, kuris tuo tapo ne tikslo siekdamas, o tiesiog gyvendamas, dirbdamas, mėgaudamasis savo veikla, realizuodamas gamtos jam duotus gebėjimus, yra tas, kuriam įvardinti nereikia kabučių…

*

O kaip nyku, kaip sunku yra gyvenantiems su „atkakliai siekiančiais tikslo“, gyvenantiems šalia jų… Nes tie siekėjai dažniausiai fanatiškai gali peržengti bet ką, atmesti bet ką, padaryti bet ką, kad tik priartėtų prie tikslo.

O kaip sunku yra matyti tuos, kurie siekė, siekė ir nepasiekė…

O kaip sunku yra matyti tuos, kurie siekė, siekė, pasiekė ir… nusivylė. O gyvenimas praėjo.

*

Mano jaunieji draugai!

Gyvenimas yra toks įvairus, toks keistas, toks sunkus, toks nenuspėjamas, kad protingi žmonės seniai suprato: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.

Todėl jūs nekelkite sau globalių tikslų, didingų tikslų, o spręskite uždavinius: puikiai baigti mokyklą; baigti Prinstoną arba Harvardą; gyventi sveikai; gyventi garbingai; mylėti (ne mylėtis…); nevogti; nemeluoti; ir t.t., ir pan.

Ir gyventi!

Atsakymai

Rasa, 2016-01-24 16:27:38

Prisiminiau vieną anekdotą. Beveik į temą. Apie planus ateičiai 🙂

***

Višta padėjo 5 kilogramų svorio kiaušinį. Reporteris klausia:

– Kaip jums tai pavyko?

– Paslaptis!

– Kokie planai ateičiai?

– Padėti 7 kilogramų kiaušinį.

Reporteris klausia gaidžio:

– Kaip jums tai pavyko?

– Paslaptis!

– Kokie planai ateičiai?

– Išmalti snukį stručiui.

NiekurNeiva, 2016-01-24 18:30:14

Jei jau šmaikštauti:

Kokia jūsų prognozė 2016 metams vienu žodžiu? – Gera.

O jeigu dviem žodžiais? – Nieko gero.

skaitytojas, 2016-01-24 18:52:01

Labai teisingi žodžiai-reikia gyventi,nes beatodairiškai ” siekiant užsibrėžto tikslo” galima prarasti sveikatą, šeimą ir kitus artimuosius,draugus,kuriems taip pat reikia dėmesio, bendravimo bei pagalbos.

Rasa, 2016-01-24 19:12:25

NiekurNeivam arba NiekurNeivai: 🙂 mhm. Net priminei man vienų metų palydėtuves. Važiuoju gale metų namo mikriuku ir prisikabina šiek tiek įkaušus porelė. Šnekina. Sveikina su šventėm, klausia: kaip jūs manote, kokie bus ateinantys metai? Aš šypsausi ir sakau, kad esu visiškai tikra, kad jie bus daug geresni nei praėję. Jie taip nustebę klausia- kodėl? Tai aš ir sakau: nes šūdinesnių už praėjusius būti tiesiog nebegali… 🙂

Bet tai buvo jau senokai. Visokių metų per gyvenimą pasitaiko 🙂

mama R, 2016-01-24 20:46:53

Apie misijas ir regėjimus: kiečiausiai šia tema yra buvę tada, kai visai savaitei atvažiavo ministerijos klerkai gimnazijos akreditaciją “vykdyti” ir nė vienam neužkliuvo, kad misijos esmė dėl sekretorės spausdinimo klaidos buvo “teikti poreikius”…. Taip ir su Gyvenimu-planuok neplanavęs, JĮ GYVENTI reikia 🙂

Dalius, 2016-01-24 21:37:07

Ačiū, Rasa, už nuotaikos praskaidrinimą:)

Vaida, 2016-01-25 01:00:19

Čia nelabai į temą, bet, Direktoriau, būtų labai įdomu jūsų svetainėje pamatyti kokį įrašą ir emigracijos tema. Ar verta grįžti ir įsikurti Lietuvoje po kelerių metų sėkmingo darbo užsienyje? Tarsi čia tavo šaknys, bet ar ne įdomiau, daugiau galimybių užsienyje? Kodėl pusė klasiokų/kursiokų užsienyje ir niekas dar nepradeda galvoti apie grįžimą namo? Aš čia nekalbu apie statybininkus ir padavėjas. Kalbu apie puikų išsilavinimą, gerus darbus turinčius žmones..

j.m., 2016-01-25 09:44:00

Tik mažas pastebėjimas… Nėra neprestižinių, negražių ar gėdingų darbų. Jei darbas nėra “už įstatymo” – jis yra Labai geras darbas. Ar tai nuotekas vežti, ar kiaules kuopti, ar ant bačkos kalbas sakyti..

Pvz. nuotekų išvežėjas, su kuriuo bendrauju – puikus žmogus. Visuomet sąžiningai ir gerai atlieka savo darbą. Gerbiu jį už tai. O pvz. kelis prestižinius universitetus baigęs, užsienio kalbomis kalbantis vadovas – nėra sąžiningas, todėl jo negerbiu.

c, 2016-01-25 10:41:27

…ant vienos brosiuros per klaida uzrasyta: “…ir atliktu darbu planavimas”

Jonas, 2016-01-25 16:39:52

Tai ką norėjau parašyti, tą pačią esmę jau parašė prieš mane j.m. Mano nuomone, tinklaraštininko pavyzdys su klasioku asenizatoriumi buvo gan nevykęs. Aš nesiimčiau spręsti kas visuomenei labiau reikalingas – geras asenizatorius, ar geras matematikos mokytojas. Manau, kad ir be vieno, ir be kito gyventi būtų sunku: be vieno paskęstume savo kakučiuose, be kito nemokėtume parduotuvėje susiskaičiuoti grąžos. Taip kad norėčiau visiems palinkėti gerbti save ir aplinkinius, jų apsisprendimą, pasirinkimus. Nesvarbu, kad netgi jei jūs ir daugiau už juos krimtote mokslų, jūsų pareigos aukštesnės, jūs uždirbate daugiau ir pan. Žmogiškumas ir pasiekimai gyvenime (ypač profesiniai) labai dažnai tarpusavyje visiškai neturi nieko bendro.

Atsakymas Vaidai, nors aš ir ne direktorius, ir mano nuomonės svoris diskutuotinas, aš pasistengsiu atsakyti į jūsų klausimą: jei manote, kad jau Lietuvai savo materialinę ir moralinę skolą grąžinote, tai gal tada ir nebūtina. Taip pat manau, kad jums irgi tiktų perskaityti mano mintis aukščiau. Nesupykite, bet man jūsų parašymas primena pasakojimą apie “miesčionį”, kuris nebeprisiminė kaip atrodo grėblys, kol ant jo neužlipo.

Burgis, 2016-01-25 16:52:37

j.m. ir Jonui: jūs nesupratote… Aš juk ne tą žmogų, asenizatorių, smerkiu, ne jo darbą peikiu, bet norėjau parodyti, kad moksleivis, dar vaikas, gali ne tik kvailai pasirinkti gyvenimo tikslą, bet ir dėl to nutarti nebesimokyti.

*

Tik jau nesakykite, kad tas žmogus irgi turėjo tokį gyvenimo tikslą – dirbti asenizatoriumi! Bet jo likimas taip susiklostė – ir nieko blogo…

Sokolovas, 2016-01-25 17:06:36

Na, taip vystantis “informacinėms technologijoms” ( ar kaip ten jos vadinamos? ), netolimoj ateity ir kiekvienas asenizatorius turės jas išmanyti bei taikyti darbe…:)

qwerty, 2016-01-25 21:59:45

Geriausias Sokolovo komentas ever

nuoba, 2016-01-25 23:07:07

Aš nors ne grynu asenizatoriumi (galima rasti daug analogijų) dirbu, bet jau dabar jaučiu didelį išprusimo informaciniu technologijų srityje deficitą. Jeigu ne solidus amžius, tai kompleksiukas matyt būtų sunkiai pakeliamas.

Qwerty, koks paties pasitikėjimo lygis savo pasiekimais šioje vietoje?

qwerty, 2016-01-25 23:13:57

nuoba, su kompiuteriais aš beveik nuo jaunystės. Tačiau, tik kaip vartotojas.

nuoba, 2016-01-25 23:16:30

pasiduodu

10:0

aleksandras, 2016-01-26 06:46:27

Misijos…tikslai… uždaviniai…iššūkiai ir t.t. – šiuolaikiški “vadybiniai” (nes jie naudojami “planuojant/organizuojant” kažkokius veiksmus…) žodeliai. Tačiau gyvenimas tarp tokių žodelių labai nutolina nuo tikrojo pasaulio (“fizikos” ir “lirikos” pasaulių), be kurio pilnavertis gyvenimas neįmanomas … Kodėl taip yra?- Nežinau… Gal todėl, kad neįmanoma “suplanuoti” tikrųjų “sprendimų” (prisiminkime p. Sokolovo mintis apie tai, kad matem. sprendimai “apsireiškia”; prisiminkime, tai, kad žmogaus sąmonės reiškinys iki šiol nepaaiškintas; prisiminkime, kad krikščionys tiki, jog gerumas- tai Dievo dovana…)

skaitytojas, 2016-01-26 08:27:22

Burgiui: kokių priemonių siūlytumėte imtis mažinti alkoholizmui (jei apie tai rašėte,atsiprašau, gal neatidžiai skaičiau) Lietuvoje? Švietimą,priverstinį gydymą ar dar kitą būdą? Aš siūlyčiau priversti valdžią elgtis su savo piliečiais,kaip su piliečiais-pagarbiai. Turiu mintyje ne tik valdininkų elgesį,bet ir įstatymus.Kai žmogus jaučiasi gerbiamas,vertinamas,reikalingas, mažiau paskatų griebtis alkoholio.

skaitytojas, 2016-01-26 08:39:47

Pailiustruosiu: kaip.rašiau,Vokietijoje provincijos mokytojai uždirba daugiau,negu sostinėje Berlyne. Matyt,Vokietijos valdžia įvertina,kad gyvenimo kokybė provincijoje prastesnė,negu sostinėje ,galų gale, piliečiai turi išlaidų pasiekti valstybės sostinę,gal todėl jiems mokama daugiau? Lietuvos provincijos algos mažesnės,bet kainos kamų parduotuvėse dažniausiai didesnės,negu didmiesčių prekybcentriuose. Vokietijoje,kiek teko skaityti,yra atvirkščiai. Tiesiog Vokietija užtikrina kiekvienam piliečiui ekonominio,kultūrinio,socialinio gyvenimo standartą,kur jis begyventų- sostinėje Berlyne, ar Bavarijos kaimelyje. Kiekvienas pilietis realiai lygus prieš Konstituciją ir įstatrymus.Kai kuriuose Lietuvos miesteliuose nėra net bankomatų ir centralizuotų nuotekų tinklų (tebedirba asenizatoriai)… Kaime ištikus ligos priepuoliui,pasiekti gyvam tinkamą ligoninę mažiau šansų,negu gyvenant didmiestyje.

petras, 2016-01-26 14:15:16

skaitytojau, net Vilniaus mieste yra vietų, kur be centralizuotos nuotekynės verčiasi 😀 bet sparčiai mažėja 😛