Bus išduodami brandos atestatai su dvejetais?

***

Tai ir aš stengiuosi nesinervinti – negi man labiausiai turi rūpėti? Ir vis tik… Pažvelkite į šį NEC grafiką:

Prisimenate, šiemet egzaminų vertinimas kriterinis, o ne norminis. Grafiką skaitome taip: 100 proc. mokymo programos, vadovėlių medžiagos perpratęs ir tai parodęs atsakinėdamas, abiturientas gauna 100. Laimė, gėris, pritariu, pritariu, kad abiturientas gali šiek tiek suklysti – už septynių procentų trūkumą iki maksimumo nebaudžiama, skiriamas „šimtukas“.

*

O toliau – liūdna… 16 proc. darbo atlikęs gauna 16 ir … brandos atestatą? Palaukite, palaukite! Kokia čia branda, jei jos tik 16 procentų?! Juk jei vertinimas būtų įprasta 10 balų sistema, tai 16 proc. yra mažiau nei dvejetas! Tai tokius ir paleisime į gyvenimą? Gal net į universitetus?

*

Palaukite, jūs ne viską matote. NEC parengė „mokinių pasiekimų lygių aprašus“. Pažiūrėkite, kaip aprašomas aukštesnysis pasiekimų lygis:

Čia slypi pavojus: gal aukštesnysis pasiekimų lygis reikalauja daugiau, nei mokykloje mokoma? Gal egzamino užduotys bus sudarytos taip, kad 16 proc. atlikęs tikrai jau parodys brandą, o norėdamas gauti, pavyzdžiui, 90 proc., turės būti pakilęs gerokai aukščiau už mokyklinę programą? Bet juk tai neteisinga! Juk čia kriterinis vertinimas ir kriterijai turi būti teisingi, aiškūs, o jie tokie gali būti tik tada, jei buvo aiškūs nuo pirmos klasės, nuo vaikų darželio.

*

Et, pasikarkite… Nebereikės verkti, kad žmonės neraštingi.

Atsakymai

Burgis, 2013-04-04 13:59:09

Įvertinkite mano, o ne NEC, darbą…

Kęstutis, 2013-04-04 20:53:45

Kiemsargiai – sniegą nuvalė, o ledą paliko!

Artūras, 2013-04-04 20:58:40

16% parodyti brandai yra mažoka, 40% manau būtų tinkamesnė riba. Taip pat reikia nepamiršti, kad būtent šie įvertinimai lemia stojimus į aukštąsias mokyklas. Ir būtent todėl nesutinkčiau (bet tik tuo atveju jeigu priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka būtų tinkama), kad 100% mokymo programos žinių duotų 100% rezultatą. Tiesiog reikėtų apibrėžti, kad puikus mokymo programos išmanymas pateiktų duotų rezultatą tarkim 90 ar 95. Kodėl? Nes tuomet tai taip pat būtų rodiklis universitetams, kad moksleivis domisi daugiau disciplina, kurią ketina studijuoti (jeigu surenka daugiau negu mokymo programos riba). Bet dabar to pritaikyti neįmanoma, nes susidaro įspūdis, kad aukštojoje mokykloje gali studijuoti kas tik nori, ir nėra reikalo atskirti gerų mokinių nuo labai gerų mokinių. Kiek žinau, universitetai daro prielaida, kad studentas atėjęs į pirmą kursą moką viską kas priklauso pagal mokyklinę programą. Ir kiek teko girdėti, ne visada šita prielaida yra teisinga…

Negalima daryti pokyčių vienoje mokymo sistemos pakopoje neatsižvelgiant į likusią sistema.

laisvamanis, 2013-04-05 09:31:22

dėl Jūsų darbo vertinimo – jau vieną sykį prašiau suteikti galimybę “pliusuoti” ne po vieną kartą. Deja…

BRAVO sakau, jei jau tik vieną pliusą galiu pridėti.

Malonaus savaitgalio

Burgis, 2013-04-05 09:31:56

Laisvamaniui: ačiū!

ST, 2013-04-05 10:08:00

Manau, įmanoma uždėti keletą pliusų ar minusų. Pabandysiu šiam komentarui uždėti 10 minusų.

Burgis, 2013-04-05 10:51:20

ST: o aš taip nemoku… Bet gal ir gerai, kad ne aš vienas nemoku.

Laisvamaniui: ne aš pats sukūriau šią svetainę, o prašyti ką nors keisti – reiškia mokėti pinigus. Nenoriu…

Arvydas R., 2013-04-05 11:15:26

Kaip įvertinti vieną ar kitą įrašą po kelis kartus – dalykas nesudėtingas ir neįdomus. Tačiau daug įdomiau, kam reikia vertinti po kelis kartus?? Tarkim, vienas žmogus tą patį įrašą teigiamai įvertins 100 kartų. Ar dėl to to įrašo turinys pasidarys vertingesni, pavyzdžiui, žiūrint mano akimis? Ir, jei aš su kažkokiomis mintimis nesutinku iš principo, tai pamatęs 100 teigiamų įvertinimų, aš privalau pakeisti nuomonę? Arba kitokia situacija.. Šimtas skirtingų žmonių įrašą įvertino teigiamai, o vienas mėnesienos žmogus “sumetė” 100 neigiamų įvertinimų, ar dėl to nukentės įrašo turinys? Ir dar viena situacija.. Tarkim tas pats žmogus sudeda 50 teigiamų įvertinimų ir 50 neigiamų įvertinimų. Kaip reikėtų suprasti tai?!

ST, kaip Jūs įgyvendinote techninę šio reikalo pusę, aš žinau. O ar galite paaiškinti moralinę pusę? Kam to reikia? Ką tai keičia? Juk išreikšti Jūsų pozicijai pakanka ir vieno balso.. O, jei norite būti išgirstas, galite parašyti ir komentarą!

Burgis, 2013-04-05 11:36:17

Arvydui R.: Ačiū! Kaip teisingai Jūs parašėte! Kaip aš…

ST, 2013-04-05 13:01:14

Arvydai R., Moralinė pusė? – Mano nuomone, balsuoti kelis kartus negražu (neetiška).

Kam to reikia? – To visai nereikia.

Ką tai keičia? – Žinojimas, kad tai įmanoma, keičia požiūrį į balsavimo rezultatus.

laisvamanis, 2013-04-05 14:10:58

taip, labai sutinku su ST, kad žinojimas, kad tai įmanoma… keičia požiūrį. Ir aš moku ne vieną sykį balsuoti.

Bet kartais taip norisi ne vieną žiedą įteikti, o prašmatnią puokštę. Todėl ir užvedžiau tokią kalbą.

e, 2013-04-05 16:55:21

Brėžinio pavadinime trūksta kablelio. Gal tegu eina pasitikrinti patys į savo egzaminus.

s, 2013-04-07 16:28:12

Pilnai sutinku su nuomone, kad 16% tikrai nepakanka. Bet tai reiktų pagalvoti, kiek iš tikrųjų reiktų surinkti, kad pasirodytų, jog žmogus dalyką moka? Ne tik brandos egzaminai „praleidžia“ žmogų su mažu įvertinimu – tą patį daro ir universitetai. Dauguma dėstytojų, (beveik visi, turbūt), pirmą modulio diena aiškina, ką reikia padaryt, kad gautum 5. Taip ir norisi nutraukt ir paklaust, kodėl orientuojamasi į tokį mažą pažymį. Ko vertas studentas, gavęs 5 iš dalyko? Kokias žinias jis turi? Po 4 metų tokio “mokymosi” jis taigi gauna „aukštojo“ mokslo diplomą, ir po to stebisi, kodėl su aukštuoju mokslu niekas nepriima dirbti… Kodėl dėstytojai nesiorientuoja į gerai besimokančius studentus? Juk taip ir turėtų būti, vadovaujantis logika. Kartais atrodo, kad destytojams nerūpi išmokyt, o tik padaryt, kad būtų kuo mažiau egzamino taisymo – kuo mažiau studentai mokės, tuo mažiau parašys ir tuo mažiau reiks taisyt!

Burgis, 2013-04-07 16:45:31

S: šiuo požiūriu aš esu kitoks dėstytojas: rytoj pateiksiu tokias tarpinio atsiskaitymo užduotis, kad taisyti man bus kančia, bet už tai studentai galės parodyti viską, ko išmoko!

Stud.ktu.lt, 2013-04-07 18:38:41

s: kalbant apie universitetus.. Visų pirma, jau negalima absoliučiai kalbėti apie visų dalykų įvertinimus. Pavyzdžiui, būsiu prastesnis IT specialistas, jei iš autocado, filosofijos, fizikos būsiu gavęs prastesnius balus? Universiteto esmė išmokyti, galų gale, net jei žmogus ir padarys laboratorinius, išmoks mintinai teoriją ir gerais balais baigs universitetą.. Daug naudos irgi iš to nebus. Universitetas parodo kryptį, kelią, kuriuo reikia eiti, žinoti kaip ieškoti informacijos, atsisijoti kas reikalinga, o kas ne.. Kaip mūsų gerb. dėstytojas Burgis – iš jo išmokau laisvesnio mąstymo, noro suprasti, galų gale, drąsos siekti gyvenime tikslo. Gal ir neturėsiu aukšto įvertinimo, bet tikrai kažką naudingo ir pritaikomo gyvenime pasisavinau.

Burgis, 2013-04-07 20:15:37

Ačiū, kolega studente!

Saula, 2013-04-08 23:35:29

Lietuvių k. – 30%, IT VBE 20% taškų – VBE išlaikymo riba.

Bet juk ne čia esmė.

Šį kartą nesupratau, kodėl keliama problema (sakyčiau, ganėtinai pavėluotai:-)).

Juk norminiame VBE vertinime išlaikymo riba buvo panaši (mokinys gaudavo 1 balą – vadinasi, išlaikė VBE).

Tiesa, kasmet ta išl. riba šiek tiek kito. Bet juk ir šiame (kriteriniame) numatoma kaita:

„VBE kriterinės ribos gali būti koreguojamos, atsižvelgiant į einamųjų ir ankstesnių metų VBE rezultatus. Koregavimo tikslas – užtikrinti egzaminų įvertinimų balais palyginamumą tarp skirtingų metų ir skirtingų dalykų (?) VBE.“

Burgis, 2013-04-09 08:22:48

Saulai: norminis ir kriterinis vertinimas skiriasi iš esmės, labai svarbu tai suprasti! Vertinant norminiu būdu, iš balų (aš juos vadinau batais…) niekas, neišmanantis egzamino turinio (o juk mes visi tokie… ką aš išmanau apie literatūros egzamino turinį?), negalėjo žinoti, kiek iš tiesų išmoko abiturientai. Jie buvo tik palyginami tarpusavyje. Būtent, palyginami tarpusavyje, o ne su kriterijų skale. Pavyzdžiui, galima pasakyti: „Tu – aukštas vyrukas!“ Vaikui, kurio ūgis 1,2 m. Bet jis vaikų darželio grupėje tikrai aukštas!

*

Kriterinis vertinimas reikalauja lyginti su kriterijų skale. Kaip tik čia ir yra esmė! Jei VBE išlaikymo ribą galima kaitalioti, nustatyti ją stulbinančiai žemą, tai tik reiškia, kad reikalavimai moksleiviams gali būti kaitaliojami, nustatomi stulbinamai maži.

*

„… kodėl keliama problema (sakyčiau, ganėtinai pavėluotai:-))“ Aš tai keliu seniai, bet nepastebėjau, kad jūs, mieli kolegos mokytojai, ją būtumėte kėlę… Panašu, kad ir dabar dar nematote problemos…

skaitovas, 2013-04-09 11:51:35

Tai kokia Jūsų galutinė išvada? Ar šiemet egzamino vertinimo sistema tikrai bus KRITERINĖ? Aš Dialoge skaičiau, kad kai kas ją vadina kriteriškai normiška arba atvirkščiai, t.y. tipiška lietuviška mišraine.

Burgis, 2013-04-09 13:23:10

skaitovui: nežinau… Rašo, kad bus kriterinė, bet tai, ką aš matau, verčia viskuo abejoti…