Motinos dienos rytą apninka egzistencinio lygio mintys…
Seniai mūsų Mama padeda mums tik prisiminimais apie ją. Bet padeda! Ačiū jai už tai.
Tada klausiu savęs: o po 30 metų, kai daugelio iš čia užklystančių jau nebus Žemėje, bet jie bus, tikrai bus, kažkieno prisiminimuose, ką iš tiesų prisimins mūsų gyvenimų tęsėjai?
Vakar buvo šventė – mus aplankė vaikai, Mildutė ir Laurutė, per “skaipą” pažiūrėjome į Emelie. Su Mildute pažiūrėjome gal penkis filmukus iš serijos „Senoji animacija“. Deja, po 30 metų mūsų animacinių filmukų niekas nepažiūrės – mes jų nekuriame…
Palaukite! Reikia pradėti nuo viršaus:
- Asmenybės. Politikoje matau tik V. Landsbergį, A. Brazauską ir V. Adamkų. Kiti, atleiskite, mailius… Bet ir ta trijulė – prieštaringiausiai vertinami, niekuo neįsimintini. Ne, po 30 metų nebus lengva įrodyti, kad tai buvo asmenybės!
Menas. J.Vaitkus, E. Nekrošius, O.Koršunovas? Palaukite, taip nebūna, kad šalis įsimintų tik režisierius! Aktoriai? Kas prilygsta D.Banioniu? O kas jį prisimins po 30 metų?
Mokslas. J.Kubilius? Ir viskas? O kas žino dabar, ką J. Kubilius nuveikė? Istorikai ir matematikai… Ilgam tai neišliks.
Literatūra. Just. Marcinkevičius – ir viskas.
Sportas, muzika, dailė – asmenybės ne trisdešimčiai metų, deja.
Tai gal apie asmenybes tiek? Nėra…
-
Faktai. Nepriklausomybės atgavimo faktus palikime – tai ne šių dienų faktai. Dabar – pedofilija, gėjai, “Eurovizija”… Nesišaipykime, bet nieko iš to, kas dabar vyksta, niekas po 30 metų neminės, nenagrinės… Netiesa! Yra toks vienas faktas! Emigracija. Tai negalės būti pamiršta, nes tai turės tęsinius per šeimas ir per šalis…
-
Technologijos, buitis. Taip, tai ta sritis, kurią daugelis prisimena su lengva pašaipa, kaip mes prisimename perfokortas, kambario dydžio kompiuterius, telegrafą, garvežius, ekskursijas atviruose sunkvežimiuose… Ką su nuostaba minės po 30 metų? „Rat nest“ (žiurkės lizdą iš laidų…) prie kompiuterių? Baterijų problemas? Keistus telefonus? O gal spausdintus laikraščius, knygas? Juos vis laidoja, laidoja, bet vis dar nepalaidoja…
***
Bet jūs žinote daugiau! Jūs matote kitaip! Nes negali būti, kad dabar mūsų dienos, mūsų metai tokie „pilki“… Parašykite.
Atsakymai
Darth Vader, 2010-05-02 11:25:31
Politika: Drasius Kedys, prancūziškojo Dolfuso analogas. Sausio mitingas, kada į taikius demonstrantus, norėjusius darbo ir duonos, šaidoė omonas. Šaudė kaip samdomi žudikai:iš arti į kaktą.
Mokslas: Edvardas Gudavičius. Edmundas Rimša (nes nuo jo prasidėjo Lietuvos heraldika kaip mokslas). Adolfas Tautavičius (jau dabar tapęs archeologijos klasiku).
Muzika: vienintelė žvaigždė – Andrius Mamontovas. Man jis ne prie širdies, bet objektyviai – vienintelis, kieno vardas išlisk. Kaip anekdotas – išliks
šapranauskai, yvos, 69danguje…
Sportas: Arvydas Sabonis, pergales skinantis “Lietuvos rytas”
Technologijos:sakyčiau, paskalų centras delfi.lt kaip pirmasis informacinis portalas.
Atsakymas, 2010-05-02 12:31:34
Darth Vaderiui: Dolfusas – austrų politikas tarpukariu. Gal Jūs turėjote galvoje prancūzų karininką Dreifusą?
petras, 2010-05-03 09:36:04
tamsa pasiglemžė skaivolkerį 🙂
pirma) nebuvo jokių omonininkų
antra) nebuvo “taikių” demonstrantų
trečia) Sportas ir Sabonis ???? nejuokinkit geriau Alekna dar koks, tai suprantu, bet prie ko čia sabonis ? jis nebent prie krepšinio tiktų, bet tik ne prie sporto.
ir šiaip po 30ties metų pamatysim kas ką atsimins, spėlioti net neverta 🙂
Burgis, 2010-05-03 12:33:58
Vaderiui: na, Jūsų asmenybes prisiminsite nebent Jūs pats… Bet gal skaitytojai pritars Jums? Net tie, kurie garbina J.Ivanauskaitę, J.Miščiukaitę, V.Kernagį? O gal tie, kurie supranta, kad V.Noreikai, V.Juozapaičiui, E.Kaniavai iki A.Mamontovo – kaip iki Mėnulio?
petras, 2010-05-03 12:42:07
čia šiaip: ivanauskaitės ir miščiukaitės nežinau. kernagį prisimenu tik vedant renginius 🙂 turbūt anksčiau ir kietas buvo, bet aš dar negimęs buvau arba per mažas. noreikos negirdėjęs, juozapaitį girdėjęs, bet nieko ypatingo. mamantovo šiaip nemėgstu, nors ir nepažįstu, bet manau įtakingiausias muzikos lietuvos paddangėj pastaruosius 20metų buvo. taigi manau daugiausia šansų, kad po 30 metų prisimins jį geriausiai iš visų čia išvardintų. jis populiariausias gi.
Liutauras, 2010-05-03 13:26:26
imho, bus verta prisiminti:
– asmenybės politikoje – tik Vytautas Landsbergis
– asmenybės mene – Šarūnas Bartas, galbūt minėtas Eimuntas Nekrošius
– asmenybės moksle – koks mokslas Lietuvoje? diplomų gamybos fabrikų darbuotojų pastangos taip dabar vadinamos?
– asmenybės literatūroje – vietiniu lygiu Ričardas Gavelis, galbūt Sigitas Parulskis
– asmenybės sporte – Arvydas Sabonis, galbūt Ričardas Berankis, galbūt Dominykas Karmazinas
– asmenybės muzikoje/dailėje – galbūt Bronius Kutavičius
petras, 2010-05-03 14:26:27
aš nesuprantu ko jūs kišat sabonį prie sporto ? kokie jo nuopelnai ?:DD bet tai tiesa, kad jį prisimins, nors net nžn už ką turėtų, labaiu nei kitus krepšininkus.
dominykas, 2010-05-03 15:04:49
Pritarčiau tiek dėl Sabonio, tiek dėl Mamontovo.
Sabonis todėl, kad buvo sovietinio “Žalgirio” simbolis, o juk visi žinom, ką tuomet “Žalgirio” pergalės prieš CSKA reiškė nemažai daliai. O po to juk sekė Barselonos olimpinės žaidynės ir NVS iš po nosies nugvelbti bronzos medaliai. Čia – daugiau negu sportas, ir visgi Sabonis yra visų tų įvykių pirmajame plane… (ps Liutaurai, nepyk, bet su Karmazinu truputį prajuokinai.. 😀 )
Mamontovas, kaip jau kažkas pasakė, dvidešimt metų yra įtakingiausias mūsų muzikos padangėje. Juozapaitis, Kaniava, Noreika (kaip galima būti Noreikos negirdėjus?.. O.o) – tikrai fantastiški dainininkai, bet jie tėra atlikėjai – tokių mes ir daugiau labai nuostabių turim. Tačiau tam, kad išliktum, reikia KURTI, ką jau labai ilgai sėkmingai ir nuoširdžiai daro Mamontovas. Plius, jam gali likti ir kone nacionalinės šventės – gatvės muzikos dienos – pradininko vardas, na bet čia dar ateitis parodys…
Man tik keistoka, kad niekas taip ir nepaminėjo M. K. Čiurlionio, kuris jau gerą šimtmetį kaip išlikęs – manau, papildomi 30 jam tikrai neturėtų pakenkti…
http://www.youtube.com/watch?v=j85D4TsPR1w
Lina L., 2010-05-03 18:57:56
Mano senelė sakydavo, kad Kipras Petrauskas daug geriau už V.Noreiką :).
TIkriausiai tie, kurie garsėjo mūsų jaunystėje, ir lieka geriausi.
Šie laikai, man rodos, liks kaip interneto įsigalėjimo pradžia. Greit mažai liks prisimenančių, kaip buvo galima be to gyventi. Be ragelio visada visur po ranka. Be artimo bendravimo, net neįsivaizduojant su kuo bendrauji.
Artūras, 2010-05-03 21:50:24
Sportu mažiau domisi žmonių negu politika, todėl ir asmenybės nepasiekia tokio žinomumo zenito. Ričardas Berankis dar nieko nepasiekė, jis vis dar lieka viltimi (neprilygsta latviui E.Gulbiui, kuris neseniai įveikė R.Federerį ir pavargino R.Nadalį). Asmenybės turi tapti simboliais, jeigu nori išlikti atmintyje. Dėl Sabonio – sutinku, tai buvo labai puikus žaidėjas. Su M.Paulausku įrašų mažai yra, o su Sabu jau daug (Internetas neleis pražūti tikroms žvaigždėms – dabar gi galima lengvai Youtube pasižiūrėti kokio Van Basteno įvarčius gražiausius). Manau iš jaunų asmenybių turėtų dar kažkas būti. Gal dabar jos mažai žinomos, bet po 5 metų sužydės ir bus žinomos tuos 30 ateinančių, kaip koks Lietuvos futbolo akademijos auklėtinis, pasirašęs sutartį su Lazio ar pan. Kartais atrodo, kad viską nulemia pinigai. Nėra pinigų – nėra plaukikų su turbokostiumais ir pan., nors kita vertus visa dėl pinigų daroma veikla duoda trumpalaikius rezultatus, kaip kokie projektai Yva, Muzikos akademija, nes jų tikslas yra per kelis metus užsidirbti visam gyvenimui, o ne nuosekliai puosėlėti savo kūrybos kelią. Manau, kas domisi akademine muzika, tam Kutavičius ar Bartulis išliks 30 metų, o kas nėra jų girdėjęs… Landsbergis irgi – jo pavardė yra vienas sudėtingiausių žodžių nacionalinio diktanto rašytojams. Abejoju, ar pusė (ne KTU) šių metų Lietuvos dvyliktokų žino, koks tiksliai buvo Landsbergio vaidmuo. Ar nebus taip, kaip dabartiniams 30-mečiams su Čiapajevu – žino tokį veikėją, kaip senų anekdotų personažą, ne daugiau.
laisvas, 2010-05-05 08:59:35
O aš noriu tikėti, jog po 30 metų mane prisimins vaikai. Taip kaip aš, jau 27 metus prisimenu savo amžinaatilsį tėtį. Kartais nebepamenu kas įvyko vakar, bet jį prisimenu visada.
35 metus prisimenu kaimyną Juzę, kuris žiemą vežiodavo mane rogėse, pakinkytais arkliais.
Nonsonsas: motina dar gyva, bet jos neprisimenu beveik niekad. Ir per Mamos dieną neprisiminiau…