Byla Nr. 20-9-00842-14. Antroji dalis. Trys didžiosios prokurorų nuodėmės

Vasario 3, Penktadienis

*
Esi kaltas dėl to, kas esi ir kuo nesi.
Dėl to, ką darai ir ko nedarai.
Dėl to, ką sakai ir ko nesakai.
*
(Bernard Friot. „Kitas aš“)
*
Smurtas, smurtas, smurtas… Lietuvoje – smurtas. Tai dabar labai tiks pakalbėti apie tuos, kurie mane apkaltino smurtu.
*
Tarkime, kad prokuroras Osvaldas Stadalius buvo tas, kuris nevykdė niekieno užsakymo. Žinoma, tuo patikėti sunku, prisiminus tą frazę („O gal jus išteisins?…), kurią prokuroras pasakė pirmą kartą pamatęs mane, įteikdamas kaltinamąjį aktą, kai aš paklausiau: „Kaip Jūs dabar toliau gyvensite?“ O juk prokuroras apkaltino mane Lietuvos Respublikos vardu, tai ta frazė panaši į valstybės išdavystę, ar jums taip neatrodo?
Bet vis tik tarkime, kad prokuroras O.Stadalius tik vykdė savo pareigą. Kaip ir ta prokurorė, kuri surašė ilgiausią skundą Aukščiausiajam Teismui, nė karto manęs taip ir nepamačiusi, kaip ir ta prokurorė, kuri pusvalandį Aukščiausiame Teisme mane mokė, kaip reikia vadovauti mokyklai, o į mano klausimą, ar išklausė tuos įrašus, neatsakė…
*
Ne viską žinau, bet kad keturias dideles nuodėmes, prilygstančias nusikaltimams, prokurorai padarė, tikrai žinau! Apie ketvirtąją – kitą kartą, o dabar aptarsiu tris.
*
Pirmoji nuodėmė. Jei yra nusikaltimas, tai turi būti motyvas. Turi būti priežastis. „Kam tai naudinga?“ – klausė visi tyrėjai nuo Romos imperijos laikų, klausia visų detektyvinių knygų, filmų herojai. Mano prokurorai atkakliai vengė kalbėti apie mano „nusikaltimų“ motyvus. Visi mano bandymai atkreipti dėmesį, kad aš neturėjau ir net teoriškai negalėjau turėti jokio motyvo pakenkti Paulinai Adžgauskaitei, atsimušdavo kaip į gelžbetoninę sieną. O juk buvo aišku kaip du kart du, kad Adžgauskai turėjo motyvą mane sutriuškinti, o aš galėjau Paulinai kenkti tik kenkdamas pats sau, Gimnazijai. Bet juk nesu mazochistas, tiesa?
*
Šiomis dienomis, kai visa Lietuva kalba apie kankinamus, žudomus vaikus, aš noriu šaukte šaukti: „Ne, jūs neprikursite tiek įstatymų, kad apsaugotumėte vaikus! Ne, jūs neprikursite tiek tarnybų, kad apsaugotumėte vaikus! Visas lėšas, visas jėgas, visą dėmesį reikia skirti tam, kad išnyktų smurtautojai.“
Ir aš galvoju: kaip gera žinoti, kad per ketvirtį amžiaus Gimnazijoje nebuvo nė vieno moksleivio, kurio būčiau nemėgęs, o juo labiau – nekentęs. O juk kokie skirtingi tie moksleiviai buvo! Vieni įsirėžė man į atmintį kaip mokslo žvaigždės, kaip gėrio žvaigždės, kaip originalūs kūrėjai, o kiti atmintyje – kaip keisti, pikti, ironiški, net pavojingi… Bet juk jie vaikai! Jie turėjo teisę klysti. Mano darbas toks ir buvo – vesti juos link teisingų kelių.
*
Trumpas laikas po Nepriklausomybės atgavimo. Laisvė! Ant vieno KPI pastato, labai matomoje vietoje, baltame fone didelėmis raidėmis parašyta: „Burgis mother f***er“. Eina moksleiviai, studentai, dėstytojai pro šalį ir… Man įdomu dabar, ką jie galvodavo? Po savaitės ar dviejų neapsikentęs paskambinau prorektoriui. Užrašą nuvalė. Bet ženklas liko, ko gero, iki šiol. Reikės pasižiūrėti…
Po daugelio metų to prorektoriaus dukra baigė mūsų Gimnaziją…
*
Buvo Mindaugas iš 11b, įsimylėjęs klasės vadovę ir gal todėl nemėgęs manęs… Buvo Gundas, Ernestas, Nauris, Joris… Kur jie dabar, mano keturiasdešimtmečiai, trisdešimtmečiai, kas jie dabar? Ar jūs, kvailiai, manote, kad juos prisimenu tik todėl, kad iki šiol jaučiu jiems neapykantą?!
*
Taigi, prokurorai, jūs nesupratote arba norėjote nesuprasti: aš nesu mazochistas; aš jokiu būdu nebūčiau dirbęs su moksleiviais, jei būčiau galėjęs bent keleto jų nekęsti. Ar jūs įsivaizduojate gydytoją, kuris nekenčia pacientų? Gal norėtumėte pagulėti to gydytojo prižiūrimoje palatoje? Labai prakaituotumėte naktimis…
*****
Antroji nuodėmė. Ar buvo ištirti mano „nusikaltimai“? Ne! Tyrėja Roberta Balžekaitė, kuri dirbo Osvaldui Stadaliui, su manimi ir mano advokatu kalbėjo du (o gal tris?…) kartus. Pirmiausia man buvo prisakyta niekam nieko apie „tyrimą“ nepasakoti, net nesakyti, kada ir kur vykstu į apklausas.
Ar man buvo suteikta teisė pasikviesti savo liudytojus? Ne!
Ar man buvo leista pareikalauti, kad sutarčių, taisyklių ir kitų dokumentų legalumą, teisėtumą patvirtintų KTU vadovai? Ne!
Ar buvo, man ir advokatui dalyvaujant, apklausti Gimnazijos mokytojai, moksleiviai, jų tėvai? Ne!
Ar manęs buvo paklausta apie tyrimo pabaigą? Ne!
Tyrėja R.Balžekaitė paskambino man gruodžio 12 dieną, tą dieną, kai man sukako 65-eri, ir pasakė: „Tyrimas baigtas.“ Aš apsidžiaugiau, ėmiau jai kuo gražiausiai dėkoti už puikiai atliktą darbą, už gražią dovaną gimtadienio proga. Staiga pajutau kažkokią keistą pauzę… O tada tyrėja pasakė: „Ne, tyrimas ne nutrauktas, o baigtas, jūs turite atvažiuoti pas prokurorą O.Stadalių ir pasirašyti kaltinamąjį aktą.“
Tada aš ir supratau, kokioje valstybėje gyvenu…
Kai po kurio laiko nuvykau pas R.Balžekaitę ir paklausiau, kodėl man, dalyvaujant jai ir mano advokatui, nebuvo leista išklausyti tų įrašų, tyrėja atsakė: „Tai kad jūs neprašėte.“ O kaip aš galėjau prašyti, jei net nežinojau, kad tie įrašai pas tyrėją (prokurorą) yra?
Tada aš ir supratau, kokioje valstybėje gyvenu… Jei tave paskelbia nusikaltėliu, tai toks ir esi.
Už tai paskaitykite, kaip stropiai prokuroras įformino leidimą nusikaltėliui išvykti į užsienį…

Pr-KAM_2_20141222161553
*****
Trečioji nuodėmė. (Labiausiai ją išryškino O.Stadalius) Viso proceso metu mane stulbino prokurorų supratimas apie švietimo sistemą, apie KTU Gimnaziją. Man susidarė įspūdis, kad tie prokurorai ilgus metus gyveno džiunglėse ir tik pradėjus procesą prieš mane atvyko į Lietuvą. Nustebo, kad gali būti mokykla, į kurią stojant pasirašoma sutartis. Negalėjo patikėti, kad pagal tą sutartį moksleiviai negali rūkyti, gerti alkoholinių gėrimų, vartoti narkotikų („Visai, visai negali?! Eikit sau! To negali būti!“) Akivaizdžiai matė – direktorius yra nusikaltėlis jau vien dėl to, kad apsimeta, jog nemokamai mokė gimnazistą matematikos („Kam neaišku, kad už pinigus?“) O paskui tą gimnazistą pašalino kartu su Paulina. Prokuroro logika… Prokuroras viso pirmojo teisminio proceso metu įrodinėjo, kad direktorius su moksleive gali kalbėti tik dalyvaujant tėvams, kad, jei moksleivį reikia pašalinti (o taip gali būti tik Force Majeure atveju!), tai jį reikia pašalinti, o ne prašyti, kad pats išeitų, kad jokia sutartis, net pasirašyta save teisininke vadinančios motinos, negalioja…
Ir apskritai, pasakė prokurorai: mes tau pasakysime, kokia mokykla gali būti, o kokia negali; o tu – į kalėjimą!
*****
Į kalėjimą nepatekau, bet tokios mokyklos, kokia buvo ir galėjo būti, jau nebėra… Sveikinu jus, Lietuvos Respublikos prokurorai!

patiko(51)



RSS

atsakymai (8)

Amber, Vasario 3 14:58  #

Iš adatos ir vežimą priskaldo.
Kuo daugiau papūgų pakartoja žodį smurtas, tuo baisiau atrodo.

patiko(0)



Dalius, Vasario 3 15:50  #

Galima tik apgailestauti, Direktoriau, kad tiek teko Jums patirti dėl neprofesionalių teisėsaugos atstovų. Tokie dar vadimami šūdarankiais. Sielos, kurią jie Jums suteršė, visiškai jau neišplaus, bet nors materialinius nuostolius prisiteiskite.

patiko(11)



Rasa, Vasario 3 17:18  #

Daliui: tu tikrai manai, kad dar n teismų kompensuotų jam nuostolius? Kur vėl gaištų laiką ir gadintųsi toliau nervus? ☺ Kuo kompensuotų? Popieriukais? Kad galėtų jį greičiau ir prabangiau palaidoti?

patiko(8)



miklis, Vasario 3 17:19  #

Matematikos pamokų nebereikia, nes jau baigiau mokyklą ir moku mokytis tą dalyką. Tačiau tokių teisėsaugos pamokų dar nebuvau niekur skaitęs. Spaudoje dažniausiai pletkai, o čia tikra. Dėkui, kad pasidalijote, gerai, kad išgyvenote, negerai, kad tai kainavo šitiek sveikatos.

patiko(17)



Burgis, Vasario 3 17:23  #

Daliui ir Rasai: ačiū jums abiems! Priminsiu, kad grįžome iš Sibiro, praėjo 30 metų, priverčiau tuometinę valstybę mus reabilituoti ir… gavau kompensaciją! Apie 1000 rublių! Maždaug trijų mėnesių atlyginimą. Už penkerius metus Sibire ir visą konfiskuotą šeimos turtą neblogai, tiesa?
*
Banditizmo pasekmes kompensuoja tik Likimas.

patiko(12)



Burgis, Vasario 3 17:33  #

mikliui: man didelė garbė, kai toks protingas Žmogus taip gražiai įvertina! Ačiū!

patiko(14)



Esencija, Vasario 3 20:48  #

Jums labai, labai ir labai pasisekė, kad istorija vyko anksčiau, o ne šiandien, t.y. vaikų antismurtinio įstatymo priėmimo išvakarėse.
Šiandien mokyklos direktorių, prieš išvejant iš darbo, galima dar aptaškyti ir š****s.

http://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2017/02/03/news/fekalijomis-aptaskytas-mokyklos-direktorius-trenke-mokiniui-per-veida-331836/

patiko(6)



D., Vasario 4 17:11  #

kol nesi tiesiogiai susidūręs su teisėsauginiais tyrimais negali ir pagalvoti jog tokie dalykai įmanomi. Be gero advokato galima atsisėti ir „už vištą“.
Lygiai tas pats ir iš nukentėjusiojo pusės, jei pats nieko (ar advokatas) nedarysi, tai rezultato ir jokio nebus. Kalbu iš savo patirties.

patiko(2)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>