Chaoso temos tęsinys pietaujant…

Pietauju darbo vietoje, todėl turiu teisę keliolika minučių skirti pramogai. Atsakysiu Martynui apie viešuosius reikalus („Gyventi gerą ir teisingą asmeninį gyvenimą – reikia. Bet kartais išlipti iš jo patogumo ir rūpintis viešais reikalais (lot. res publica) – irgi reikia.“).

***

1.Pradėsiu nuo to, kad nei staiga, nei pusėtinai greitai pakeisti to, kas visuomenėje yra blogai, mes negalime. Niekas negali. Seimas negali, ES negali, Martynas negali. Net aš negaliu… Toks yra visuotinis visuomenės dėsnis. Įrodyti jį paprasta: jei kas nors, kurs nors pasaulyje tai galėtų, mokėtų ir padarytų, tai tuoj visi sulėktų, subėgtų ir „nusirašytų“. Nei kur nubėgti, nei kur nulėkti… Net Vengrija netinka.

*

  1. Žinodami tai, suprasdami ar bent intuityviai jausdami, apsukresni, įžūlesni, nedoresni žmonės bematant tuo ir pasinaudoja: kol jūs čia rengiatės ką nors pakeist, mes tuoj čia „prasisuksime“ ir prašmatniai pagyvensime. (Teisingai, jūs galvojate apie Seimo, vyriausybės narius: antanus, valinskus, baukutes, eglijas, karalius, us…usp… Bet pagalvokite ir apie keletą niekšelių, kurie greta jūsų.)

*

  1. Sutarėme – pakeisti niekas negali. Bet gali keisti! Visada yra tokių šviesuolių, fanatikų, pacientų, pasiaukojančių… Bet pažvelkite į pasaulį istorikų žvilgsniu – visus reikšmingesnius (blogus ar gerus…) pokyčius realizavo profesionalai. Kodėl vėl paminėjau Leniną? Todėl, kad jis buvo profesionalus revoliucionierius. Profesionalai buvo ir faraonai, karaliai, prezidentai, napoleonai, hitleriai… Bet net profesionalams prireikdavo daug jų gyvenimo metų, kol ką nors pakeisdavo. Martynai, eini profesionalų keliu?

*

  1. Tai bet vis tiek viešaisiais reikalais rūpintis reikia!? Žinoma! Tik aš, Martynai, tai suprantu kitaip nei Tu. Mes Tavimi rūpinomės gimnazijoje, ir dabar Tu eini (gal?) profesionalo keliu. O aš ir toliau ugdau pilietiškus martynus. Stengiuosi! Aš nė nesirengiu keisti to, ko pakeisti negaliu. Pavyzdžiui, pakeisti daugybėje šalių įsigalėjusios politinio elito nuolatinio palikimo postuose „rinkimų“ sistemos. (Tik pagalvokite – tokioje didelėje Rusijoje yra tik Putinas ir Medvedevas…; O Italija, civilizacijos lopšys, vos vos atsikratė nusenusio Berluskonio). Tai aš ir darau tai, ką geriausiai moku, kur daugiausia galiu pakeisti.

*

Tai ir yra visos tos temos raktas. Aš džiaugiuosi ir piktinuosi žiūrėdamas TV, skaitydamas laikraščius, žiniatinklį, bet tikrai manau, kad dar keletui metų užteks proto tai daryti tik mėgėjiškai, laisvalaikiu. Taip, kaip parašiau šį opusą – per 15 minučių… Einu dirbti.

Atsakymai

Burgis, 2012-01-31 13:42:00

Reitingams…

Arvydas, 2012-01-31 17:15:04

O aš turiu kaimyną, kuris gali bent porą valandų kalbėti apie tai, kas blogai Lietuvoje ir pasaulyje. Gali paaiškinti ekonominės krizės priežastis, nė nemirktelėjęs išvardytų Seimo narius, kurie nenusipelno būti nariais ir jis tiksliai žino kaip išgelbėti Graikijos ekonomiką!

Vienok, jis taip pasinėręs į viešus reikalus, kad nepastebi problemų savo kieme. Nepastebi, jog žiemą sniega kieme kasu aš vienas. Nepastebi, jog vasarą žolynus pjaunu ir prižiūriu aš vienas. Nepastebi, kad rudenį reikia sutvarkyti nukritusius lapus.

Taigi, aš taip pat manau, kad prieš plaukiant į didžiuosius vandenis, pirmiausia reikia pasiturkšti savo kūdroje :))

Martynas, 2012-01-31 18:24:57

Kaip mums reikėtų apibrėžti profesionalumą? Ar profesionalas yra tas, kuris turi atitinkamą išsilavinimą, ar tas, kuris sugeba užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, kurioje darbuojasi?

Taip, tikrai viešaisiais reikalais nereiktų rūpintis megėjams, jei kiekvienas gyventojas atliktų savo darbą (direktoriaus, šlavėjo, policininko, politiko ir kt.) nepriekaištingai. Bet jei neatlieka?

Pasiklausau sesės istorijų namuose. Kaune yra direktorių ir mokytojų, kurie akivaizdžiai neturėtų dirbti tų darbų. Kas turėtų juos iš ten išprašyti?

Burgis, 2012-01-31 18:46:01

Gera, kad pasaulyje yra įvairių žmonių! Ir tokių kaip Arvydas, ir tokių kaip Martynas. Dabar aš Arvydo komandoje…

Martynui galiu atsakyti taip, kaip jau atsakiau: taip, yra daugybė netikusių mokytojų ir netikusių direktorių, daugybė žmonių tai mato, bet niekas tų netikusiųjų „neišprašo“… Kodėl? Apie tai ir rašau!

Martynas, 2012-02-01 18:12:38

Nemanau, kad mano ir Arvydo komandos yra labai priešingos. 🙂

Įtikinti daugiabučio kaimynus pakeisti laiptinės langus naujais arba įrengti tvarkingą bendrų erdvių apšvietimą gali būti ne ką lengviau nei sugalvoti veikiantį planą Kauno švietimo sistemos atgaivinimui. Bet jaunai šeimai, kurios daugumą narių kiekvieną darbo dieną apdirbinėja valstybinės švietimo įstaigos, šitas švietimo kiemas yra ne ką mažiau (o greičiausiai ir daugiau) svarbus už kiemą su negrėbtais lapais ir neveikiančiomis lempomis.