Dabar aš jau žinau…

Dabar aš jau žinau,

kaip turi būti:

pamiršti reikia tiek,

kiek nebėra.

Baisu, jeigu

prisimeni ir nori,

o nebėra

ir niekad nebebus…

Sukąsk dantis, ištverk –

tikrai pamirši!

Girdi tik kas arti,

matai tiktai paviršių,

jausmu pasieki tiek,

kad patikėtų…

 

2013 10 13

Atsakymai

Burgis, 2013-10-13 16:51:44

Suprantantiems…

Aušrius, 2013-10-13 16:56:28

Ačiū.

Stud.ktu.lt, 2013-10-13 17:05:25

“Pamiršti reikia tiek,

kiek nebėra.”

Protingiausia, ką esu girdėjęs gyvenime. Mėginu ir aš tuo vadovautis, vienintelis sveiko proto kelias.

Rasa, 2013-10-13 22:17:38

🙂 Smagu pažaisti 🙂

***

O aš vis dar svarstau:

Ar jau žinau

Kaip BŪTI?…

Ar reik pamiršti tai,

Ko nebėra?

Ko būt negali,

Juk praeitis išties tik tai,

ką aš nešu.

Sukąst dantis? Ištvert?

Renkuosi nusijuokt…

Pamiršt? O ne!

Paleist! Tiktai paleist

Su rudeniniais lapais vėjy skristi…

Girdėt ką šnabžda žvaigždės-

ŠIANDIEN.

Ir dar girdėti…

ŠIRDĮ.

Ir ja tikėt. Ir laiko neskaičiuot…

Nes jis- tiktai dabar…

Tik žvelgt aukštyn- į saulę ir į dangų,

Tik žvelgt į pačią gelmę lig šaknų…

Jausmu tik apkabinti ir sušildyt…

Tik nusijuokt…

Ir jeigu skauda ar neskauda…

Tik nusijuokt…

Tiktai paleist su vėju…