Dar šiek tiek aitrumo

Spalio 1, Trečiadienis

Mes kiekvienas retkarčiais patenkame į psichologinę duobę. Jei tu nepatenki, tai reiškia, kad negyveni…
Pasikartokime, kokios tos duobės būna.
1. Sveikatos problemos. Savos ir artimų žmonių. Nenumaldomas nerimas dėl pavojingų ligų, dėl sunkių chroniškų ligų.
2. Darbo problemos. Mobingas. Bukas niekšelis – šefas. Bendradarbių intrigos, šantažas. Baimė netekti darbo. Nepakeliamai sunkios ar nesuprantamos užduotys.
3. Nesantaika šeimoje. Ne šiaip smulkūs konfliktėliai, o sisteminės problemos. Skyrybų grėsmė.
4. Vaikų auklėjimo problemos. Paauglystės krizės. Susvetimėjimas. Žalingi įpročiai. Vaikų maištas.
5. Finansinis krachas. Nenumatyti nuostoliai. Gaisro, avarijos padariniai.
6. Vienatvė. Nutolę draugai. Dingusi gyvenimo prasmė, motyvacija veikti.
***
Žinoma, yra daug kitų duobių. Kas, jei ne aš, pagyvenęs ir šio to patyręs (bent porą iš tų šešių…) žmogus, jums patars, kaip nepatekti į duobę arba greičiau iš jos išlipti?
*
1. Retkarčiais pasikartok šį sąrašą (su papildymais). Nesakyk, kad tau tai negresia. Ruoškis. Repetuok.
2. Niekam nepasakok apie savo duobes. Aš galiu pasakoti, aš užsigrūdinęs, o tu negali – tu jaunas ir silpnas. Kai niekam nepasakoji, tai nedaug kas ir žino, kad patekai, todėl tau jaukiau…
3. Žiūrėk iš šono. Eini gatve, matai šimtus žmonių – ar galėtum pasakyti, kas iš jų duobėje? Ar tau tai rūpi? Tai kodėl manai, kad tavo duobės jiems rūpi? Jie nemato tokios didelės problemos, kokią matai tu. Tai ir žiūrėk jų akimis!
***
Va, ir vėl miegas bus ramus! Labanakt.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (9)

Burgis, Spalio 1 20:38  #

Tikrai bent vienam padėjau… Sau.

patiko(0)



Giedrius, Spalio 1 22:58  #

Mokslo duobė (bet tikrai ne noro mokytis), neįmanoma taip tęsti, negalima tokio nuoseklaus mokymosi žmogui palikinėti tokių didelių spragų, kaip kad man dabar susikaupė per visus metus. Pertraukai psichologiškai labiau pasiruošęs, nei Kalėdoms. Finansų duobė? Šiokia tokia… Dirbti man patinka. Manimi rūpinasi labiau, nei jums atrodo. Techninės užduotys pagal polinkius; darbo valandos – jei niekas nedega, tai kaip tik nori; apmokėtos prabangios kelionės į užsienį, net taip… Jokio sumauto mobingo, jei toks būtų, neliktų manęs tą pačią dieną. Darbo santykiuose visko pasitaiko, bet ne tiek.

Ech… Aš esu duobėje… Nerimauju dėl tokio senuko, atrodo vieną dieną sulaužiau visus 10 Dievo įsakymų, kitą jau kitaip – gerai išsimiegu, gerai dirbu, visiems visur su manimi būna gerai. Jautrus esu iki kaulų smegenų. Kaip man išties dabar praverčia viskas, ką iki šiol mokiausi, pardavinėju ne save, kaip kad kitur būna, bet žinias, sugebėjimus ir įgūdžius – nors teorijas gvildenti visvien geriau sekasi. Na ir nuovargis, per daug sportavau, per daug nervinausi – mokytis be motyvacijos niekam nelinkiu, ypač jei mylit tą dalyką.

Rašau į šią svetainę, kaip į dienoraštį… Bet jau vienodai šviečia, kitą dieną viskas jau vistiek užmiršta būna.

patiko(0)



ora, Spalio 2 06:05  #

Viskas labai pažįstama ir teisinga…

patiko(0)



Renaldas, Spalio 2 10:23  #

Iš šešių penkis galima išspręsti. Bet su pirmuoju menki juokai.

patiko(0)



Rasa, Spalio 2 10:44  #

“ Kai niekam nepasakoji, tai nedaug kas ir žino, kad patekai, todėl tau jaukiau…“ Mhm, o paskui tas nesidalinimas taip išsipučia ir užslegia, kad nueini ir tyliai ramiai pasidarai sau galą. Kad niekas ir nesužinotų…
Žmogui reikia dalintis skausmu. Tik ne su visais gal būt, o su tais, kas supras. Skausmas dalinantis mažėja, džiaugsmas auga :)
Jei žmogui rūpiu tik tada, kai man gera ir jam visiškai nerūpi mano bėdos, laikau jį visišku šiknium, o ne draugu. Man tokių nereikia. Nesu klounas, pasiruošęs visus padaryti laimingais. Prisiminkim Šapranauską ir Williamsą.
Nors, tiesą pasakius, labai daug kas ir žiūri į mane taip tarsi mano gyvenime rūpesčių nebūtų :) Nelabai seniai net juokiausi, kai kalbėjausi su viena mergina. Kalbėjau apie vaistus raminančius, kuriuos reikėjo kai kam perduoti ir aš pasakiau, kad pasilikau dėl visa ko 2 tabletes. Ji klausia: „O kam?“ Sakau: „Nu tai jei kada išties blogai būtų“. O ji taip paklinksėjo blakstienom ir : „O tai tau kada nors būna blogai?!“ :))))))))))

patiko(0)



Burgis, Spalio 2 10:48  #

Rasai: na, tas, kuris planuoja pasidaryti sau galą, turi dalytis skausmu, bet aš neplanuoju…

patiko(0)



Rasa, Spalio 2 11:32  #

Burgiui: :) Suprantu. Dalinkitės ar nesidalinkit kuo tik norit ir su kuo tik norit :)

patiko(0)



Rasa, Spalio 2 11:39  #

:) Šypsausi dabar, nes dar kartą lėtai perskaičiau visus punktus ir pagalvojau: hmmm, jei visi tie punktai buvo duobės, tai pasirodo mano kelias buvo velniškai duobėtas! :))))) Bet, kita vertus, aš, perėjus visas tas duobes atėjau iki šiandienos, kurioje esu laiminga. Vadinasi, galbūt ėjau teisingu keliu? :) Gal kitas, lygus ir saulėtas būtų nuvedęs visai ne ten, kur reikia?… :)
Gyvenimas yra gražus. Na, nelengvas kartais, bet… Juk jis tiesiog nepakartojamas! Visom prasmėm… :D

patiko(0)



Giedrius, Spalio 2 19:57  #

Nepakartojamas, jei jame daug meilės ir širdyje daug vietos mylimiems, juk tik tai svarbiausia… Nepaisant visko.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>