Šįryt ilgokai neapsisprendžiau… Vakar TV laidoje mano viceministras buvo be kaklaraiščio. Irano prezidentas – visada be kaklaraiščio. Tuniso TV diktoriai – visada be kaklaraiščių. Ir Lietuvoje „stilius“ nesirišti kaklaraiščio plinta kaip epidemija. Galvoju – susitiksiu su žmonėmis, šioks toks renginukas, gal su kaklaraiščiu atrodysiu beviltiškai pasenęs? „O juk tau ir patinka be kaklaraiščio – nesmaugia, nereikia retkarčiais pasitaisyti…“, – gundžiau save.
*
Nesugundžiau. Jau geriau būsiu nemadingas, bet nebandysiu kaip chameleonas prisitaikyti prie aplinkos. Jei tai tikrai būtų nauja aprangos mada – priimčiau. Bet tai ne nauja aprangos, o nauja „demokratijos“ mada. Žiūrėkite, sako numetusieji kaklaraiščius, mes – savi bičai, bendraujame jaukiai, visi lygūs… Žiūrėkite, sako jie, jokio paradiškumo, mes tiesiog dirbame.
*
O visi Didžiosios Britanijos autobusų vairuotojai irgi dirba – visi su baltais marškiniais ir kaklaraiščiais. Jei jūs kastumėte griovius – suprasčiau, bet jei sėdite televizijoje – kaklaraištis negali trukdyti. Negali. Bet gali trukdyti pasimaivyti. Ir trukdo.
*
Beje, turiu kelerius marškinius, prie kurių nereikia kaklaraiščių. Labai mėgstu tuos marškinius. Taupau. Šįryt neapsivilkau.
Atsakymai
Burgis, 2012-02-22 13:06:57
Pritariate?…
petras, 2012-02-22 13:14:49
manyčiau kaklaraiščio nešiojimas atskirai kiekvieno žmogaus reikalas. kadangi jis neturi jokios praktinės reikšmės, tai akivaizdu jog buvo sukurtas tik dėl “grožio”, kurį kiekvienas žmogus suvokia skirtingai. kažkada buvo madinga dėvėt kaklaraiščius, dabar turbūt ateina kitos mados ir čia visiškai nieko keisto 🙂 gal Burgi, tie, kurie vaikšto be kaklaraiščių galvoja, kad anie su kaklaraiščiais nori pasimaivyti ???
aš pavyzdžiui nenešioju kaklaraiščių (teko gal tik kelis kartus per gyvenimą nes liepė ir tai tikrai nėra demokratiška :D), bet ne dėl to, kad pasirodyt, man tiesiog jie nepatinka. kažkada gi žmonės su perukais vaikščiojo, o dabar ir natūralūs plaukai tinka 😀
Arvydas, 2012-02-22 13:16:19
Gal ir ne į temą.. Bet pastebėjau dar vieną mados naujieną – dabar populiaru savo nuomonę pagrįsti A. Užkalnio mintimis 🙂 Gal aš ir senamadiškas, bet iš tiesų vertingos man atrodo tik laiko patikrintos mintys, posakiai, citatos. Na, jei jau iš tiesų patinka kokio nors žurnalisto mintys, tai galima jas pacituoti pasiteklus abstrakčią formą, pvz., “teko skaityti spaudoje”, “kai kurie žmonės mano”, “yra teigiama” ir pan.
Kai parašoma konkreti pavardė, tai mane, kaip skaitytoją, įpareigoja pasidomėti tos pavardės savininku, jo mintimis. Vakar kažkoks komentatorius mus visus pasiuntė skaityti A. Užkalnio požiūrio apie “orų gyvenimą”. Perskaičiau. Na, nežinau.. Straipsnis kaip straipsnis, bet asmeniškai aš nemanau, jog į tokius straipsnius reikia teikti vardines nuorodas. Tai tiesiog nemandagu.
juokinga, 2012-02-22 15:39:29
p. Arvydai,
A jus ką – nuo Užkalnio paminėjimo traukuliai apima? Mano supratimu jeigu yra į ką nors apeliuojama, duodama kokia citata ar nuoroda, tai yra elementariai racionalu ir parašyt į ką konkrečiai. Kam skaitantiems spėliot ar gaišt laiką paieškoms? Kuo tas Užkalnis blogas? Jis ką, raupsuotasis koks? Yra vienas matomesnių viešosios erdvės veikėjų, propaguoja gana nuoseklią ideologiją, tai natūralu, kad paminimas konkrečiam kontekste. Nepatinka Užkalnis – galit skaitydamas praleist. Niekas čia nesiruoša tamstos niekuo įpareigoti. Jei čia kas nors pacituotų Leniną, tai pultumėt skaityt 150 jo raštų tomų? Apsičiupinėkit.
Praeivis, 2012-02-22 17:34:25
p. Juokinga,
mano nuomone, jūs nesupratote p. Arvydo minties. Patys p. Užkalnio straipsniai ir mintys yra diskutuotinas dalykas, todėl remtis jais kaip biblija, mano nuomone, yra gana slidu. O ką p. Arvydas norėjo pasakyti, manau yra visiška tiesa – dažnėja komentatorių, kurie kaip uolą pastato nebūtinai Užkalbio straipsnį ir “užsimerkia”, o kad pačią rašliavą galima neblogai “papurtyti”, net nesusimąsto. Bet manau, kad su tokiais diskutuoti nėra verta, nes šitie žmonės tik skaito, bet kažin, ar labai daug permąsto.
sonata, 2012-02-22 22:29:49
Iš mano mėgstamo Ričardo Bransono “Apnuogintas verslas”: “2004 metų rugsėjo pradžioje atvykau į Nigerijos sostinę Abudžą dar kartą susitikti su prezidentu. Uždėjęs man ranką ant peties, jis tarė:
– Patinki man, Ričardai.
-Ačiū, pone prezidente, – atsakiau aš, gan nustebintas tokio sutikimo. -Hm, bet kas gi manyje taip patinka?
– Man patinka, kad niekada nenešioji kaklaraiščio. Baisiai nemėgstu tų pasipūtusių anglų džentelmenų su kaklaraiščiais.
Mūsų pokalbis praėjo labai gerai, aš patikinau jį, kad Virgin (kompanija) tikrai nori gero jo šaliai. Sukirtome rankomis dėl sandorio ir kitą dieną buvo įkurta nauja avialinija Afrikai.”
… o man tai patinka vyrai su kaklaraiščiais:)
kitoniškas, 2012-02-22 23:03:58
visi tie dreskodai yra ne kas kita, kaip įrankis įsprausti žmones į kažkokius rėmus, išoriškai identifikuoti pagal kažkokias formalias ar neformalias kastas, grupes ir pan. Ilgainiui vieniems tai pavirto į fetišą, kitiems į skonio ar grožio kriterijus, tretiems į pagarbos ar pasipūtimo ženklus ir t.t. – taip kad šia tema turi prasmę tik viena išvada – take it easy :))
o aplamai tai tie griežti ar tarkim klasikiniai aprangos kriterijai gali būti pateisinami nebent kažkokių specialių renginių atveju ar specialių įstaigų darbuotojams – kaip tam tikra, kiek laisvesnė uniformos atmaina, ten, kur uniforma nereikalinga.
o pagrindinė aprangos funkcija, po nuogybės pridengimo ir temperatūrinio komforto palaikymo, yra padėti žmogui pasiekti harmoniją su savimi ir aplinka – vienam patinka neišsiskirti, kitam norisi nuolat stebinti – ir nebūtinai maloniai, – bet ir vienu ir kitu atveju žmogui ta ar kita apranga užtikrina tam tikros individualios psichologinės tvirtovės sienų stabilumą …
bach, 2012-02-23 09:03:34
dėl Irano prezidento ir tuniso dikotriaus: kiek teko girdėti, tai musulmonams siūloma nedėvėti kaklaraisčio, kadangi tai asocijuojasi su krikčionybe (primena kryžių, vakarų kultūros dalis ir t.t.), todėl tikras musulmonas nedėvi kaklaraisčio, nors ne tokiose radikaliose musulmonų šalyse kaklaraištis darosi priimtinas atributas…
Artūras Račas, 2012-02-24 15:59:47
Gerbiamas Bronislovai, aš nesutinku, kad neryšėti kaklaraiščio yra tik mada. Aš, pavyzdžiui, nebuvau pasirišęs kaklaraičio nuo 1993 metų, nes vienu metu supratau, kad jis mane labai varžo, aš jaučiuosi nepatogiai ir man labai patinka marškiniai be apykaklių. Tai nebuvo kokia mada, aš tiesiog pagalvojau, kad noriu jaustis laisvai ir patogiai. Beje, porą kartų dėl to net turėjau mažų problemų, nes buvo vietų, kur pasirodyti be kaklaraiščio yra nepriimta.
Taigi, manau, kad nebūtinai viską visada apibendrinti ir skubėti dartyti išvadas. Kartais ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pimro žvilgsnio ir kartais žmonės, besielgiantys ar besirengiantys kitaip nei mes nebūtinai skleidžia kokią nors žinią ar provokuoja.
Burgis, 2012-02-24 16:08:14
Gerb. Artūrai, man didelė garbė, kad Jūs čia komentuojate! Suteikiate man progą patikslinti. Yra žmonių, kuriems tinka tik taip, o ne kitaip. Tarkime, Olekai, Vinkui ir Puaro tinka tik „varlytė“, o, pavyzdžiui, J.Statkevičiaus neįsivaizduoju su „varlyte“…
*
Jūs esate apžvalgininkas, Jums tinka be kaklaraiščio! Ir aš niekada nepagalvočiau, kad Jūs maivotės ar prisitaikote!
*
Taigi aš ir samprotauju – kas yra už to kaklaraiščio nebuvimo…