Du šimtai kilometrų – šis tas…

Kovo 17, Šeštadienis

Dar esu, jei kalbu, dar esu…
Paklausau, pamąstau – pagaliau.
Laukiu tų, su kuriais gyvenu.
Sūkuriais gyvenu – aš sakau…
*
Retos šventės, kai nieko neskauda.
Bet ne švęsti ir esam atėję.
Vienas rytmečio spindulį gaudo,
Kitas mato, kad jau vakarėja.
*
Dienos ilgos ir vis dar ilgėja,
Nes kitaip netrumpėtų gi naktys.
Mes visi jau šiek tiek išprotėję –
Tai sakai lyg uždegdamas dagtį.

***

Vakar popiet sukoriau porą šimtų kilometrų – į Vilnių ir atgal (žr. kitą temą). Išvažiuoji į trasą, įjungi autopilotą ir mintyse dėlioji žodžius taip, kaip dėliojasi. Sugrįžęs užrašai ir stebiesi – kodėl taip susidėliojo?…

patiko(0)