Dvi impresijos

Vakar buvo puikus Kauno valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncertas!

Įspūdis (imprèsija [lot. impressio], įspūdis, subjektyvus pergyvenimas) toks stiprus, kad visą vakarą į galvą lindo apibendrinimai…

*

  1. Pasaulis toks… Maža kibirkštėlė. Kažkas kažką nužudė. Išniekino. Kerštas. Užkliudė kitą. Kitus. Aistros persimetė į kitas sritis: religiją, nacionalizmą, istorines skriaudas… Ugnis plėtėsi. Karas! Nieko patikimo nebeliko. Galima vogti, plėšti. Meilė dingo, liko gyvuliški instinktai. Aistrą patenkina čia ir dabar. Vaikai? Tegu jie gyvena kaip nori, mes savo gyvenimus greit baigsime. Nieko nebesėja – nebeprireiks. Kerta, pjauna ir degina. Gyvulius skerdžia, valgo godžiai. Putojanti kraujo, niekšybių, smurto lavina, viską naikinanti lavina užliejo gyvenimus. Kažkas išgyvens, bet žaizdos, randai, griuvėsiai bus tai, kas vėliau vėl gali įskelti naują nelaimės kibirkštį.

*

  1. Pasaulis toks… Nuskriaudė nekaltą. Šalia jo atsistojo gynėjas. Skriaudikas puolė abu, bet ginančių jau buvo trys… Žmonės pamatė neteisybę, prakalbo apie neteisybę. Tiesos ir teisingumo gynėjų minia didėjo kaip audros debesis. Visuomenė pamatė, kad laikas keistis. Iš esmės. Visuomenė ėmė griauti, valyti tai, kad purvina, šlykštu, neteisinga. Blogis perėjo į kontrataką. Gėris pasirinko pasiaukojimą. Aukojo ramų gyvenimą, aukojo sveikatą, gyvybes. Išvalytose srityse suklestėjo menas, jausmai, verslai. Visi pamatė kelius į gėrį, šviesą, laimę.

***

Po tokių koncertų įgaunu kažkokios nežemiškos jėgos, džiaugsmo, tikėjimo… O kiek dar prideda tie geri žmonės, kuriuos sutikome!

Atsakymai

Sokolovas, 2015-10-02 13:16:42

DVIEJŲ IMPRESIJŲ SIMBIOZĖ

“Savi” būna

baisesni už “svetimus”…

Visa tragedija, beje, ilgaamžės istorijos pagrįsta, slypi ties tuo, jog…Kai “teisingumo minios” prasiveržia, kai “visuomenė ima griauti tai, kas šlykštu”,- į paviršių išplaukia ne tik idealistai-romantikai, bet ir ankstesnio periodo subrandintas “purvas”. Pastarasis persidažo, prisitaiko, ir…prasideda tai, apie ką kalbama “pirmoje impresijoje”. Akmens ant akmens nelieka…

Ir idealistai tampa bejėgiai prieš tą “šalutinį efektą”, prieš “permainų viesulo” pažadintą “purvą”. Nes idealistams sunku kovoti dviem frontais, nes “savi” būna baisesni už “svetimus”…

Ir visuomenė, pasąmonės lygiu tai suvokianti, bijo esminių permainų…