Dvi nuotraukos – pusė gyvenimo

Kvartetas dainuoja “Pas’vartyk, antela”. Trio iš kvarteto šią dainą dainavo Švedijos bažnyčioje, kai tuokėsi mūsų Vaiva, o dabar, kai susituokė paskutinysis tos draugų bendrijos, kuri antroje nuotraukoje, sūnus – leido padainuoti ir man! Esu labai laimingas! Dar turime vieną bendrijos dukrą ir pulkelį anūkėlių – padainuosime!

Tikiuosi, jūs patyrėte jausmą, kai draugai yra su tavimi visur ir visada?

Atsakymai

Rasa, 2008-08-13 11:54:29

Nuostabu! Jūs visi nuostabūs… Žiūriu, grožiuosi ir kažkaip pagalvojau apie draugystę apskritai… Sugalvojau pažiūrėti Vikipedijoj 🙂 Ir ką jūs galvojat? Radau! Ir kažko juokinga pasidarė, kad draugystė tampa tokiu retu, neaiškiu reiškiniu, kurį reikia aiškinti enciklopedijoje… Įdedu ištraukėlę 🙂

“…Draugystė paprastai laikoma jausmu, ne vien pagal tam tikras taisykles vykstančiu visuomeniniu reiškiniu. Kai kada šis jausmas yra net ir labai gilus, nors ne visada aiškiai išreiškiamas. Draugystė nėra meilė, tačiau draugams būdingas ir labai ribotas fizinis kontaktas (rankos paspaudimas, apkabinimas ir pan).

Draugystę kaip reiškinį studijuoja sociologija, antropologija ir net zoologija. Yra labai daug įvairių mokslinių šio reiškinio teorijų.

Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų (Biblijoje esama labai teigiamų Kristaus pasisakymų).

Pastaruoju metu paprastai teigiama, jog šio reiškinio mastas visuomenėje mažėja, ir tai, ką dabar įprasta vadinti žodžiu „draugas“, nebeatitinka istorijoje buvusios įprastos šio žodžio reikšmės.”

Aurelija, 2008-08-13 13:19:09

aha…šiandien visi linkę pavadinti “draugu” net ir nieko nereiškiantį telefono numerį užrašų knygelėje. Teisi ta Wikipedija 🙂

Burgis, 2008-08-13 15:33:43

Įdėjau dar vieną nuotrauką. Žiūrėkite – visi tie patys! Tik truputėlį truputėlį jaunesni…

Rasa, 2008-08-13 17:30:03

Būdamas jaunas, reikalavau iš žmonių daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibaigiančios draugystės, nuolatinio jaudulio. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų jausmai, draugystė, kilnūs poelgiai man visuomet atrodo nelyginant stebuklas: tikra malonė. (A.Kamiu)