Ar dar ilgai tranų ir niekšų tarnas būsi?
Neprisirišk širdim prie atmatų it musė.
Gyvenk širdies krauju, bet niekam nesilenk
Ir duonos nemaldauk, nors kąsnio bus tik pusė.
(Omaras Chajamas)
*
Dabar toks laikotarpis, kad galiu su jumis pasidalyti viena mintimi…
Kada žmogus turi dalytis savo patirtimi, o kada jis vis dar turi kaupti, analizuoti savo patirtį?
Kada yra rizika, kad tai, kuo kažkaip gal net pernelyg noriai dalijiesi su kitais, yra dar nesubrendęs vaisius? O gal jau supuvęs?
Kada tu dar turi leisti, kad visi, kas netingi, galėtų tave kritikuoti, peikti, mokyti, o kada jau turi išdidžiai pasiųsti juos visus… ?
***
Taigi jūs, ilgamečiai šios svetainės lankytojai, prisimenate, kad abiturientų padovanotame man šimto klausimų sąraše paskutinis klausimas buvo esminis: „Kodėl?“
Dabar aš į antrą vietą iškeliu klausimą: „Kada?“
Gal jau laikas? Kam laikas?…
Atsakymai
Burgis, 2014-11-27 12:41:49
Vis tai galvok ir galvok…
Rasa, 2014-11-27 13:00:44
Žmogus turi dalintis savo patirtimi tada, kai jis pats to nori ir kai žino, kad jo neįskaudins kitų reakcija.
Kad ir kokia brangi ir brandi kartais mums atrodo mūsų patirtis, visada atsiras tokių, kuriems tai bus nebrandu ir kvaila, kitiems supuvę, dar kitiems tai žerės kaip deimantai. Arba rasa prieš saulę (čia aš nekukliai į savo daržą su viltim, kad ir mano patirtis kažkam gali atrodyti pakenčiama… :)))))
Agnė, 2014-11-27 15:17:31
Kažkaip nemanau, kad patirtis kada nors gali būti supuvusi ta prasme, kad jos per daug. Ji gali būti aktuali vieniems, arba bevertė kitiems, gali būti nepakankama, marga, skaudi, teigiama arba neigiama, bet ne supuvusi… O dėl išdidaus pasiuntimo – mano vyras tokiose situacijose visada cituoja Mark’o Twain’o mintį – never argue with stupid people, they will drag you down to their level and then beat you with experience. Mano mėgstamas posakis yra – išminčiai tyli. Tačiau tyla kvailų žmonių atžvilgiu šiandieniniame pasaulyje turi savo kainą. Kartais labai didelę.
Agnė, 2014-11-27 15:19:02
Beje, gal kas duoti nuorodą į tuos 100 abiturientų klasimų?
Indra, 2014-11-27 15:39:12
Prie klausimų „Kodėl?“, „Kada?“ prasminga pridėti ir klausimą „Kaip? “
Tyliai? Triukšmingai? Oriai? Nuolankiai? Laiku? Pavėluotai? Viltingai?!
loreta, 2014-11-27 16:10:42
Man tai atrodo, kad patirtimi reikia dalytis tada, kai to paprašoma.
Rasa, 2014-11-27 16:14:27
Loretai: bet tai pav. ir čia mes visi rašom (dalinamės patirtimi ir nuomonėmis) neprašyti asmeniškai 🙂 Jei niekas nesidalintų tada, kai pats nori, būtų tik p. Burgio įrašai ir no comment 🙂
loreta, 2014-11-27 16:22:31
Rasai: nu šiaip tai taip:) Juokauju:) Nemanau, kad dalijatės čia patirtimi. Gal tiksliau būtų – kuriate apie save pasakojimą.
Rasa, 2014-11-27 16:24:48
🙂
qwerty, 2014-11-27 17:05:08
Siųstuvas ir imtuvas…Taip ir su patirties dalijimusi- siųstuvas turi mokėti siųsti, o imtuvas priimti.Kitaip sakant, kiekvienam imtuvui savas laikas…
Darius, 2014-11-27 18:13:07
Puiki citata. Ačiū. Patirtis yra labai asmeniškas kiekvieno žmogaus dalykas. Dalinimasis ja gali būti gražus, o gali būti ir įkyrus. Gali būti efektyvus (retai) arba ne. Jei iš anksto susitaikysi su tuo, kad dalinimasis reikalingas visų pirma tau pačiam, niekas nebegalės tavęs užgauti ar pašiepti. Galės tik imti tai, ką tu padėjai priešais nosį arba to nepastebėti. Ar jau laikas? Taip. Ne. Turite tai pasakyti sau pats.
skaitytojas, 2014-11-27 20:18:49
Nepaisant visų peripetijų,Jūsų straipsniuose randu nemažai optimizmo.Šiandien kitame tinklalapyje perskaičiau ne itin optimistinį prof. Alvydo Jokubaičio straipsnį “Universitetas be dvasios,bet su vadyba”
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-jokubaitis-universitetas-be-dvasios-bet-su-vadyba.d?id=66497514
Jei taip yra,liūdna.Grubiai tariant,meno,mokslo ,mokyklos kūrėjas yra niekas,o tarpininkas,vadybininkas yra viskas ?
Buvęs Jūsų studentas, 2014-11-27 23:24:14
Ar pamenate vaikystės matematikos užduotį: kaip giliai galima įeiti į mišką? Gal čia atsakymas?
kitamama, 2014-11-28 08:58:09
4metai: mama žino viską. 8metai: Mama žino daug. 12metų: man atrodo,kad mama nežino tiek jau daug. 14metų: mama nieko nežino ir nesupranta. 18: nekreipiu į tave dėmesio. 25: o galbūt mama kažkiek žino apie tai. 35: Prieš nuspręsdamas, paklausiu mamos. 45: Gerai mama sakė. 75: Kaip norėtųsi paklausti šito ……mamos
Rasa, 2014-11-28 10:55:37
kitaimamai: jei mano vaikam bus 35 ir jie manys, kad prieš nuspręsdami turėtų vis paklausti manęs, nueisiu kur nieks nemato, padaužysiu galvą į sieną ir paklausiu savęs: kokius idiotus tu išauginai, Rasa?
Rasa, 2014-11-28 11:25:11
Dedantiems minusiukus ir šiaip pamąstymui. Labai mylintiems vaikus 🙂
https://www.youtube.com/watch?v=VvyHB5SfmsQ
uždėjusi minusą Rasai, 2014-11-28 13:17:42
aš nedaužyčiau galvos, o, juolab, negalvočiau apie savo vaikus, kad jie idiotai…..Man jau daug daugiau, nei 35m. ir aš TURIU KO paklausti savo mamos ( ji turi patirties tose srityse, kurios man laaaaabai tolimos ) Pagaliau, paklausti nuomonės, tai dar nereiškia, kad neturi savosios. Bet kokia nuomonė yra gerai ….pasitikrinimui, pagaliau.
Rasa, 2014-11-28 18:37:06
🙂 Mes visi turim ko paklausti mamų 🙂 Argi aš prieštarauju?
Bet kai sakoma “prieš nuspręsdamas paklausiu”, tai vadinasi, kad sprendimą įtakos mamos nuomonė 🙂 O mano nuomone, mamos yra tam, kad palaikytų vaikų sprendimus, o ne juos įtakotų. Užauginame protingus sąmoningus vaikusi ir pasitikime jų pasirinkimais, palaikome juos. O išmokyti juos priimti sąmoningus ir jiems (ne mums) atrodančiais teisingus sprendimus, jau turėtume kur kas anksčiau nei jiems sueis 35-eri 🙂
qwerty, 2014-11-28 18:45:14
Rasa, daugelis žmonių subręsta 45 – 50 metų.Dar didelė dalis ir vėliau arba taip ir numiršta vis dar būdami paaugliško proto.Todėl pasiekti išmintį būnant vos 35, tai jau labai daug ir ne kiekvienam.
Rasa, 2014-11-28 19:00:55
qwerčiui: užtat ir kalbu savo vardu 🙂 Juk tik savo nuomonę išsakau. Suprantu, kad yra labai daug žmonių, kuriems labiau patinka, kai kažkas kitas padeda jiems nupręsti. Suprantu, kad visada atsiranda ne vienas, kuriam labai nepatinka mano nuomonė. Taip ir turi būti. Turbūt 🙂
Kai mano dukrai buvo apie 16-a ir jai buvo nežmoniškai sunku apsispręsti dėl kai ko, aš atsisėdau ir papasakojau apie jos galimų apsisprendimų pasėkmes. Tik tiek. Tada pasakiau,kad ji neturėtų atsižvelgti į tai, kas man atrodo teisinga (aš net nepasakiau kas man atrodytų teisinga). Pasakiau, kad ji pati turi rasti tą sprendimą, kuris teisingiausias jai. Tada apsisukau ir išėjau iš namų, kad ji galėtų susikalbėti su savimi. Tai aš vadinu auklėjimu- mokymu pasirinkti ir prisiimti atsakomybę už SAVO pasirinkimus.
Andrius 2, 2014-11-28 21:15:38
Kur mes būtume be patirties, kurią sukaupė kiti? Ir patirtis žmogaus, kuriuo pasitiki, gerbi tikrai gali turėti įtakos daromiems sprendimams, nesvarbu, tau 10 metų ar 75. Taip pat nemaišykite patirties ir nuomonės, tai du skirtingi dalykai.
t, 2014-11-28 21:54:24
Patirtis – kaip senos knygos. Jose daug informacijos, bet jos niekam nereikalingos, nes per daug darbo jas perziureti. Reikalingas tik zmogaus protas. Daznai seni dedes isivaizduoja, kad jie yra labai reiksmingi, nes 70 metu sedejo tame paciame kabinete ir dirbo su ta pacia problema. Tai nera nieko ispudingo savaime, svarbu yra tik tai, kad naujo zmogus suvoke savo protu, o ne sukure ilgu darbu. Tas darbas, is esmes, yra kruopstumas. Is patirties ismetus ta kruopstuma, lieka (visiems) idomi dalis.
MK, 2014-11-28 22:16:00
Naujiena! Naujiena!
Delfi surado, kas pakeis B. Burgį:
http://www.delfi.lt/article.php?id=66530092
Rasa, 2014-11-28 22:27:11
Andriui Antrajam 🙂 Dalijimasis patirtimi yra neblogas dalykas 🙂 Nors, pav. kai kas čia neseniai mano dalijimąsi patirtimi pavadino beveik pasakų sekimu 🙂 Sako “kuriate apie save pasakojimą” 🙂 Bet yra neutralus dalijimasis ir dalijimasis norint įtakoti. Tai, mano nuomone, jei kažkuo daliniesi norėdamas įtakoti, turi prisiimti ir atskomybę už pasėkmes jau tada. Jei tėvai nori, kad vaikai vadovautųsi jų patirtimi, vadinasi jie vis dar nepaleidžia nuo papo savų vaikų ir nori, kad jie gyventų jų gyvenimą, tęstų jį. Juk logiška, kad su jų patirimi, jie gyvens jų gyvenimą, o savam gyvenimui reikia savos patirties ir tos, kurią pats susigraibai iš visur po truputį pagal savo poreikį. Išmintis, paimta iš svetimų patirčių, puiki, bet ji būna dvejopa. Vieni seka autoritetais (Mokytojais) ir norėtų būti panašūs į juos, o tarkim aš vertinu tokius Mokytojus, kurie… Štai K. Gibranas pasakoja kokie jie būna 🙂 Atsiprašau, man vis vien trumpai nesigauna 🙂
_Joks žmogus negali atskleisti jums nieko, išskyrus tai, kas jau snūduriuoja jūsų žinojimo priešaušryje.
Mokytojas, kuris vaikšto šventyklos šešėlyje tarp savo pasekėjų, duoda ne savo išmintį, bet greičiau savo tikėjimą ir meilę.
Jei jis iš tikrųjų išmintingas, jis nepaprašys jūsų, kad įeitumėt į jo išminties namus, bet geriau vesis prie jūsų pačių proto slenksčio.
Astronomas gali kalbėti, kaip jis suvokia visatą, bet negali jums perduoti savo paties supratimo.
Muzikantas gali jums dainuoti ritmu, kurio sklidina visata, tačiau jis negali jums duoti tą ritmą pagaunančios klausos nei balso kuris jį pakartotų.
Ir tas, kuris išmano skaičių mokslą, gali papasakoti apie svorių ir matų pasaulį, tačiau negali jūsų ten nuvesti.
Nė vieno žmogaus vizija negali paskolinti sparnų kitam žmogui._
A., 2014-11-28 23:06:22
Kaip norėčiau, kad Rasa mane paauklėtų! 🙂
Rasa, 2014-11-28 23:53:01
🙂
Koks ilgas kelias ir sunkus
Nuo raidės A(š) iki Ž(mogus).
(E. Mieželaitis)
Justina, 2014-11-29 00:26:47
Tam, kad dalintis patirtimi (jei jos manai prikaupei nemažai), būtų neblogai išpildyti bent jau dvi sąlygas: (1) gebėti pačiam tą savo patirtį suvokti, analizuoti, pritaikyti (2) mokėti dalintis taip, kad kitiems būtų įdomu (klausytis, skaityti ar pan.). Abi sąlygos labai susijusios su tam tikrais asmenybės ypatumais, tik pirmosios labiau rizikuos neišpildyti jaunesnis, o antrosios – greičiau garbesnio amžiaus žmogus.
Andrius, 2014-12-01 08:22:25
Geriausiai mokai to, ko pačiam labiausiai reikia išmokti.
R. Bachas
O, kad tik būtų tų mokytojų, kurie turi ko išmokyti ir moka patarti… Blogiau kai reikia patarimo, o jo niekas duoti negali…