Emigracijos klausimu

Vasario 4, Sekmadienis

Trys epizodai per TV: pakalbino vieną Lietuvos rusą – kalba rusiškai; pakalbino kitą Lietuvos rusą – kalba lietuviškai beveik be akcento; pakalbino trečią Lietuvos rusą – kalba rusiškai…
Tai aš ir galvoju: kodėl tie, kurie nenori išmokti lietuviškai per kelis dešimtmečius, neišvažiuoja gyventi kitur? Aš išvažiuočiau.
Man smalsu sužinoti ir tokį dalyką. Iš viso to beveik milijono Lietuvos gyventojų, kurie emigravo iš Lietuvos, kiek rusų, kiek lenkų? Žinoma, proporcingai buvusiam lietuvių, rusų ir lenkų skaičiui mūsų šalyje prieš emigracijos bangą.
Aš suprantu, kad jauniems žmonėms gimtoji kalba nebėra svarbiausias inkaras. Bet vyresniems? Tiems, kurie nenori arba nebesugeba išmokti ne gimtosios kalbos. Gerai prisimenu, kad Sibire ir mano tėvams (aš tai jau šešerių laisvai kalbėjau rusiškai…), ir kitiems lietuviams vienas iš svarbiausių variklių grįžti į tėvynę buvo gimtoji kalba.
Kalbama, kad rusai sunkiai išmoksta užsienio kalbą. Netiesa! Gyvenime teko pažinti daug rusų, kurie laisvai kalbėjo ir lietuviškai, ir angliškai. Taip, tiesa, kalbėjo su daugiau ar mažiau ryškiu akcentu, bet akcentas man visai netrukdo…
Tai va, jei kas nors žinote emigracijos statistiką kalbiniu pjūviu, parašykite. Ir jei žinote, kodėl jie vietinės kalbos nesimoko, bet neišvažiuoja, parašykite.

patiko(19)



RSS

atsakymai (13)

Dalius, Vasario 4 22:14  #

Kodėl? Kur čia senatvėje važiuosi? O kam mokytis? Tingiu. Manau taip mąsto rusai. Kiek metų, Bronislovai, praleidote Sibire?

patiko(0)



Burgis, Vasario 4 22:33  #

Daliui: penkerius vaikystės metus…

patiko(2)



Pentium100, Vasario 5 00:18  #

Mano nuomone jie kalbos nesimoko todėl, kad gali nesimokyti.
T.y. su kaimynais susikalba rusiškai, parduotuvėje susikalba rusiškai, darbe susikalba rusiškai, tai kam tada mokytis kitą kalbą?

Aš manau, man panašiai būtų jei nuvykčiau gyvent į kitą šalį – jei susikalbėčiau lietuvių arba anglų kalba – tikrai greitai tos šalies kalbos neišmokčiau. Bet jei reikėtų parduotuvėje, taksi ir t.t. pirštais rodyti (nes niekas nemoka nei lietuviškai nei angliškai), tai vietinę kalbą išmokčiau žymiai greičiau.

patiko(12)



Aleksandras, Vasario 5 06:30  #

Mano tėvas taip ir neišmoko dėstyti savo minčių lietuvių kalba, nor išmoko ją suprasti… jei jis būtų gyvas, ir pas jį imtų intervjų, jis taip pat atsakytų rusų kalba… Ar jis buvo išmokęs lietuvių kalbą? – Atsakymas priklauso nuo to, ką reiškia „mokėti kalbą“…. O kiek yra lietuvių, kurie nesugeba savo gimtaja kalba pasakyti/parašyti taip, kad juos galima būtų suprasti! Ir tokiems lietuviams nėra poreikio mokytis lietuvių kalbos, nes lygmenyje „atnešk“, „ačiū“ ir pan. jie susikalba…tas pats galima pasakyti. Manau, kad iš paviršutiniškų žurnalistinių tyrimų negalima daryti išvadų apie tai, kad senyvo amžiaus rusakalbiai „nemoka“ lietuvių kalbos…

patiko(4)



skaitytojas, Vasario 5 09:02  #

Vėl pasikartosiu-kiek man žinoma, Prancūzijoje valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba,nors šalyje gyvena nemažai įvairių tautinių mažumų kilmės gyventojų.Europos tautinių mažumų reikalų komisaras,jei neklystu,nereiškia priekaištų Prancūzijai dėl tokios kalbinės politikos. Viešame gyvenime (valstybinės įstaigos,savivaldybės, viešas susirašinėjimas) vartojama valstybinė prancūzų kalba.Vieši užrašai galimi tik kitų kalbų tarmėmis,bet ne kitų šalių valstybinėmis kalbomis (elzasietiški,bet ne vokiški,korsikietiški,bet ne itališki ir pan.) Už prancūzų kalbos vartojimo įstatymo pažeidimą baudos siekia berods iki 500000 eurų ,papildoma bauda už kiekvieną įstatymo pažeidimo dieną siekia berods 20000 eurų.
Lietuva išlaiko nemažai mokyklų,kuriose dėstoma tautinių bendrijų kalbomis,kai kuriose savivaldybėse ,jei neklystu,taip pat oficialiai vartojamos ir nevalstybinės kalbos,bet Lietuva ,kiek man žinoma,yra sulaukusi ir Europos tautinių mažumų komisaro dėmesio ir priekaištų iš kai kurių kaimyninių valstybių dėl kai kurių tautinių bendrijų padėties. Lietuva maža šalis,palyginti su Prancūzija…
Beje, Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė,kad prancūzų kalba turi tapti pirmąja pasaulio kalba.
https://www.thetimes.co.uk/article/i-ll-make-french-the-world-s-language-vows-president-macron-0r8pxws93

patiko(14)



Rūta, Vasario 5 09:06  #

Ir mano nuomone, jie nesimoko todėl, kad gali nesimokyti. Nėra būtinybės, o kas nebūtina, galima be to apsieiti ir dar aplinkinius priversti prisitaikyti, jeigu jie pasiduoda… Kiek pamenu savo vaikystę, JEIGU prie stalo būdavo bent vienas rusas, visi kiti pradėdavo kalbėti rusiškai. Jeigu šeima buvo mišrių tautybių – vienas tėvų rusakalbis, kitas – lietuvis, tarpusavyje jie kalbėdavosi rusiškai, jų vaikai kalbėjo rusiškai. Dar smarkiai priklausė nuo to, kuriame regione jie gyveno. Bet vilniečių tuo metu pažinotose šeimose visose buvo taip… O štai į mažą miestelį giminaitis parsivežė rusaitę – nebuvo jai su kuo kalbėti rusiškai – ji išmoko. Aplinkybės privertė. Vaikai jų lietuvišką mokyklą baigė. Dabar yra kaip yra. Netyčia nugirstu, kaip brolis rusiškai telefonu auklėja pavaldinius. Net per dantį patraukiu – taigi tu sakinio taisyklingai nebūtum surezgęs rusiškai, o dabar varai, taip, kaip baigęs rusų filologiją… kaip išmokai? Sako, o ką man daryt – jie lietuviškai nesupranta. Arba apsimeta, kad nesupranta. Visa brigada pagyvenusių vietinių Vilniaus pakraščių senbuvių. Man pačiam lengviau rusų, nei lenkų, bet nieko, jau tuoj ir lenkiškai galėsiu, nes jau suprantu, ką jie tarpusavy šnekasi :). Iš kitos pusės – suprantu aš tuos žmones. Kalbą išmokti, jeigu tu nebendrauji ta kalba, o tiesiog bandai ją išmokti, su amžiumi tampa vis sunkiau ir galiausiai – labai sunku. Pati pabandžiau mokytis vokiečių. Na tragedija. Atmintis nebe ta, nuovargis visai kitas. Laiku reikėjo mokytis, būtų daug mažiau pastangų reikėję. Reikia, bet neprisiverčiu, deja :(. Tai išeina, kad ne taip labai ir reikia.

patiko(6)



skaitytojas, Vasario 5 09:42  #

Lietuvių kalbą po kelių metų gyvenimo Lietuvoje išmoksta ir japonai,o ne tik kitų indoeuropietiškų kalbų atstovai, bet štai kai kuriems gimusiems ir visą amžių gyvenusiems Lietuvoje tai -„neįveikiama užduotis“. Manau,jei Lietuva vykdytų tokią kalbinę politiką,kaip Prancūzija, valstybinę kalbą gerai mokėtų daug maž visi gyventojai.

patiko(12)



petras, Vasario 5 10:16  #

manau rusų kalbos naudojimas gali būti labiau kultūrinis dalykas. panašus į madą. kažkada Lietuvos teritorijoje buvo pvz. madinga lenkų kalba. rusų kalba mano akyse labiausiai madinga buvo ne vieną dešimtmetį atgal, bet tikrai ne paskutinius kokius du, „paprastų“ žmonių sluoksnyje, gatvėje. labiausiai ji turbūt išviešėjo kalėjimo kultūroje, nors pagal skaičių turbūt rusų būtų labai maža dalis palyginus su lietuviais ir kitais.
toliau kalbant tik apie Vilniaus miestą (nes čia gyvena net trijų labiausiai paplitusių kalbų atstovai – lietuvių, lenkų, rusų). Aš praktiškai visą gyvenimą pragyvenau Vilniuje, bet nesu sutikęs nei vieno lietuvos lenko, kuris kalbėtų rusiškai prasčiau už mane. esu net ne vieną kartą matęs ir girdėjęs, kai net koks tautiškiau (lenkijos atžvilgiu) nusiteikęs lietuvos lenkas pyksta, kad lenkučiai tarpusavy kalbasi rusiškai. vietiniai lietuviai (nors turbūt dauguma jų po karo atvyko) irgi pakankamai normaliai priėmė rusų kalbą (visgi sovietų sąjunga). rusai jau kalbėjo rusiškai. ir rusų kalba gavosi, kaip bendrinė vos ne Vilniaus kalba :) aišku po nepriklausomybės smarkiai viskas keičiasi ir rusų klaba smarkiai stumiama jau. nes kiti bendravimo kanalai, kiti poreikiai ir mados. beje, ir tie patys lenkučiai jau rusų kalbos kratosi pamaža. tai bent jau mieste rusų kalbą stumia kitos, pvz. anglų. madingiau ir naudingiau.

patiko(1)



petras, Vasario 5 10:30  #

beje, lietuvos lenkai (kurių lenkiškumas vėlgi didžiulis miksas lietuvių-lenkų-gudų) daug labiau saugo savo kalbą nei rusai ir tai normalu, nes turi jie lenkiją pašonei ir labiau suleidę šaknis, nuo seniau. rusai tai tik atvežti žmogeliai ir apgyvendinti po karo, neturi jie čia nei istorijos, nei į ką atsiremt. todėl manau jų kalbai dienos suskaičiuotos (nebent prasidėtų kokios smarkios migracijos ar užėmimai). beje, imigrantai iš vidurio azijos, kinai taip pat rusų kalbą naudoja, dar čigonai. bet paskutiniu metu, daug pastebimesni atvykėliai iš europos ar artimųjų rytų, pietų azijos. atvyksta kitais keliais, rusų kalbos nebenaudoja.
taip kad ateity, turbūt liks tik vietinė lenkų kalba rytiniuose lietuvos rajonuose (kur labai didelė vietinių lenkų dalis).

patiko(1)



skaitytojas, Vasario 5 10:58  #

Mano nuomone,lietuvių tautinė savimonė nėra labai stipri. Lietuvių kalbos arealas dar XVI amžiuje akademiko Z.Zinkevičiaus duomenimis siekė Minską (pavyzdžiui, vietovė Aнтaнiшки prie pat Minsko, Боyблі,Нарбутава ,Скiрмантава į šiaurę ir rytus nuo Minsko, Доyнары,Юндзілы,
Пiрштукi,Таyцвілы, Ятоуты netoli Baranovičių ir Volkovisko ir t.t.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba#/media/File:Lithuanian_language_in_the_16th_century.png
Ka kurie lietuvių palikuonys, praradę lietuvišką kalbą ir perėmę svetimą,dažniausiai ima save tapatinti su ta kalba kalbančios tautos atstovais.Tuo tarpu airiai ir škotai,kurių dauguma kalba angliškai(arba tarmiškai),o ne senosiomis keltiškomis airių ar škotų kalbomis,vistiek laiko save airiais arba škotais,o ne anglais.

patiko(13)



vilkas pilkas, Vasario 5 17:14  #

Autoriui:
žinote, o mane labiau stebina ne „tuteišai“ o kai kurie lietuviai – tiksliau jų bukumas, neišjudinamas kaip granitinės kolonos Madrido aikštėje. Viliuosi, kad berniukas iš nuotraukos moka pasakyti „labas, dėde“ – ne taip kaip mano sūnėnas – katalonas…

patiko(5)



M11, Vasario 7 09:30  #

Teisybės dėlei reikia nepamiršti, kad yra nemažai lietuvių emigrantų, pragyvenusių Londone jau 5 ar daugiau metų ir taip pat neišmokusių kalbėti angliškai.
Jau nekalbant apie emigrantus į Norvegiją ir jų gebėjimą išmokti norvegų kalbą.

patiko(5)



Neringa, Vasario 24 10:20  #

Todel, kad jie labai didžiuojasi tuo kas yra ir lietuviams reiktų pasimokyti iš jų taip įsikibus laikytis i savo šaknis o ne pirmai progai pasitaikius atsižadėti savo šaknų

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>