Filologinė matematika

Gegužės 9, Trečiadienis

Jambas, chorėjas, daktilis, amfibrachis, anapestas… Pats nežinau, kodėl mokykloje tai išmokau ir prisimenu iki šiol. Juk tada dar nebuvau poetas… :-). Bet ir dabar, kai kartais „… beriu žodžius iš skaudančios galvos…“, anot tikro poeto, ar aš galvoju apie eilėdarą, pėdas, metrus? Ne, jokiu būdu! Tiesiog rikiuoju žodžius taip, kaip jie tuo metu rikiuojasi. Kartais šiek tiek panaudoju „jėgą“ rimuodamas, bet dažniausiai laukiu, kol rimas pats ateis. Arba neateis…
*
Kartais kuriu proginius posmus. Tai visai ne eilėraščiai, tai „sukaltos“ eilutės! Bet ir tokių reikia. Artėja Luko ketverių metų jubiliejus – kaip be posmų? Bet apie tai – po savaitės… O dabar paskaitykite:
*
… Todėl pėda, antikinėje eilėdaroje reiškusi ilgų ir trumpų skiemenų derinį, ėmė reikšti kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų derinį. Kiekybinis chorėjas, kurį sudarė ilgas ir trumpas skiemuo, virto toniniu chorėju, sudarytu iš kirčiuoto ir nekirčiuoto skiemens. Kiekybinis jambas, kurį sudarė trumpas ir ilgas skiemuo, virto toniniu jambu, sudarytu iš nekirčiuoto ir kirčiuoto skiemens. Analogiškai kirčiuoti skiemenys pakeitė ilguosius, o nekirčiuotieji trumpuosius daktilyje, anapeste, amfibrachyje, peone ir kitose pėdose. Tačiau eiliavimas dinaminio kirčio kalbose buvo grindžiamas ne toniniais antikinių pėdų analogais, o antikinės eilėdaros dinaminiais modeliais – metrinių iktų pasiskirstymo schemomis. Buvo svarbu ne skiemenų kiekybė, o jų skaičius ir kirčio vieta, todėl pėda neteko realaus turinio. Antikinis daktilis (JII) buvo keičiamas spondėju (JJ), nes abi pėdos turėjo po keturias moras, o toninis daktilis vietomis virto chorėju, kad eilutėje būtų išsaugota metrinių iktų schema, būdinga hegzametrui. Todėl atsirado prieštaravimas tarp šios eilėdaros teorijos ir praktikos, taip pat painiava pačioje teorijoje. Pvz., XVIII a. rusų poetai (V. Trediakovskis, M. Lomonosovas, A. Sumarokovas ir kt.) polemizavo, ar galima chorėjo arba jambo eilutėje vartoti pirichius. Teoriškai jų negalėjo būti, nes jie griovė eilutės ritmą, kuris buvo suprantamas kaip vienodų pėdų pasikartojimas. Tačiau praktiškai daugiaskiemeniai žodžiai vertė vis dažniau vartoti pirichius, ir todėl chorėjo ir jambo sąvokos pasidarė labai sąlygiškos. Senoji eilėdaros teorija negalėjo paaiškinti naujo eiliavimo esmės, atskleisti jo metro ir ritmo prigimties. Todėl pastaraisiais laikais, aiškinant silabotoninę eilėdarą, vis labiau atsisakoma pėdų teorijos.
Silabotoninėje eilėdaroje skiriami (pagal antikinės eilėdaros tradiciją) dviskiemeniai ir triskiemeniai metrai. Dviskiemeniai metrai yra chorėjas ir jambas, triskiemeniai – daktilis, amfibrachis ir anapestas. Dviskiemeniai metrai nuo triskiemenių skiriasi eilučių vidaus dinamine sandara (atmetus anakruzę ir kadenciją). Dviskiemeniuose metruose eilučių viduryje tarp dviejų kirčiuotų skiemenų būna nelyginis skaičius nekirčiuotų skiemenų (dažniausiai vienas, rečiau trys, rečiausiai penki arba septyni).
(http://www.lle.lt)
***
Taigi, planuojantieji studijuoti filologiją, pagalvokite… Gal matematika lengviau? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kaip visa tai, kas čia parašyta, galėčiau išmokti, įsiminti. Reikėtų iš pradžių labai pamilti tą sritį. Bet aš bijočiau, kad galiu prarasti poezijos skonį… Nors sako, kad kai kurie ginekologai myli kaip ir visi normalūs vyrai. Nežinau…

patiko(0)



RSS

Atsakymai (31)

Burgis, Gegužės 9 13:29  #

Ir vėl aš teisus?…

patiko(0)



Iš arčiau, Gegužės 9 14:05  #

Man patinka filologės :-), bet iš esmės logiškesni sprendimai būna realiukų… (aišku gal išskyrus žodį fizikoje sinchrofazotrònas). Smetonienė, gerbiama kalbos komisijos narė, ne kartą yra išbrokijus mano straipsnius (teko kažkada tuo užsiimti)… todėl aš nesuprantu ar filologai ir kalbos gynėjai neturi ant tiek ką veikt, kad sugaloja after party pavadinti dūzgėmis, o monitorių vaizduokliu… Jokios logikos, nors pasikartosiu man patinka filologės… :)

patiko(0)



petras, Gegužės 9 14:54  #

O kur logika pavadint stalą stalu ar kėdę kėde ?? logikos čia ir nereikia ieškot. bet kam per jėgą kurt naujus žodžius tai ir man keista. nebent tik galėtų rekomenduot, o žmonės jau patys nuspręstų. nors pasitaiko dalykų, kurie neturėjo vertimo lietuvių kalboj bet ir nebuvo vadinami originalo kalba (ar vartojami to krašto kalba iš kurio atėjo) pvz. sauskelnės. žmonės vadindavo „pampersais“ nors tai tik firmos ar modelio pavadinimas. todėl visai neblogai prigijo sauskelnės. čia jau manyčiau sveikintinas kalbininkų darbas.
gal dėl to kalbininkų noro, kad viskas būtų savo vietose, lietuviškai ir persistengia truputi :)

patiko(0)



Gintaras, Gegužės 9 16:01  #

Žodžiai turi būt kaip chirurgo įrankiai, juk nenorėtumėt būt operuojami kažkokiais neaiškiais atšipusiais įrankiais?

patiko(0)



Mindaugas, Gegužės 9 23:20  #

Kalba ir žodžiai – gyvas organizmas. Jis auga ir keičiasi. Labai gaila, kad kai kurie (daugelis), sėdėdami kabinetuose ir būdami atsakingi už lietuvių kalbą, to nemato. Ir sugalvoja daug labai kvailų dalykų. Dūzgės dar visai geras pasiūlymas, bet yra tokių, kad uj uj uj. Neturime priešdėli „da“. Kodėl? Slavizmas? Jei norime pustuštį butelį pripilti iki galo, geriausia sakyti dapilti, o ne naudoti kelis kitus žodžius, kurie reiškia tą patį.

patiko(0)



Pentium100, Gegužės 9 23:35  #

Amerikonai pakankamai neblogai naudoja firmos/modelio pavadinimus, tai galima ir sauskelnes vadinti pampersais. Be to, „magnetofonas“ taip pat kažkada buvo modelio pavadinimas (AEG Magnetophon).

Japonai gerai daro – jei reikia pavadinti kažkokį daiktą, kuriam nėra vietinio pavadinimo, tai paima anglišką ar kitos kalbos žodį ir naudoja kaip savo.

patiko(0)



Regina A., Gegužės 9 23:39  #

Aš tikrai „už“ lietuviškas sąvokas ir terminus.
Bėda ta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir pan. institucijos vėluoja kurti lietuvišką atitikmenį kokiam nors angliškai įvardijamam naujam reiškiniui ar naujadarui.
Kalbu kaip IT atstovė. Metų metais žmonės naudoja angliškas sąvokas pridėdami lietuviškas galūnes. Tada atsibunda VLKK ir paliepia vadinti taisyklingai.
Pvz. Žodžio „failas“ istorija. VLKK atsibudusi užraudė jį. Perrašyti vadovėliai: „byla“, „rinkmena“. O dabar jau vėl žodis „failas“ teiktinas. „Monitorius“ -> „vaizduoklis“ ir t.t. :-)

patiko(0)



Vladas, Gegužės 10 00:08  #

Man tik įdomu ar pvz. Homeras buvo tikras filologas t.y. studijavo tas visas „pėdas“ ir „jambus“, ar bėrė savo eiles iš „skaudančios galvos“ kaip koks Burgis?

patiko(0)



Martynas Pilkis, Gegužės 10 00:21  #

Jeigu ne puikus VLKK darbas, lietuvių kalba dabar jau būtų išdarkyta ne ką mažiau už tipinį prasigėrusio XXI amžiaus Lietuvos kaimo socialinį peizažą. Pagirtinas tikrai nedidelės įstaigos sukimasis.

patiko(0)



Iš arčiau, Gegužės 10 00:29  #

Martynai Pilki —> Jeigu klausytų žmonės ką peza kalbos komisija, tai nenusišnekėtų niekas tarpusavyje.

Nežinau, bet manau, kad iš neturėjimo ką veikti jie sumąstė, kad „acid rock“ – rūgštusis rokas, o „afterparty“ – dūzgės…

Neliko žodžio sekantis, dabar turi būti „kitas“, firma nebesivysto, o tik plečias, www siekis pavadinti žiniatinkliu, nors visame pasaulyje www yra www.

Tik tiek kad VLKK darbo vietas sukuria, bedarbių skaičius neauga :)

patiko(0)



Iš arčiau, Gegužės 10 00:30  #

Nenusišnekėtų turėjo būti nesusišnekėtų :)

patiko(0)



Mindaugas, Gegužės 10 00:43  #

O žinote kaip reiktų sakyti: Kauno komandoje atsirado naujas žaidėjas, LEGIONIERIUS iš JAV. Legionierius – neteisingai.

patiko(0)



Martynas Pilkis, Gegužės 10 00:59  #

Iš arčiau, galbūt ir degtukus sierčikais tebevadinate?

Pakeisti žmonių kalbą taip, kad vietoj printerio atsirastų yra spausdintuvas, o vietoj www (kas tai?) – žiniatinklis, yra titaniškas darbas. Ačiū VLKK už jį.

Galėtume pagaliau ir „problemų“, „alio“ ir kitų užsisedėjusių svetimkūnių atsisakyt pažingsniui.

patiko(0)



Vladas, Gegužės 10 07:31  #

Martynai, kartais pradedantys kalbėti vaikai taipogi susikuria savo kalbą. Jei tėvai tai palaiko tai net kai kuriems pirmokams cukrus ir druska yra gustas ir t.t. Įdėjus nemažai pastangų tą kalbą būtų galima išsaugoti kaip ir vaikystės nuotraukas ar mylimus žaisliukus, bet kokia prasmė?

Manau lietuvių kalbos komisijos funkcija visų pirma užtikrinti, kad žmonės susikalbėtų. T.y. tuos pačius dalykus vadintų tais pačiais žodžiais, bet ne įvedinėti papildomą sumaištį bandant būtinai sugalvoti originalius terminus ir švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus juos atkakliai diegiant.

Kas gi atsitiktų baisaus jei degtukus šiandien vadintume sierčikais? Ir kodėl neatėjo pasaulio pabaiga kai neprigijo kai kurie Jablonskio sukurti žodžiai ir motociklas netapo šiknakračiu, galva – mąstikliu, o futbolistas – spirdžiumi?

patiko(0)



petras, Gegužės 10 09:01  #

Latviai tai ir pasiliko sierkočinius. gražus žodis

patiko(0)



Iš arčiau, Gegužės 10 09:16  #

Martynui Pilkiui –> Junkitės į žiniatinklį, o aš jungsiuos į pasaulinį tinklą :-) Keiskite žodį problemą (į ką? – bėdą? „Padėkite man išspręsti šitą bėdą“? Ar jau ir bėda bloga žodis?), sakykite ne „alio“, ne „klausau“ (ar šitas žodis jau geras?), sakykite labas rytas, laba diena… Tik žiūrėkite kad po to nebūtų taip, kad Lietuvoje kaip lietuvis su niekuo nesusišnekėsite, nes Smetonienės klausėt :)

Beje, aš visą gyvenimą sakau prisičiūdyti (prisidirbti), geras juokingas žodis, ką man dėl kažkokių kalbininkų reikia jį užmiršt? :-)

patiko(0)



Martynas Pilkis, Gegužės 10 13:12  #

Kiekviena kalba yra tautos mąstysenos ledkalnio viršūnė. Jeigu į ją yra nusispjaunama, reiškia prasidėjo atšilimas, ir tos mąstysenos tuoj neliks.
Jeigu dauguma gailiai suklusta, kai šneka pasisuka prie tigrų rūšies kažkur Indijoj gelbėjimo, tai kodėl taip skubam palaidot lietuviškumą kaip atgyveną ir visaip iš jo šidyjamės?
Pasmerkta šalis, kurioje kiekvienas vladas mano galįs nuspręsti, kokios politikos kalbos atžvilgiu reikia laikytis.

patiko(0)



Pentium100, Gegužės 10 13:15  #

Martynui:

Kalba keičiasi. Kokį M. Mažvydo „Katekizmą“ suprasti yra sudėtinga, reikia pagalvoti ką kokie žodžiai gali reikšti, taip pat rašyba kitokia.

Tai gal mūsų dabartinė kalba yra bloga – gi reikia saugoti taip, kaip buvo, o dabar kalbam tokia kalba, kad nukeliavę į praeitį nesusikalbėtumėm.

O galbūt priešingai – reikia leisti kalbai keistis, nekurti nesąmonių ir, jei jau žmonės vadina kokį daiktą kaip ir gerai. Ir kas jau tokio blogo būtų jei naudotume sierčikus, o ne degtukus?

Svarbu yra susikalbėti, o ta komisija, kurdama keistus, kartais net ir juokingus žodžius ir po to reikalaudama, kad oficialūs tekstai juos naudotų, prisideda prie to, kad žmonės sunkiau susikalba.

patiko(0)



Iš arčiau, Gegužės 10 13:25  #

Nenusispjaukime: Pasėdėjęs prie kompiuterių, pažaidęs kompiuterinius žaidimus su maigyklę prie vaizduoklio, nugalėjęs programišius, kurie bruko brukalus, iškeliavau į dūzges.

P.S Kaip vienoje humoro laidoje sakė: Ne Drum’n’bass o bugnabosinė muzika :)

patiko(0)



Darius, Gegužės 10 13:28  #

Pentium100> o kas būtų blogo jei iš viso kalbėtume nebe lietuviškai , o rusiškai? Juk airiai su škotais kalba angliškai, o baltarusai rusiškai. Ar vis tik būtų?

patiko(0)



petras, Gegužės 10 13:34  #

Martynai, niekas ir nesako, kad kalba mum nesvarbi, anaiptol. tiesiog gal nereikia nuait į kraštutinumus :) beje man ir pvz. liūdna, kad vis daugiau svetimų kalbų naudojama naujiems pavadinimams ir pan., bet nemanau, kad dėl to visiškai sugrius mūsų kalba, o juolab tauta. kažkada gi raštą naudojom senovės gudų, po to mokyti žmonės kalbėjo lenkiškai, bet kalba išliko ir atsigavo, gal taip bus ir ateity, o gal ir ne. čia nieks nežino. kaip pvz. lotynų kalba praktiniam vartojime mirė, o va austrų tauta išvis be savo kalbos išsiverčia :) manyčiau reiktų kalbą palikt savieigai ir tik žiūrėt kur ji nuneš, juk pirmiausiai ji buvo naudojama būtent komunikacijos tikslais, o ne tapatybei nustatyt.

patiko(0)



Vladas, Gegužės 10 15:53  #

Martynai. suprantu, kad galiu užgauti tavo patriotinius jausmus, bet man žmogiškumas yra svarbiau už lietuviškumą, ir bendažmogiškosios vertybės vertingesnės už tautines. Nesakau, jog iš jų reikia tyčiotis ar jų atsisakyti, bet iškilus klausimui kas svarbiau – žmogus ar tauta? man svarbesnis žmogus. Nesvarbu kokios tautybės ar rasės.

Sovietmečiu (1978 -aisiais) sugebėjau baigti vidurinę ir vėliau institutą nebūdamas pionieriumi ir komjaunuoliu, ne tiek todėl, jog tai primetinėjo rusai (beje nei vienas rusas nebandė manęs priversti stoti į komjaunimą), bet todėl kad tai kirtosi su bendražmogiškomis vertybėmis, kaip aš jas supratau tada. Lygiai taip pat nei tada nei dabar nelankau bažnyčios ir nesu krikštytas, nes ji mano vertybių sistemoje yra panašioje vietoje kaip ir komjaunimas.

Iš tikro tautos kalba labai stipriai apsprendžia žmonių mąstymą arba tautos mentalitetą. Na aš tikrai nenorėčiau, kad lietuvių mentalitetas išliktų baudžiaviniame Smetoninės Lietuvos lygmenyje, nors viso pasaulio antropologai dėl to iš laimės plotų katučių. Gal dar pasiūlysi visiems avėti vyžas ir šokti klumpakojį. Krizės iškankintam pasauliui tai būtų gera atrakcija.

patiko(0)



Vladas, Gegužės 10 19:20  #

Dariui.
Na ir kas vis tik tai atsitiktų jei nekalbėtume lietuviškai, o kalbėtume lenkiškai, rusiškai ar vokiškai? Klausiu labai rimtai. Kas atsitinka baisaus žemaičiams kai jie kalba lietuviškai? Užauga ragai ir kanopos?

patiko(0)



Darius, Gegužės 10 20:02  #

Valdui,
žemačiams , kurie kalba lietuviškai neatsitinka nieko, o žemaičiai , kurie NEBEKALBA žemaitiškai nesugeba savo vaikams paaiškinti kas yra kastinys , kaip ir eskimas be savo kalbos na niekaip nepaaiškins kuo skiriasi virš keturiasdešimties sniego rūšių , kurioms visoms įvardyti jis turi po atskirą žodį savo kalboje.
O jei rimtai, tai Jūs pats atsakėte savo atsakyme Martynui: „tautos kalba labai stipriai apsprendžia žmonių mąstymą“ – tai yra praradus kalbą „ragai ir kanopos“ aišku neišauga, bet ir žmogaus buvusio prieš tai nebelieka. Geresniu jis tampa ar blogesniu – kiekvieno skonio reikalas.
Kas yra „bendražmogiškos vertybės“ man yra paslaptis – gal paaiškinsite?
Beje Smetona gimė gerokai prieš baudžiavos panaikinimą :)

patiko(0)



Darius, Gegužės 10 20:04  #

PO baudžiavos panaikinimo gimė Smetona PO. Taip norėjau pasakyti.

patiko(0)



Vladas, Gegužės 10 20:31  #

Dariau, Šiais laikais ne tik žemaičio vaikas, bet ir tėvas jau nebesugebėtų nusipinti kokybiškų vyžų ar išsiskobti klumpių. daugelis jau nebemoka pakinkyti arklio ir nebežino kas yra rungas, jau nekalbant apie kitas pakinktų detales. Nežinau ar pats bemokėtum išsiplakti dalgį ir gražiai nušienauti pievelę. Aš nebemoku, nors mano 87 metų tėvas žolę kolektyviniame sode dar vis nusišienauja dalgiu. Daugybė daiktų ir žodžių neišvengiamai nyksta iš mūsų buities. Gal atsirastų entuziastų norinčių gyventi Rumšiškėse ir ten sustabdyti šį procesą. Bet negalima per prievartą versti etnografiniu kaimu visos šalies. Ar bent jau prieš tai reikia atstatyti „geležinę uždangą“.

Apie feodalinio mentaliteto liekanas Rusijos žmonių sąmonėje, labai įdomiai kalbėjo Rusijos kino režisierius A. Končalovskis. (beje nuorodą radau šiame bloge. Nuoširdžiaidėkoju tam, kas ją įkėlė ir pakartoju: http://www.konchalovsky.ru/blog/2012/03/13/na-skolko-vekov-my-otstali/ ) manau labai daug kas tinka ir Lietuvai.

Ne tik žmogaus, bet ir tautos nebelieka. Kiekvieną rytą mes prabundame kiekkitokie nei praėjusį rytą. Dar Herodotas sakė jog neįmanoma du kartus įbristi į tą pačią upę. Neįmanoma sustabdyti žmogaus ir tautos mentaliteto kaitos. Gal geriau vietoje kovos su pokyčiais bandyti juos bent truputį pakreipti pažangesne linkme?

Na, o jei „bendražmogiškos vertybės“ tau tebėra „Terra inkognita“ tegu taip ir lieka. Išsaugokime tegu ir nedidelį praeities gabalėlį:)

patiko(0)



Siaip, Gegužės 11 09:50  #

Iš „Kalevalos“ klasikinio kūrinio (Neturiu šalia šaltinio, tai negaliu tiksliai pakomentuoti): Situacija paprasta Jaukaheimas nori nugalėti Veinameiną gėsmiemis ir pradeda giedoti. Veinameinas paklausė, paklausė ir atsakė, kad „tu nustok čia vaikų pasakas pasakoti ir kaip boba vapalioti. Tu šnekėk geriau apie pradžia, apie tai nuo ko viskas prasidėjo“.
Ką tuo noriu pasakyti: kalba formuoja mūsų pasamonę, suteikia žinių apie pamatines vertybes ir jei mes pradėsime degtukus vadinti sierčikais – pasaulis nenugrius, bet po kiek laiko tiesiog nebeskirsim kad žodžiai su priesaga „ik“ yra slavizmas. Svetimus žodžius pradėsime maišyti su svetimais. Galiausiai nebežinosime kokia mes kalba kalbame. Žmogiškom savybėm tai įtakos neturės. Tai visai kita sritis. Tačiau yra vienas šalutinis efektas. Tu nepilnai suprasi savo aplinką.
Ginant kitą stovyklą irgi reikia pažymėti, kad kalbos komisija, nelabai suprasdama šiuolaikinio IT pasaulio įgrūda daugiau žodžių nei realiai jų reikia. Pvz. Žodį „tinkinti“ reiktų keisti į „(su)derinti“ ir pan. Nemanau, kad iki IT eros anglai neturųjo žodžių „control panel“ arba „options“. Lygiai taip ir mes turėtume iš jau turimų žodžių parinkti tinkamiausią.

patiko(0)



Hestija, Gegužės 11 13:11  #

Bet antikinė eilėdara juk – žavesys!
šį dalyką VU turėjau ir smagiai sau Homerus, Sofoklius, Katulus ir Horacijus skaitydavau…
Todėl kartais (ir dar per istorinės gramatikos paskaitas) man tikrai atrodydavo, kad čia matematikos daug. Oi daug. Ir visokių loginių-sudėtingų vingrybių.
Tačiau kai jau išmoksti ir gali drąsiai skaityti skirtingais metrais kokius archainius poetus ir rašytojus.. Mm. Sala širdis..

patiko(0)



Martynas, Gegužės 11 18:31  #

Čia – puiki svetainė.
Tik, deja, nelabai likę prasmės leistis į diskusijas, kai tarp komentuotojų (ir balsuotojų) pradėjo dominuoti vladai.

patiko(0)



Burgis, Gegužės 11 19:47  #

Martynai: tą etapą, kai ir aš šioje svetainėje vertinau lankytojus, o ne tik jų nuomonę, mes jau praėjome… Siūlau prie to nebegrįžti.

patiko(0)



alive_she_cried, Gegužės 14 23:09  #

Hestija: Sąla, o ne sala

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>