Gėlės Mamai

Šias gėles šiemet jūs jau matėte. Bet šiandien jos kitokios. Šiandien jos – Mamai.

*

Įvairaus plauko vadybininkai stažuotėse mane mokydavo: girdamas būk konkretus. „Be specific“, – sakydavo jie. Tai aš ir pabandysiu:

  1. Pašlovinkime Motinos kančią. Ligoninėse aš geriau suprantu, ką reiškia pagimdyti Žmogų. Fizinis skausmas, nerimas dėl savęs ir dėl ateinančiojo… Jaudulys dėl kiekvieno vaikučio krustelėjimo, garso, dėl kiekvieno jo kūno lopinėlio.

Mokykloje aš geriau suprantu, kaip kenčia Mama, kai vaikas nėra toks, kokio ji norėtų, ir kaip ji supranta, kad jokiu būdu mažiau nemylės tokio, koks jis yra.

  1. Pasveikinkime Mamą-žmoną. Kai gimė mūsų vaikai, gerokai sunerimau – o kas dabar bus mano žmona? Žinoma, manęs nesuėdė, kaip tai daro kai kurios vorų patelės, bet aš girdėjau, kaip gamta jai sako: „Mylėk savo vaikus, vyras savo darbą beveik jau atliko…“. Bet ji, mama, pasiliko rezervą būti žmona… Vaikai užaugo – ir mes vėl pora per amžių amžius. Nes moteriai reikia vyro ne tik vaikams pradėti. Ačiū, mielosios, kurios tai suprantate!

  2. Padėkokime Motinai-moteriai. Po vedybų ne kartą buvau gerokai sunerimęs: ko ji taip puošiasi, gražinasi, kai eina į darbą, teatrą, pobūvį? Juk tai kitiems – ne man! Prireikė laiko, kol supratau: man tai, žinoma, man! Ji stengiasi, kad aš turėčiau gražią, protingą, patrauklią žmoną, kad vyrai man pavydėtų tokios žmonos. Ir dabar dar tas jos buvimas moterimi mums kartais nemažai kainuoja, todėl ir kreipiuosi į ją – brangioji!

***

Viena buvo mano Mama, ir visa, ką manyje randate geriausio, yra mano Mamos. Kita yra mano vaikų Mama, ir visa, ką savo vaikuose randu geriausio, yra Jos. Dvi yra mūsų anūkėlių Mamos, ir jos galėtų niekuo daugiau nebūti (bet yra!) – kasdien jas šlovinčiau. Būkite laimingos, visos mano Mamos, visos jūsų Mamos!

Atsakymai

Burgis, 2011-04-30 10:42:41

Čia ne temos reitingams, čia jūsų pritarimui, kad mamos yra fantastiškos…

Marti, 2011-04-30 18:08:39

Prieš mėnesį išėjo į Amžinybę mano vyro Mama. Šiandien drįsome paimti jos rankinę. Ir neatspėsite ką ten radome. Ten buvo josios vienintelio sūnaus, tik ką gimusio, pirmasis “dokumentas”, kurį tais laikais kiekvienam iš mūsų uždėdavo ant rankytės.

Indre, 2011-05-02 14:28:26

”Po vedybų ne kartą buvau gerokai sunerimęs: ko ji taip puošiasi, gražinasi, kai eina į darbą, teatrą, pobūvį? Juk tai kitiems – ne man! Prireikė laiko, kol supratau: man tai, žinoma, man!” »> super žodžiai! Jūsų moteriai labai pasisekė, kad turi įžvalgų, gerbiantį, mylintį vyrą!

p.s. vis ateinu į Jūsų blog’ą pasisemti gerumo, objektyvumo, atjautos ir kritikos, paskaityt protingų komentarų, kurie priverčia pamąstyt, pergalvot, įvertint. Nesu buvus gimnazistė, bet leidžiu sau pasisvečiuot čia 🙂

Gražių dienų!

andrius, 2011-05-02 19:42:38

o ar reikia daugiau nei tai, kad ji tau davė pradžią?

Darius, 2011-10-03 16:57:08

Gaila, bet dažnai mes mamas prisimename tik tada kai mums patiems būna sunku.

Geles mamos dienai, 2013-04-23 15:37:49

Gėlės mamos dienai visų pirma turi būti dovanotos iš meilės ir dėkingumo – tuomet nebesvarbu, ar tai rožės, ar tulpės, ar dar kokios gėlės 🙂