Vilniečiai šaunuoliai! Atvežė močiutei mūsų mergytes, įsiveržė į kambarį su gėlėmis – močiutė nustebo, apsidžiaugė! Vaikai tik mane buvo įspėję, kad atvažiuos…
*
Šiaip mes nešvenčiame šios šventės. Mums atrodo, kad tai labai dirbtinė šventė. Nenoriu čia smulkiau aiškinti, kodėl taip, bet prisipažįstu, kad kasmet šią dieną galvoju apie savo Mamą…
*
Mes nebuvome artimi. Aš, ko gero, buvau blogiausias vaikas iš keturių. Aršus, nervingas, užsispyręs, kito tikėjimo… Bet aš tikrai mylėjau Mamą! Visada žinojau, kad ji išskirtinė tose apylinkėse.
-
Mama nesutikdavo gyventi žemai, varge, nesutikdavo pasiduoti skurdui. Ir aš toks. Ir jos provaikaitė Mildutė tokia. Prisimenate, rašiau: rengia Mildutė jaunesniąją sesutę Laurutę ir moko: „Trauk, trauk rankovėlę! Nepasiduok!“
-
Mama dainuodavo dirbdama. Ir aš dainuoju. Bent mintyse.
-
Mama stengdavosi, kad būtų kitaip: išradingiau, gražiau, įvairiau. Ir aš stengiuosi.
-
Mama matė pasaulio grožį. Ir mane išmokė matyti.
-
Mama gyveno mums, gyvendama ir sau. Ir aš taip gyvenu.
Jei aš kam nors dar ir dabar tinkamas, taip tik todėl, kad Mama tuo pasirūpino. Gamtos dėsniu pasirūpino, savo protu ir širdimi pasirūpino.
Atsakymai
Burgis, 2013-05-05 20:42:29
Supratusiems…
Matas, 2013-05-05 22:00:52
O kurios šventės nėra dirbtinės? Mano nuomone, tos, kurias atsimename nuo vaikystės jau mums ir yra natūralios.
florisima, 2013-05-31 08:58:36
Mano akimis tai labai graži ir visai ne dirbtine šventė 🙂