Gėlės Tau, Mokytoja!

Balandžio 23, Ketvirtadienis


*
Ne vienas matė, kaip teismo salėje aš apsikabinau vieną moterį. Ir mano žmona ją apsikabino. Kas ta moteris?
Daugiau kaip prieš 20 metų Virginija Buklienė buvo mūsų dukros klasės auklėtoja (vis mokydavau sakyti „klasės vadovė“, bet ši Mokytoja buvo būtent Auklėtoja!) J. Jablonskio mokykloje.

*
Ir štai ji ateina į teismo salę, kad būtų su manimi, su mano žmona. Ir tada aš suprantu – nebūna buvusių Mokytojų.
*
Šimtus kartų esu rašęs ir sakęs, kad mane taip kūrė pradinių klasių Mokytoja Vanda Butkienė, matematikos Mokytoja Ona Rutkauskienė, lietuvių kalbos Mokytoja Teklė Matutytė ir daug kitų Mokytojų, kad aš tapau žmogumi. Beje, už tai ir teisiamas esu, tai gal persistengė mano Mokytojai? Ne, galiu tik užjausti Pravieniškių teisės žinovus, kurie neturėjo tokių mokytojų…
*
Nuostabu ir tai, kad mūsų ir dukra, ir sūnus turėjo puikias klasių Auklėtojas. Mūsų šeimoje tas auklėjimas buvo apleistas (dirbome, dirbome, dirbome…), tai gerai, kad mokykloje išauklėjo. Gal sakysite blogai išauklėjo?
Ačiū, Mokytojos ir Auklėtojos!

patiko(1)



RSS

Atsakymai (12)

Burgis, Balandžio 23 20:50  #

Jos buvo, yra ir bus!

patiko(0)



Burgis, Balandžio 23 20:54  #

Beje, šiandien prie klinikų sutikau buvusią KTUG lietuvių kalbos mokytoją Vidą Jurkienę su vyru – ėjo lankyti artimo žmogaus. Tokia jauna, tokia graži ta Mokytoja! Tokia protinga, gera ji buvo ir yra. Bet va – bėda, daug šlykštaus melo apie mane prisiskaičiusi… Ir kokia laimė, kad ta Mokytoja tiki manimi! Ačiū, Mokytoja!

patiko(0)



Sokolovas, Balandžio 23 21:11  #

Jų yra ! Jų DAR yra…

patiko(0)



Sokolovas, Balandžio 23 23:06  #

IR ATĖJO Į KAIMĄ DARAKTORIUS…

„Žudyk, bet nedainuok,
Degink, bet nešok…“
( Iš Legendos…)

Daraktorius…Prieš gerą šimtmetį taip buvo vadinami Pedagogai-Idealistai, ateidavę į kaimelius, kad mokytų žmones rašto, mokslo paslapčių, doros bei Tiesos…
Ir atėjo į kaimą Daraktorius. Ir nepatiko jo Tiesa to kaimo galingiesiems iš „pravienų“ sodybos. Iškarpė bei iškraipė jie Daraktoriaus raštų tekstus taip, kad savąjį gautų. Ir pavertė jie Daraktoriaus Žodį gyvate geliančia, pavertė Žodį vanagu, plėšriai ratus sukiojančiu. Pavertė Žodį klaikia giesme, kurią vis traukė ir traukė Jį “ nugalėjusieji“.
Ir tarė Daraktorius Žodžio darkytojams bei Tiesos iškraipytojams-„Žudyk, bet negiedok! Degink, bet nešok!“
Ar svajojo tie Daraktoriaus persekiotojai, kad sulauks savo palikuonių?

patiko(0)



vitalis, Balandžio 23 23:53  #

Sokolovui: BRAVO! Aš žaviuosi, kad yra tokių žmonių, kaip Jūs. Sąjūdžio laikais lankiau daraktorių mokyklėlę – A. Patacko su A. Žarskaus įkurtą, neformalią tokią. Turėjau malonę patirti šių laikų daraktorių mokymą. Ačiū jiemas, ačiū Jums, ačiū B. Burgiui – labiausiai užsimaskavusiam postmoderniam daraktoriui.
Saldžių sapnų, brangieji :)

patiko(0)



Andrius, Balandžio 24 07:58  #

O man atrodo pavojinga ilgai garbinti savo senus autoritetus. Galima lengvai nusivilti.

patiko(0)



Burgis, Balandžio 24 08:19  #

Andriui: po 25-30 metų jau esi visai neabejojantis, kad nenusivilsi…

patiko(0)



Andrius, Balandžio 24 08:24  #

Po 25-30 metų nuo ko?

patiko(0)



Burgis, Balandžio 24 08:24  #

Andriui: po to, kai vienas ar kitas mokytojas tave mokė…

patiko(0)



Rūta, Balandžio 25 06:37  #

Taip, po 25 metų esu visai neabejojanti, kad nenusivilsiu savo Mokytojais. Ačiū Jums. Lietuvių kalbos mane mokė Vida Jurkienė. O vienas iš tų, kurie savo pavyzdžiu mokė būti žmogumi tarp žmonių – B.Burgis.

Esu iš tų senųjų dinozaurų, įstojusių ne į Gimnaziją, o į Eksperimentinę vidurinę mokyklą. Esu tokio amžiaus, kai jau mūsų, dviejų buvusių gimnazistų sūnus, jeigu būtų norėjęs, būtų įstojęs ir baigęs KTUG. Deja, ne visiems gi matematika yra mokslų motina. Bet ne apie tai…

Vieno buvusio gimnazijos mokinio mama beveik verkdama uždavė tiesų ir skaudų klausimą – „tu juk teisininkė. Ką konkrečiai tu padarei, kad šitoje bjaurioje istorijoje padėtum didžiai gerbiamam žmogui? Jūs turite būti su juo, jūs privalote kaip buvę gimnazistai kažką daryti…“

Gėda prisipažinti, bet nieko nepadariau, tik daugybę kartų pagalvojau… Kad… pasaulis labai nedėkingas… Kad pedagogo kelias nepakeliamai sunkus… Kad gėda už sistemą, gėda, kad auginam jaunąją kartą, kuriai diegiamas tik absoliučių teisių be pareigų ir atsakomybės suvokimas… Gėda dėl bejėgiškumo jausmo, kad kartais negalim apginti silpnesnio ir tuo pačiu beveik gėda už pasirinktą profesiją, kurioje, deja, kartais teisinis ir moralinis Teisingumo suvokimas prasilenkia…

Kad rezultatas bus pasiektas, aš vis dar nuoširdžiai tikiu, bet kaip gaila, kad kelias, kuriuo priverstinai tenka eiti yra toks akmenuotas ir duriantis… Ne kojas, o širdį… Žinau, kaip skauda širdį, kai užminame akmenėlį, kurį suvokiame, kaip „galbūt teisėta, bet neteisinga“…

Direktoriau, mūsų širdyse Jūs visada būsite Direktorius. Prisiminkite tą pirmąją rugsėjo pirmąją, kai pirmajai gimnazistų laidai kartu deklamavome Laborą… Aš dažnai prisimenu :). Teįkvepia Jus žodžiai „vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi“. Linkiu, kad ta akimirka kuo greičiau nušvistų…

patiko(0)



Burgis, Balandžio 25 08:26  #

Rūtai: Ak, Rūta, Rūta, kaip miela dabar tai prisiminti ir kaip gelia dabar tie prisiminimai… Negaliu daugiau nieko parašyti, tik AČIŪ!

patiko(0)



Rūta, Balandžio 25 08:45  #

Jūsų indėlis į Lietuvos (ir ne tik jos) mokslą, ekonomiką, socialinį gyvenimą yra neapsakomas gėris. Jūs išugdėte ir išleidote į gyvenimą daugybę žmonių, kurie toliau kuria gėrį. Visuose buvusių mokinių pasiekimuose yra dalelė jūsų įdėto darbo. Gėris grįžta. Tikėkite tuo. Tai Jums ačiū! Sveikatos ir stiprybės!

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>