Gundymai pabučiuoti

Jau sugrįžo ir gundymus čiulba…

Beržas girtas, nors tai tik sula.

– Tau negalima būti su ja, tik su ja!

… Šakos sulą čepsėdamos čiulpia.

*

Nuo šaknų per šakas iki paukščio

Fontanuojanti meilės giesmė!

Tai nustebs pabučiuota varlė…

… Aš dabar  pabučiavimo laukčiau.

*

Susitiksime – būsiu gerokai apakęs,

Nes mačiau nusimaudžiusią saulę…

Tai rasos pasisėmiau į saują,

Nusiprausiu po beržu ir pulsiu atakon…

*

Nes dabar negali, negali nepradėti!

Pabučiuok pasiilgusią žemę

Ir visas, kurios ateitį lemia.

Žmonės gimsta mokėdami būti ir sėti.

*****

Duokite darbo arba aš vėl nuklysiu į lankas!…

Atsakymai

Burgis, 2012-04-04 09:07:14

Tik jau nereikia, nereikia… 🙂

Iš arčiau, 2012-04-04 09:24:42

Sugrįžo paukščiai, bet vakar teko būti Klaipėdoje, o šiandien ir Kaune, tai grynai:

Žiema, žiema/ snaigės veidą bučiuoja/tik man liūdna širdį/o kodėl nežinau.

Rasa, 2015-11-19 21:53:46

Gražu. Labai ☺