Gyvenimas ne toks!

Trumpas ir keistas sapnas

atėjo tarytum nykštukas.

Nykštukų sakai nėra?

Bet sapnas tai buvo!

*

Jei neskaitei Hamleto, gyvenimą praleidai anglių kasykloje.“ (Anot H. Murakami, taip pasakė kompozitorius H. Berliozas)

*

Aš gyvenu savo gyvenimą, ne jis mane gyvena.“ (B.B., KTUG „Metų knyga“)

***

Michailas Bulgakovas, „Meistras ir Margarita“.

Donaldas Kajokas, „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“.

Haruki Murakami, „Kafka pakrantėje“.

Trys visai skirtingų autorių, visai skirtingos knygos, bet tokios panašios, tokios panašios! Vaizdiniai, vizijos, sapnai, pasakos, mistika, hipertrofuoti jausmai, realus gyvenimas nerealioje terpėje…

*

Nesakau, kad neįdomu! Ypač M.Bulgakovas. Alegorijomis įrodyta, koks tas gyvenimas buvo…

Sakau, kad jauniems žmonėms pavojinga! Ir taip „priplaukusių“ jau tiek, kad nebegali praeiti… Pavojinga imti gyventi už realybės. Pavojinga susikurti iliuzijų pasaulį ir dingti iš realiojo pasaulio. Pavojinga imti mėgdžioti penkiolikamečius japoniukus, pasimetusius ir pamestus…

*

Perskaičiau keturias H.Murakami knygas. Knygyne mačiau dar vieną. 42 litai. Bet man jau gana! Aš dar nesikalbu su katėmis…

Atsakymai

Burgis, 2014-06-01 08:54:51

Įvertinkite…

Launė, 2014-06-01 10:35:42

Ar nereikėtų “išvalyt”Burgio sandėliuką?Surinkt viską ir gal sudėt į knygą.Su kai kuriais komentarais.Manau verta.:))

Rasa, 2014-06-01 10:39:11

🙂 Kiekvienas renkasi… Tiesą pasakius neseniai perskaičiau du bestselerius- meilės romanus. Taip, ir realiam gyvenime taip gali būt … Gal… Va nuo jų tai galima apsivemti… Jau daug geriau tada Ivanauskaitės realizmas nei tas lipnus saldumas… Nors, žinoma, tai mane daug kad laiko “saldumynus mėgstančia” :))))))) Nepamenu nei autorių nei pavadinimų, tai buvo sėkmės ir meilės istorijos su laiminga pabaiga. Gal aš nepakankamai moteriška tokiom knygom, bet aš geriau jau išties su savo šuniu pasikalbėsiu… nei tokias knygas dar skaitysiu :)))))) Jis moka labai išmintingai klausytis… 😀

Gal būt dalis knygų (tų, kur “priplaukę”) ir reikalinga tam, kad mes pamatytume įvairias vaivorykštės spalvas? 🙂 Juk kad matytume tą “realų” gyvenimą pakanka atsimerkus apsidairyti?

Bet išties tai sunku šiais laikais su tom gerom knygom… Mano manymu.

Kajoko smalsu būtų paskaityt. Jo eilės man patinka, gal ir knyga įdomi? Gal bibliotekoj būtų, kaip manot? Ar ji naujai išleista?

Nes aš sau leidžiu nusipirkti maždaug vieną knygą per pusmetį. Ir tai dažniausiai būna ne visai grožinė. Šį pusmetį jau nusipirkau. Maslow-ą 😛 Nes brangu.

Rasa, 2014-06-01 11:43:03

O dar kažkaip pagalvojau 🙂

“Gyvenimas ne toks!” – sakot. Taip, jis tikrai ne toks, kaip knygose 🙂 Mat kažkada daugelis mūsų skaitė apie indėnus ir žavėjosi jais. O užaugę vėliau beveik visi norėjo gyventi “kaip Amerikoj”. Bet… Ar kaip indėnai? 😀

ainana, 2014-06-01 22:58:14

Launai,

pritariu

reik pridet daug mano ir adepilijos auksciausio lygio komentaru

Rasa, 2014-06-02 19:58:42

Burgiui: pagalvojau ir parašiau kitoj jūsų temoj, kad egzamine apie meilę rašyčiau. Paskui pagalvojau apie knygą, kurią skaitau. Ji irgi apie meilę. Tai Jodi Picoult knyga “Namų taisyklės”. Tada pagalvojau apie šitą jūsų temą ir apie tai, kad štai Picoult rašo apie labai realius dalykus. Ši mano skaitoma knyga apie autistą. Mamos meilę jam. Ir apie kitokias meiles 🙂 Esu skaičius dar tris jos knygas. Ar esat ką nors skaitęs šios rašytojos? Nesiūlau skaityt, tiesiog smalsu. Smalsu nes galvoju apie tas jos knygas ir… “Gyvenimas ne toks? Ar toks?”

Burgis, 2014-06-04 11:33:02

Rasai: ne, Jodi Picoult neskaičiau, tik pavarčiau…

Apie kitokius gyvenimus (su neįgaliais vaikais, su smurtaujančiais vyrais, sergant mirtina liga, praradus mylimą žmogų ir pan.) galima rašyti ir rašyti… Kitiems tai svarbu ir įdomu skaityti, bet aš dar nepasirengęs būti tuo rašančiuoju…

Rasa, 2014-06-04 12:30:18

Burgiui: Taigi aš ne apie rašymą kalbu, o apie skaitymą 🙂 Jei jauniems skaityti Murakamį nelabai rekomenduotina, kad “nenuneštų stogo” , jei jūs už tai, kad “Pavojinga imti gyventi už realybės. Pavojinga susikurti iliuzijų pasaulį ir dingti iš realiojo pasaulio.” Tai ar geriau jiems skaityti apie tokius realius dalykus, kaip rašo Picoult? Jūsų nuomone?

O kita vertus, kiek pats parodot realaus pasaulio savo anūkėlėms? Esu garantuota, kad dar ilgai ilgai saugosit jas nuo realaus pasaulio. Iki kada?

Štai N. Marčėnaitė kažkada pasakojo, kad ji kartais vežasi savo vaikučius į vaikų namus. Kad jie pamatytų, kad yra ir gyvenančių kitaip. Kiti (dažniausiai) saugo vaikus, kad jie šito nematytų.

Gal tiesiog gerai viskas, ko ne per daug? Kai ima slėgti realybė, žmonės nori paskaityti apie plaukiančias dangumi žuvis. Kai gyvena pernelyg gerai ir vis “kažko trūksta”, turėtų atsigręžti į kitokią realybę, kuri greta. Kuri siaubinga. Juk pasauly išties sutelpa viskas- nuo sudegintų mergaičių iki nuostabiausių saulėtekių…

Burgis, 2014-06-04 12:57:05

Rasai; ne, aš nesaugau vaikučių nuo realaus pasaulio! Mes jau laidojome ir ežiuką, ir paukščiuką… Aš aiškinu baisias filmų scenas.

*

Bet panašu, kad mudu niekada nesutarsime, kas yra tas realusis pasaulis… Aš, pavyzdžiui, išgyvenau be murakamiškojo penkiolikmečio patirčių – ir esu laimingas! Viską darysiu, kad ir mano vaikučiai išgyventų be šlykštybių, nešvankybių, prasčiokiškumo, narkotikų ir pan. Žiūrėsime, kaip pavyks.

*

O skaityti tikrai reikia pasirenkant pagal amžių – niekada to principo neatsisakysiu!

Rasa, 2014-06-04 13:35:15

🙂 Aš irgi išgyvenau be daugelio dalykų. Ir esu laiminga. Aš juk nesakau, kad viską, kas yra pasaulyje, reikia išbandyti 🙂 Matyti plačiai, nereiškia, kad reikia taip gyventi, viską iš eilės bandant. Taip ir kokių grybų netinkamų gali užvalgyt… 🙂 Gyventi reikia sąmoningai renkantis… 🙂 O jūs taip parašėt, lyg mano matomas pasaulis koks iškrypėliškas būtų, o jūsų gražus ir mes negalime dėl jo sutarti 🙂

Žinoma, kad skaityti reikia pasirenkant pagal amžių, pritariu šimtu procentų :))))))))) Tik manau, kad labai individuali kiekvieno žmogučio branda. Ir ką vienas supranta būdamas 17-os, kitas nepajėgus suprast ir būdamas penkiasdešimties. Tiesiog vakar su viena moterim kalbėjausi būtent apie tai. Apie tai, kad tai, ką aš jai aiškinu (o ji žiūri nustebusiom akim), paprastai žino kiekvienas 15-16 sulaukęs vaikas… 🙂 O ji mat atradimą padarė… 🙂