Homo homini lupus est

Balandžio 28, Sekmadienis

 
Žmogus žmogui vilkas, bet humanistas humanistui akies nekerta (J. Erlickas). Palikime ramybėje humanistus, pakalbėkime apie humanitarus. (Nematote skirtumo?). Kadaise pirmuosius plojimus po viešosios kalbos pelniau po aistringos kalbos apie fizikus ir lyrikus (suprask – humanitarus ir tiksliukus). Buvau gal aštuntoje klasėje, kalbėjau kažkokiame pionierių sąskrydyje… Kalbos esmė buvo tokia: kokia gėda, jei tu nežinai, ką nupiešė Leonardas da Vinčis, kokią operą parašė Džiuzepė Verdis, bet keista, kai visi atlaidžiai nusišypso, jei net maždaug negali pasakyti, kada gyveno Pitagoras, kokia yra gravitacinė konstanta ir pan.
***
O dabar pažiūrėkite, kaip sukilo humanitarai (Nerija Putinaitė, Saulius Jurkevičius, etc.) sužinoję, kad vyriausybė žada daugiau į nemokamas studijas pakviesti tiksliukų! Oi, oi, kaip nevertina humanitarų!
O aš iškart pagalvojau, kaip šitie humanitarai (humanistai) „gynė“ mane ir mano humanistinį požiūrį, kad nėra lygesnių už lygius. Atsitiktinai savivaldybėje sutikęs Saulių sutrikau ir nesugebėjau pasakyti, kad baisi gėda direktoriui ir dar humanitarui pasislėpti krūmuose, kai reikia ginti žmogų (homo).
***
Apibendrinkime. Ką gero nuveikė tie humanitarai, formuodami humanistines vertybes, o ne veidmainiškumą, savanaudiškumą? Kaip panašu į situaciją su politikais: buvo verslininkas, aktorius, gydytojas, bet vos pateko į Seimą – jau politikas! Kas išugdė humanitarus, kurie dabar nori ugdyti kitus humanitarus? Apsidairykite…

patiko(26)