Ilgai ėjome? Greitai atėjome! Pamoka paskutinė…

*

Jūs galvojate: mes mokėsime gyventi, mokėsime pasirinkti.

Mes žinome: gyvenimas brenda per atsitiktinumų jūrą.

*****

Jūs svajojate: mes dirbsime, kursime, ieškosime ir praturtėsime.

Mes meldžiamės: kad tik būtų laimingi, net būdami alkani.

*****

Jūs supaprastinate: kaip visi, taip ir mes.

Mes svajojame: kad tik jie būtų aukščiau nei kiti.

*****

Jūs drąsinatės: jei prireiks, kas nors padės.

Mes nerimaujame: jei padės, jie niekada nebesužinos, kaip būtų įveikę kliūtis patys.

*****

Jūs pasirenkate: karjerą, šalį, būstą, draugus, pramogas…

Mes prašome nepamiršti: ištikimybės, garbės, išminties, ilgesio…

*****

Aš dažnai galvoju apie jus. Jūs retkarčiais pagalvokite apie mane… Ir už tai būsite laimingi! Aš pažadu.

*****

2017 metų laidos KTUG abiturientams

Atsakymai

Vida, 2017-05-26 16:37:58

Stipru. Tai poezija.

Kristina, 2017-05-26 17:47:14

Ačiū Jums, Direktoriau!

abiturientė, 2017-05-26 17:55:16

Direktoriau, mes Jūsų niekuomet nepamiršome ir nepamiršime! Mums Jūsų trūksta…

Ačiū, kad prisimenate ir mus!

Burgis, 2017-05-26 18:06:34

Ačiū Tau, mieloji Kristina! Visi šios temos “patiko” virsta mano laimės dienomis…

Antanas, 2017-05-26 22:57:43

Ak tie Burgio žodžiai, kaip gaivus rasos lašas į saulę kylančiam kviečio ar rugio daigui. Juk ne kiekvienas ir poetas sugebėtų pasemti taurę gėrio, meilės iš pačios gyvenimo gelmės, kur glūdi ištikimybė ir garbė, išmintis bei ilgesys, … Bet kai žodžiai liejasi iš širdies, ar gali būti dar kitaip?

Titas, 2017-05-27 13:27:54

Nors, įprastai, negalima kalbėti už visus, bet šį kartą ramia sąžine išdrįsiu taip padaryti… Mes visi atsiminsim Gimnaziją, kurios idėją ne tik subrandinot, bet ir įgyvendinot bei saugojot būtent Jūs. O nuostabiausia yra tai, jog ta Gimnazijos atmosfera, toji dvasia yra tokia… Užkrečiama. Tik atėjai ir iškart supratai – čia nieks nevartos sąvokų “normalu” ar “nenormalu”, čia nieks nepasakys, kad “tau to nereikia žinoti” ar “nesigilink”, o, svarbiausia, čia nieks nepriekaištaus, jog “tu turi per daug laisvės”, nes tuo ir skiriasi gimnazistas (mauglis?) nuo Gimnazisto – pastaruoju galima visiškai pasitikėti… Ačiū Jums, Direktoriau, už antruosius namus, kuriuose pagyventi teko vos 4 metus, tačiau ji – Gimnazija – mumyse gyvens dar labai ilgai!.. Ačiū ir už drąsą, dėl kurios tiek daug praradot, bet tuo pačiu tiek daug įrodėt ir apsaugojot… Apsaugojot ne vien Gimnazijos palikimą, bet ir tai, kas svarbiausia, ko taip dažnai visur trūksta – teisybę… Ačiū!

Sokolovas, 2017-05-27 16:14:08

AIDI PASKUTINIS SKAMBUTIS

Pedagogui negali būti didesnio džiaugsmo, nei besimokančio žmogaus pasiekimai. Ir todėl…

Skriskit, varnėnai, į platų pasaulį,

Savo žinias panaudokit visur,

Skriskite drąsiai, prieš suktąjį vėją,

Orą sudrebinkit savo sparnais

Neidealizuokime tikrovės. Idealai ir idealizavimas-ne tas pats. Jei tapsite Mokytojais, priešinkitės neigiamiems vyksmams, kildintiems vadinamosios “švietimo reformos”. Ir…

Vėl inkvizicija laužą kūrena,

Upė pilna Galilėjaus kančių,

Skriskite drąsiai, prieš nuožmųjį vėją,

Ginkit idėjas Šviesiųjų širdžių…

Neidealizuoti,-nereiškia nusivilti. Niekad neprarasime Tikėjimo mokiniu, jo galimybėmis. O Viltis-atsvara laikinoms nesėkmėms. Ir…Nėra didesnio džiaugsmo nei tas, kurį patiriame, išgirdę nuoširdų Mokinio AČIŪ.

Dėkui už širdį, už protą, už ryžtą,

Eisim visi mes kartu su Jumis,

Keturias kelrodes esam išmokę,

Darbas, Tikėjimas, Meilė, Viltis…

Paskutinis skambutis aidi ir individualiai dirbantiems Pedagogams.

Gero skrydžio, Varnėnai !

Lauksim ateinančių. Nepamiršim išeinančių…

Burgis, 2017-05-27 17:33:41

Titui: va, tokie Žmonės ir sukūrė mane! Iš visos širdies dėkoju!