Ilgo gyvenimo klausimu

Birželio 10, Trečiadienis

Tas dvi savaites mūsų keturvietėje palatoje aš buvau jauniausias. Vieni pacientai išeidavo, kiti ateidavo, bet aš vis tiek buvau jauniausias. Tiesa, vieną pusdienį buvo paguldytas visai jaunas vyrukas, bet jam atliko kažkokią menką operaciją (net be narkozės!) ir paleido… Išeidamas palikau 71, 75 ir 82 metų vyrus.
*
Vienas 75 vyras iš miesto prie Nemuno niekada gyvenime nebuvo skridęs lėktuvu. Visi jo įspūdžiai, kuriuos jis mėgo pasakoti, – iš tarnybos sovietinėje armijoje. Jis matė Volgą…
*
Pastebėsiu, kad mes nė vienas nieko nežinojome apie kits kitą. O ligoninėje visada yra taip – kiekvienas pacientas jaučiasi esąs svarbiausias, reikšmingiausias. Ir bendravime su gydytojais, medicinos sesutėmis, slaugėmis (vadinu senoviškai), ir bendravime palatoje. Įdomu tai, kad tai ypač būdinga inteligentams…
*
Aš klausiausi, stebėjau juos ir save, galvojau: kokia ilgo gyvenimo prasmė? ar aš sutiksiu grįžti čia, kai (jei) būsiu 75 ar vyresnis? ar tie mano likimo draugai nėra egoistai savo artimiesiems? ar jie velka beveik nepakeliamą gyvenimo jungą iš įpročio, iš pasipūtimo, iš baimės? ko aš noriu – pratęsti ar užbaigti?
*
Palatoje irgi gyvenama. Tik kartais atrodo, kad vienas kitas yra atvykęs iš džiunglių, todėl ir gyvena kaip džiunglėse. Kitas skuba papasakoti, kaip gerai, kaip įdomiai jis gyveno. Ne gyvena, o gyveno. Tema, kuria dabar rašau, pokalbio man užmegzti nepavyko… Vienas veteranas, peržengęs 80, iškentęs jau 18 operacijų, kaltino gydytojus, kad prieš 10 metų jie ne tai ir ne taip padarė…
*
Tik jau nebijokite – kol kas nesižudysiu! Ir vis tik, jaunieji mano draugai, jau dabar galvokite apie tuos, kuriems per 60 ir kurie – kančių palatose. Prisimatuokite. Įvertinkite savo gyvenimą.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (14)

Burgis, Birželio 10 14:58  #

Žinau, kad nelinksma…

patiko(0)



Monika, Birželio 10 16:12  #

„…ar nėra egoistai savo artimiesiems?“ Visko pagrindas yra meilė. Artimam senam žmogui taip pat. Jeigu jos nėra – bėda. Mano tėvas mirė labai senas, bet aš norėjau, kad jis dar pagyventų…
Ir šiaip, meilė yra ir skausmas.

patiko(0)



skaitytojas, Birželio 10 16:18  #

Mano nuomone, Jūsų svetainė yra mokykla-požiūrio į matematiką,filosofiją,poeziją,etiką,moralę,estetiką,bendravimą,meilę,draugystę,pedagogiką,mokslą,politiką;retorikos,sklandžios minčių raiškos mokykla…Vos ne kasdien po kelias pamokas. Prisipažinsiu,ir aš čia mokausi.Manau,čia nuolat užeinantys su nekantrumu laukia naujų Jūsų pamokų-kiek nekantrių žinučių su klausimu kur dingote,bandymų pademonstruoti išmoktas pamokas,padėkų. Manau,tai ir yra ilgo gyvenimo prasmė-dalintis savo patirtimi,žiniomis,talentu,meile,gauti padėką,kaip ženklą,kad dalybos buvo prasmingos…

patiko(0)



Burgis, Birželio 10 17:17  #

skaitytojui: ačiū, bet labai jau įpareigojate… :-) Aš stengsiuos.

patiko(0)



Burgis, Birželio 10 17:20  #

Monikai: va, apie ką galvojau palatoje, bet čia tyčia neparašiau, o Jūs parašėte: meilė yra skausmas! Aš visada turiu tokį pasitikrinimo metodą: įsivaizduok, kad susikeitei su mylimu žmogumi; (KTUG istorijoje tinka ir paprastesnis variantas – kaip aš būčiau pasielgęs to ir ano vietoje…). Jei mano žmona būtų vietoj manęs, aš nieko, nieko nepagailėčiau, viską daryčiau, kad tik ji būtų, būtų, būtų! Ir kad jai būtų
kuo geriau.
*
Dabar ji taip daro…

patiko(0)



loreta, Birželio 10 17:21  #

Kodėl Jūs save laikote našta artimiesiems? Kodėl už juos mąstote, jaučiate? Mano Mama irgi tokia buvo (žemaitė nuo Viekšnių), sakė, jau apie mane šokinėt jums nereikės. Taip ir buvo, viskas greitai, kaip suplanuotai… Bet per jauna, vos virš 70. O kaip šokinėčiau, kaip žiūrėčiau, kad tik ji būtų.

patiko(0)



loreta, Birželio 10 17:22  #

Tą patį parašėme :)

patiko(0)



jpn, Birželio 11 08:23  #

Belieka dar kartą prisiminti antrą kadenciją (Italijos parlamentas tiesiog nerado geresnio pretendento ) ėjusį Italijos prezidentą Giorgio Napolitano,kuris savo noru atsistatydino,būdamas 89 metų,ir neseniai išrinktą Italijos prezidentą Sergio Mattarellą,kuriam greitai sueis 74 metų. Arba kandidatę į JAV prezidentus Hilary Clinton-jai „tik“ 67 metai. Arba vežimėlio pagalba judantį ekonomiškai stipriausios Europoje (ketvirta vieta pasaulyje)valstybės Vokietijos finansų ministrą Wolfgangą Schäuble,kuriam-72 metai ir kuris juda vežimėlio pagalba (pasikėsinimo į jo gyvybę pasekmė)-kanclerė Merkel du kartus atmetė jo atsistatydinimo prašymą dėl pablogėjusios sveikatos). Ir vėl prisiminti ,kad svarbu ne amžius,o protas.

patiko(0)



Burgis, Birželio 11 08:36  #

jpn: ačiū, tai tikrai didina optimizmą! Todėl dabar eisiu pjauti žolę… Oi, pasakytų man gydytojai, ką jie apie tai galvoja… Bet juk reikia gyventi, o ne tik būti!
*
Dėl proto. Iškart po narkozės susinervinau, kad neprisimenu Dostojevskio vardo. Sukaupiau dėmesį ir prisiminiau! Tada nusiraminau – Stokso formulės nepasikartojęs gal ir neįrodyčiau, bet matematikos ir literatūros klasiką galiu komentuoti…

patiko(0)



Sandra, Birželio 11 08:36  #

Galbūt dar per mažai žinau apie gyvenimą, bet pamėginsiu atsakyti į Jūsų rašinyje keliamus klausimus iš patirties, kurią įgijau leisdama laiką (ligoninėse) su savo seneliu.
Ilgo gyvenimo prasmė yra gyvent, mokyti savo atžalas (vaikus, anūkėliu) gyvenimo išminties. Džiaugtis Jų sėkmėmis ir pagelbėti Jiems suklupus. Dėl šios priežasties sutiktumėt ten grįžti 75, 80, 85… Vien dėl to, kad dar nugyventumėt nors vieną diena, kad dar bent valandėlę galėtumėt pabūti su savo artimaisiais. Ir tai nėra egoizmas nes jie irgi visada nori to paties. Jie net sutiktų perimti dalį Jūsų skausmo, kad Jums būtų lengviau. O dėl nepakeliamo gyvenimo jungo aš Jums prieštarauju. Jei jis būtų toks nepakeliamas žmonės nekovotų, netrokštų dar pagyventi.
O dabar gyvenkit, kovokit, kovokit, kovokit….
ir nepasiduokit Jūs esat reikalingas žmonai, vaikams ir anūkėliams…

patiko(0)



Burgis, Birželio 11 08:58  #

Sandrai: ačiū, ačiū! Bandysiu paversti Jūsų žodžius varikliu…

patiko(0)



skaitytojas, Birželio 11 10:16  #

jpn: galima prisiminti ir 73 metų fizikos genijų anglą Stepheną Hawkingą,kuris yra beveiki visiškai paralyžiuotas,tačiau eina Kembridžo universiteto Teorinės kosmologijos tyrimų centro direktoriaus pareigas. Į jo įžvalgas įsiklauso visas pasaulis.Kažkodėl sunkiai įsivaizduoju tokį atvejį Lietuvoje.Mane apėmęs įspūdis,kad Lietuvoje dažnai laimi vidutinybės-ne protas svarbu,o ryšiai (partiniai,giminystės,draugystės….).Gal klystu?

patiko(0)



sonata, Birželio 11 15:47  #

Šiandien apsilankė (nekyla ranka rašyti – ponia, močiutė – per daug familiaru) sakykim taip – paciento mama. 1922 m. gimimo. Ir padejavo, kad šiais metais jau nebeturi sveikatos rūpintis savo sūnumi, turinčiu visišką negalią… kad liūdna, bet turėjo atiduoti į globos namus. Bet jį lankys kas dvi savaites, nes brangu nuvažiuot į kitą miestą. O Jūs rašot „…jei būsiu 75…“. Jei palyginsim, jaunuolis esat. Tik nereikia leist užgest žiburiukam akyse ir viskas bus gerai. Kaip sakė kapitonas Vrungelis – „Kaip Jūs jachtą pavadinsite, taip ji ir plauks“ :)

patiko(0)



Burgis, Birželio 11 16:35  #

sonatai: esu žemaitis, mėgstu konkretumą… Bet vis tiek ačiū už padrąsinimus!

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>