Ir aš pasakysiu, ir aš pasakysiu…

Lapkričio 17, Pirmadienis

Ne viskas
Išgerta.
Ne viskas
Pragerta.
Aš didelius
Lobius valdau.

Turiu
Savo džiaugsmą.
Turiu
Savo skausmą.
Ateik, –
Dovanosiu ir tau.

(Paulius Širvys)
***
Negeriu dabar visai… Taupausi.
Ir nieko čia nenoriu rašyti. Kol kas.
Nes kartais man atrodo, kad kai kurie žmonės pasinaudojo ta proga „pasidemonstruoti“: ir aš pasakysiu, žiūrėkite, skaitykite, kaip aš pasakysiu!…
Tai aš geriau dabar niekaip nesakysiu. Viską, ką norėjau, pasakiau. Pridurti galiu tik vieną išvadą: jei kas nors būtų norėjęs mane dosniai apdovanoti gimnazijos 25-mečio proga, ar mano 65-mečio proga (tikiuosi sulaukti), tai dabar jau negalės – Likimas mane apdovanojo taip, kad jo dosnumo jau niekas neviršys. Mat džiaugsmą, pasitenkinimą galima sukurti ir pinigais, ir draugais, ir gerais žodžiais, ir gėlėmis, ir vynu, o kančios ir skausmo nenupirksi ir nenusipirksi, nei sau, nei kitam tokių dalykų niekas nedovanoja. Išskyrus Likimą. Jis man šį rudenį buvo kažkodėl perdėtai dosnus. Va, tokia išvada.

patiko(0)