Ir kas gi tu esi, Mokykla?

Rugpjūčio 24, Ketvirtadienis


Artėja rugsėjis.
Sunku tuo patikėti – jau trečiasis mano kitoks rugsėjis…
O Mokykla vis dar manyje. Ir aš vis dar mokykloje!
Tiesa, dabar jau virtualiojoje. Tai vienoje, tai kitoje..
Štai pasidžiaugiau, kad ir šiame darbe yra krislelis mano indėlio…
*
http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/08/24/news/unikali-lietuviu-sukurta-mokymosi-sistema-pripazinta-isradimu-2312456/
*
O didysis kritikas A.Užkalnis nepraleido progos – parašė dvi nesąmones…
Pirmoji – nieko ar beveik nieko vaikams nereikia pirkti rugsėjo pirmajai. O aš sakau – reikia! Pritariu, kad tikrai nereikia viso to šlamšto, kurį nurodo realybę praradę mokytojai, bet pirkti reikia visa tai, kas tam mokinukui teikia džiaugsmą. Reikia sukurti didelę šventę! Didesnę už Kalėdas ir Naujuosius metus. Nes ši šventė svarbesnė. Nes ji turi motyvuoti mokytis, dirbti ir kilti aukštyn, aukštyn… Vaikas turi pamatyti, suprasti, kokia ta Mokykla svarbi ir jo, ir jo tėvų gyvenime.
*
A. Užkalniui to nesuprasti… Jis nenorėjo ir nenori aukštyn. Jis ieško purvo…
Antroji nesąmonė – nereikia, kad tėvai vaikams ieškotų geresnių mokyklų. Žinoma, nereikia brautis į tokias „prestižines“, kokia buvo Vilniaus „Salomėjkė“. A.Užkalnis yra gyvas įrodymas, kas iš to išeina…
Bet ieškoti mokslo labiau apšviestos, nuo korumpuotų vadovų ir aptingusių mokytojų apsivaliusios mokyklos būtina. Mokykla yra ta starto aikštelė, iš kurios kylama į žvaigždes. Ta aikštelė turi būti švari, tvirta, pamėgta protingų tėvų ir jų vaikų.
*
„Be Motinos aš dar turėjau Mokytoją“, – sakė Justinas Marcinkevičius.
Ir aš.

patiko(53)