Iš tų laikų…

Lapkričio 10, Penktadienis

*

*
Kai atsigręžęs praeitin apžvelgiu savo karjerą nuo pat anų senų laikų, didžiausią pasitenkinimą pasiektais laimėjimais man ir teikia būtent tas laikotarpis, ir šiandieną galiu didžiuotis bei jausti dėkingumą likimui, suteikusiam man tokią garbę.
*
(2017 metų Nobelio premijos lauretas Kazuo Ishiguro. „Dienos likučiai“)
***
Šiandien į svečius, į savo darbovietę Vilniaus dangoraižyje, pakvietė pirmosios laidos gimnazistas Marijus. Beveik dvi valandas kalbėjomės. Buvome arčiau dangaus – ir fizine, ir dvasine prasme. O jis, tas keturiasdešimtmetis vyrukas, trijų vaikų tėvas, kuriam iš pažiūros ir 25 metų neduotum, ir savo profesijoje yra viršukalnėse, viršukalnėse, viršukalnėse…
*
Bet dar svarbiau, kad jo širdis yra tokia pilna gėrio, jog aš vienu momentu neišlaikiau ir pravirkau… Iš džiaugsmo! Iš džiaugsmo, kad aš tokių žmonių neišdaviau. Iš džiaugsmo, kad jie, būtent jie, mano gimnazistai, mane išgelbėjo, kai buvau akistatoje su ta, kuri ateina nekviesta…
*
O ką tik per TV pamačiau savo gimnazistę, dabar jau puikią gydytoją Eveliną ir pagalvojau: „Gal ir per daug man dovanų vieną dieną?…“

patiko(40)