Kažkodėl man frazė „išnykęs teistumas“ asocijuojasi su fraze „išnykęs nėštumas“. Prasmė panaši: išnykęs nėštumas gali būti dėl aborto (grubi intervencija į žmogaus gyvenimą – grubi teisinė intervencija į žmonių gyvenimus), dėl persileidimo (didelė nelaimė – didelė painiava teisinėje sistemoje) ir dėl laimingo gimdymo (didelė laimė – visiška reabilitacija, panaikinant teisines aliuzijas).
*
Žmonės sugalvojo, kad amžinai kaltas negali būti. Tai teisinga. Bet kaip žmonės suprato, kad tai reiškia, jog nė nebuvai kaltas?! J. Biliūno apsakymo „Kliudžiau“ herojus iki savo amžiaus pabaigos prisisminė (nė neabejok!), kad nužudė katytę… Aš prisimenu, kad per kvailumą ir nesubrendimą medžiojau paukštelius, todėl visą gyvenimą atgailauju, niekada nebuvau ir nebūsiu medžiotojas, niekada narveliuose neauginsiu laisvės paukštelių ir pan.
*
Gi politikai mano, kad reikia tik palaukti metus kitus – ir visos nuodėmės nuplautos užmarštin! O gal jie perka indulgencijas?! Perka, bet ne indulgencijas…
*
Aš siūlau konkretizuoti – tokiems reikia palaukti kitos reinkarnacijos. Jei pasaulio Valdovas atleis, tai leis gimti, pavyzdžiui, varna ir gyventi ilgai, bet sunkiai. Jei neatleis – teks gimti kiaule ir gyventi gerai, bet trumpai. Mes gi turime atleisti, bet neleisti!
Atsakymai
Burgis, 2011-03-14 13:38:01
Temos reitingams…
Darth Vader, 2011-03-14 14:57:43
Absoliučiai teisinga. “Buvusio” teistumo nėra ir būti negali: arba nusikaltai arba ne. Pripažintas teismo kaltu, arba nepripažintas.
Betgi čia politika – reikia medžioti ir kalinių balsus.
MariusM, 2011-03-14 15:29:43
dar gi yra toks reiškinys, kaip “prisipažinsiu kaltas, jei įrodysit”…
apb, 2011-03-14 15:52:33
Lietuvos mokslininkai, remdamiesi savarankiško tyrinėtojo R. Pakso aksioma, nustatė, kad Lietuvoje kaltų individų nebūna, nes visą kaltę sugeria aplinka. Atlikus papildomus tyrimus, buvo nustatyta, kad kaltei pašalinti iš aplinkos, užtenka paš**ti bei patapšnoti!
Lėlys, 2011-03-15 01:34:56
Amžinai kaltas nevaikščiosi juk… Jūsų paukštukai jau pasimirė seniausiai, o jų vaikų vaikai ir nebepamena jokio pikto. Liekat tik jūs pats, su savo kalte – ir čia jau sąžinės reikalas, ar pamiršit, ar neatleisit.
Ir vėlgi – tas, kuris purvinas, net nemato, už ką reiktų atgailauti, ir jam visokie kitų primesti teistumai nė motais.
Ignas, 2011-03-15 01:53:40
Tai vien tai, kad esi teismo pripažintas kaltu – jau esi kaltas? O ar tikrai teismas yra visiškai visad objektyvus? Nors nepadėtų jam ir tas objektyvumas – objektyvus kaltumas net neegzistuoja..
MariusM, o tai kaip kitaip? Pripažinti kaltę, nors tam net nėra pagrindo?
Lėly, o man atrodo, kad tas, kuriam kitų primesti teistumai nė motais, ir yra pats švariausias.
Negaliu nepaminėti Epikteto žodžių:
“Neišsilavinęs žmogus kaltina kitus, pradėjęs lavintis – save, o išsilavinęs žmogus nekaltina nei kitų, nei savęs.”
Lėlys, 2011-03-15 02:08:37
Ignai, man dar toli iki Epikteto, turbūt ir liksiu toks pusiau išsilavinęs, pusiau ne (nes sugebu kaltinti tiek kitus, tiek save).
“Yra pagrindas”, “nėra pagrindo”… Kaip pasaulis turėtų atrodyti anot tavo pasaulėžiūros? Tu ką tik pats suveidmainiavai, konstatuodamas neįrodytą teiginį kaip “faktą”.
Apie teisės kilmę ir suvereno valią plėtotis nenoriu, ir apie tai, kas sugalvojo valdžių padalijimą valstybėje, ir ką įgyvendina teisminė valdžia bei iš kur ji semiasi valios.
Taigi – kodėl tavo pasakymas “nėra pagrindo” yra nors kiek teisingesnis už mano pasakymą “yra pagrindas”? Tavo žodis prieš mano žodį.
Ech, būtų viskas visada skaidru, akivaizdu ir paprasta – nebūtų ir teismų.
Ignas, 2011-03-15 16:58:23
“Nėra pagrindo” buvo skirta Mariui. Jeigu nėra įrodymų, argumentų, apie kokį pagrindą galima kalbėti? Pirmiausia kaltinantysis turi turėti argumentų už kaltinamojo kaltumą.
Teisingesnis? O kas yra teisingesnis? Man – tas, kuris labiau pagrįstas, turintis daugiau argumentų. O jeigu nėra įrodymų – nėra ir pagrindimo, argumentacijos.
Jeigu nebebūtų akcentuojamas teisingumas ir pareiga, o akcentuojamas sveikas protas, argumentacija ir įrodymai, viskas būtų daug skaidriau, akivaizdžiau ir paprasčiau.
Lėlys, 2011-03-15 17:22:23
Ignai, matote – tame visa parodija ir yra, kad “labiau pagrįstas” yra subjektyvus vertinimo požymis. Čia etalono nėra, ir “teisingumas” tiesiogiai matuojamas uždaro etnoso daugumos narių bendro sutarimo nustatytomis taisyklėmis.
Lietuvoje galioja BK, ir konkrečiu atveju asmuo buvo nuteistas, ir tai reiškia – buvo pagrindas (“kaltas be pagrįstų abejonių”). Taigi – nėra jokio pagrindo abejoti, kad jis galėtų būti nekaltas.
Ignas, 2011-03-15 17:59:15
Tai galima visiškai aklai pasitikėti teismu? Neneigių jų, kažko geriau visuomėnė kolkas nelabai ir turėti gali, bet jie nėra tobuli, tad aklai pasitikėti nemanau, kad galima.
Tas daugumos narių nustatytas “teisingumas” dažnai būna pernelyg kreivas, kad vertėtų šią sąvoka sureikšminti. Prisiminkim kad ir inkviziciją.
Sutinku, kad pagrįstumas – subjektyvu (kaip ir visa kita), vistik, mano nuomone, geriausia, ką gali žmogaus protas – mokslinis, racionalus, argumentais ir analize paremtas mąstymas ir požiūris, bet tikrai ne rėmimasis įstatymu, kurį kažkada, kažkas, dėl neaišku kokių priežasčių parašė. Tas pats galioja ir kažkieno sugalvotoms “nuodėmems” ar “dievo įsakymams”.
giedrius_m, 2011-03-15 18:15:18
Jei gyvename teisinėje valstybėje, teismais pasitikėti reikia (pagal nutylėjimą). Jei taip nemanome ir nenorime gyventi – tada pasitikėti nereikia. Tai nereiškia, kad teismų sprendimų nereikia tikrinti ir vertinti. Dar ir kaip reikia.
Manau, kad problema su sąvokomis, pirmoje eilėje bausmės. Bausmės funkcija nėra vien tik atpildas, bet ir prevencija – t.y. kad tas žmogus ar kitas žmogus turėtų mažiau paskatų įvykdyti panašų nusikaltimą. T.y. teoriškai įvykdęs bausmę žmogus turi būti pasitaisęs, mažiau linkęs nusikalsti. Turintis teistumą žmogus yra toks, kuris nepabaigė vykdyti bausmės arba (sunkaus nusikaltimo atžvilgiu) dar nebaigė įtikinti visuomenę savo pasitaisymu.
Beje, yra darbų, kurių dirbti negali ne tik teistumą turintys žmonės, bet ir buvę nuteisti žmonės, t.y. kuriems teistumas jau pasibaigė.
Todėl galima kalbėti apie tokios aibės darbų praplėtimą.
Teistumo išnykimas nepanaikina žmogaus kaltės ir iki panaikinimo žmogus turi atpirkti padarytą žalą.
Žinoma, teisininkas paaiškintu geriau, gal kur ir suklydau :).