Jaukiai, šiltai, linksmai, keistai…

Rugpjūčio 31, Ketvirtadienis


Rugsėjo pirmoji…
Dabar aš jau žinau, kad galėjome tą dieną praleisti kitaip.
Buvome tradicijų įkaitai. Ir aš toks buvau…
Buvome sukaustyti tradicinių lūkesčių tų, kurie dalyvaudavo.
Na, aš stengiausi šiek tiek ką nors pakeisti. Nesakydavau: „Sveiki, visi čia susirinkusieji…“; „jūsų laukia sunkus darbas…“. Ir pan.
*
Bet ar apskritai reikia direktoriui ką nors pasakyti? Reikia! Naujokai turi pamatyti direktorių, išgirsti jo balsą. Bet aš dabar pasakyčiau, pavyzdžiui, taip:

„Jūs tik pažiūrėkite, kokia keista ta brachistochrona! Keli rutuliukai pradeda riedėti skirtingame aukštyje, o nusirita iki galo visi vienu metu. Maža to, visi nusirita per trumpiausią įmanomą laiką. Tai va, mūsų Gimnazija – brachistochrona. Pasimėgaukite!“
Ir viskas.
*
O po to visi mokytojai, visi moksleiviai būtų visko prisigalvoję, ką daryti, kad būtų jauku ir linksma. Kad būtų lengva ir gera. Kad nebūtų rėmų. Ir kad visi suprastų – taip bus visus metus…
*
O jūs rytoj stebėkite direktorius, mokytojus, moksleivius ir suprasite, kokia dabar ta mokykla…

patiko(29)