Burgis.lt

Mes buvome keturi. Trys – iš VARŠKE’s. Buvo toks nuostabus KPI vokalinis-instrumentinis ansamblis. Niekas nežinojo, kad jis VARŠKE, bet aš žinojau: Vytautas, Antanas, Rimantas, Šarūnas, Kastytis, Elijus. Kartais VARŠKE samdydavo pagalbinį personalą. Pavyzdžiui, aš surinkdavau pinigus. Išmokau, tuo verčiuosi iki šiol…

Po to mus atakavo keturios. Jos nebuvo iš varškės. Jos buvo kietos. Nuosprendis buvo griežtas: iki gyvos galvos, su turto konfiskavimu. Visiems keturiems nuosprendis tebegalioja, amnestijos nesulauksime…
Vyrukams katino dienos baigėsi… Prasidėjo įspūdingos naktys… Buteliukai, vystykliukai. Sunku patikėti – mes ištvėrėme! Ir štai mes Vilniuje, Belmonte, nes jauniausiam iš ketvertuko – šešiasdešimt. Draugai jam padovanojo marškinėlius su užrašu ant krūtinės: „Tam, kad būčiau toks gražus, aš paskyriau 60 metų.“ (Užrašas šiek tiek kitoks, bet esmė tokia). Ir tai tiesa – jis tvirtas, sveikas, gražus, linksmas, protingas!
Ir visa jų šeima tokia (nuotraukoje kraštiniai žiūri į ateinantį sūnų – aš plekštelėjau per anksti, atsiprašau…).

Vykusiai buvo parinktas vakaro refrenas – Algimanto Baltakio „Esminis instinktas“. Mes tokie!…

Todėl ir galingas fejerverkas nušvietė Belmonto dangų, todėl jie ir šoko per naktį…