Jei tau blogai, tai kodėl?

Rugpjūčio 5, Penktadienis

dru_b
Žmonės skundžiasi, kad mažai moka už darbą.
Žmonės skundžiasi, kad viskas brangsta.
Žmonės skundžiasi, kad viršininkai verčia daug dirbti.
Žmonės skundžiasi, kad juos blogai gydo, ilgai tenka laukti gydymo.
***
Visa tai, ir daugybė panašių priežasčių skųstis – niekai! Niekai, niekai, niekai!
Stabtelėkime ir teisingai, sąžiningai sau atsakykime, kodėl žmogui blogai.
***
Žmogus nebuvo tinkamai vedamas per gyvenimą, kad pasiektų reikiamą žinojimo, išprusimo, gebėjimų lygį.
Žmogus mato didelę socialinę neteisybę, nelygybę.
Žmogus nesijaučia saugus.
Žmogus jaučiasi vienišas.
Žmogus nemato šviesesnės ateities, netiki šviesesne ateitimi.
***
Aš sutikčiau, net norėčiau, mažiau valgyti, blogesnį maistą valgyti.
Aš sutikčiau, net norėčiau, dar sunkiau dirbti.
Aš sutikčiau visko turėti mažiau.
Bet aš nesutikčiau būti mažiau išsilavinęs, mažiau mokytas.
Manyje įniršį pažadina tinginių, nemokšų, menkystų noras pranokti kitus ne mokėjimu, gebėjimu, o specialiai jiems valstybėje paliktais „laiptais“ – toks tokį traukia…
Mane liūdina ir stebina žmonių negebėjimas matyti tikrųjų priežasčių, kodėl jiems blogai…
Laimė, kad man gerai! Beveik visai… :-)

patiko(51)



RSS

Atsakymai (4)

aleksandras, Rugpjūčio 6 08:48  #

Iš Platono (atsiprašau už mėgėjišką vertimą):
Sokratas
Turbūt, jeigu palyginti tuos jaunuolius, kurie stumdosi teismuose ir panašiuose vietose, ir tuos, kas leidžia laiką filosofijoje ir moksliniuose pokalbiuose, tai pirmų auklėjimas yra vergiškas palyginus su laisvu auklėjimu antrųjų.

Feodoras
Kodėl?

Sokratas
Todėl kad paskutiniai, kaip tu išsireiškei, niekada neturi laisvalaikio trūkumo ir į savo samprotavimus jie pasineria tyloje ir laisvėje. Štai šiandien mes pereiname jau prie trečio samprotavimo- taip pat ir jie, jeigu koks nors šalutinis klausimas patiks jų sielai daigiau nei pagrindinis, nesirūpina tuo ilgai ar trumpai jiems teks samprotauti, tik kad prieiti prie esmės. Pirmiems gi visada nėra laiko, juos stumia vandens laikrodis, neleisdamas jiems kalbėti apie tai kas jiems miela, juos saisto priešininkas ir skaitomas ieškinys, daugiau už kurį nieko negalima sakyti. Gi ir kalba jie kaip vergas už vergą prieš valdovą, kuris sėdį su savo įstatymu rankose, ir jų ginčai niekada nesusiję su abstrakčiais dalykais, bet visada tik apie patį save, o dažnai reikalas yra dėl mirties ir gyvenimo. Nuo viso šito žmonės tampa negailestingais ir gudriais (jie žino, kaip meilikauti prieš valdovą ir įtikti reikalu), su seklia ir kreiva siela. Didingumą, teisumą ir nepriklausomumą iš jų nuo vaikystės atėmę vergystė, privertusi juos prie klastos, grasinimais ir baime nunuodijusi jų dar trapias sielas, ir kas nesugebėjo, apsiginklavęs tiesos ir teisės suvokimu, viso šito iškęsti, tie greitai pasikreipė į melą ir tarpusavio skriaudas, visiškai palinko ir palūžo, ir dabar, iš vaikų pavirtę suaugusiais žmonėmis, jie, visiškai neturėdami išminties, laiko saves patyrusiais ir išmintingais. Kas dėl jų, tai jie tokie, Feodorai. /../

patiko(10)



Juozas P., Rugpjūčio 6 10:19  #

…nušvitimas – kartais reikia tiesiog pasikalbėti su pačiu, pačiu protingiausiu … savimi:

Also sprach Zarathustra … 1.34

https://www.youtube.com/watch?v=Szdziw4tI9o

patiko(5)



juristas, Rugpjūčio 6 13:59  #

„bananinėse“ šalyse, kad žmoniškai gyventi, reikia arba būti neeilinių gabumų, arba turėti priėjimą prie „administracinio resurso“. Štai ir veržiasi ten kas kaip gali, juk norisi jaustis asmenybe. Žmonės tą mato, supranta, skundžiasi dėl to. O kaip gali nesiskųsti darbininkas, gaunantis minimumą? na negali jis dėstyti aukštosios matematikos, žaisti krepšinio rinktinėje, sukurti savo verslo… bet jam reikia maitinti vaikus. Ir jis žino, kad Vakaruose tą patį darbą dirbantis žmogus (dažnai mažiau ir blogiau dirbantis), o kartais ir visai nedirbantis, gyvena ir vargo nemato.

patiko(9)



Danielius, Rugpjūčio 7 13:37  #

Vienintelė žydų religija draudžia auginti beraščius vaikus!Judėjų tekstai akcentuoja žinias ir protą kaip aukščiausią gėrį, o tamsumą kaip patį didžiausią trūkumą.

patiko(10)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>