Jeigu galėčiau, jeigu galėčiau…

Vasario 22, Trečiadienis


Pavasarį dažniau pagalvoju, koks greitas tas gyvenimas…
Panašiai kaip tada, kai supratau, kas yra pusė gyvenimo.
*
Pusė gyvenimo
*
Prašvilpia…
Mirksnis.
Aikteli.
Žilas…
*
„Konspektuoju“ mintis, ką daryčiau, jei vėl būčiau…
*
Dvidešimties
*
Dairyčiausi. Stebėčiau. Tyrinėčiau. Mokyčiausi. Gerčiau gėrį. Saugočiau jaunystės paslaptis…
*
Trisdešimties
*
Nuspausčiau greičio pedalą iki galo. Dirbčiau ir dirbčiau! Mylėčiau, mylėčiau! Važinėčiau. Pramogaučiau.
*
Keturiasdešimties
*
Gėrėčiausi nueitu keliu. Šlifuočiau tai, ką sukūriau. Ieškočiau naujovių. Tyrinėčiau naujas sritis.
*
Penkiasdešimties
*
Mėgaučiausi. Atsikvėpčiau. Mokyčiau ir mokyčiau. „Vairuočiau“ vaikus. Dėkočiau visiems, kurie mano kelyje…
*****
O dabar? Dabar stebiu gyvenimą patyrusio žmogaus žvilgsniu. Mokausi įveikti neįveikiamą. Mokausi neišsigąsti. Ir sutinku pavasarį! Eilinį savo pavasarį.

patiko(49)



RSS

Atsakymai (30)

Rasa, Vasario 22 13:12  #

Burgiui: ☺ Kadangi, kaip suprantu, panašiai jau nugyvenote vieną gyvenimą, kokia pagal tikimybių teoriją tikimybė, kad Jums taip pat pasisektų ir antrą kartą? :)

patiko(11)



Burgis, Vasario 22 13:57  #

Rasai: čia ir visas pasaulio gudrumas, kad šios savo patirties kitame gyvenime (jei toks būtų… :-)) niekaip negalėčiau panaudoti. Tai mane siutina! :-)

patiko(6)



Rasa, Vasario 22 15:50  #

Burgiui: ☺ Bet, jei tikėtume reinkarnacija, juk turėtumėte begales galimybių išmokti to, ko negalėjote šiame! Pav. Kaip mylėti žmoną, kuri, kai jūs dirbate ir dirbate šeimos labui, miega su kiekvienu ateinančiu santechniku ir pan. Arba, kaip suderinti tai, kad, kai sąmoningas žmogaus protas ir jo panaudojimas jums be galo svarbu, o reikia taikytis su tuo, kad vaikai silpnapročiai arba narkomanai… Arba kaip ištverti tai, kad dirbate iš visos širdies ir visomis jėgomis, o kai penkiasdešimties atsigręžiate atgal, matote, kad beveik niekur ir nenuėjote, nes jūsų protiniai ir fiziniai gebėjimai riboti… ☺ Arba turite dar mažiau, nes tarkim sutuoktinė ar sutuoktinis jus išmetė į gatvę ir dar prisiteisė didelius alimentus. O jei gimsite gėjum?
Taigi, jeigu tikėtume reinkarnacija, visų mūsų laukia dar daug įdomių patirčių ☺ Bet tada turėtume tikėti ir tuo, kad vis tik dalį patirties nusinešame ir toliau ☺

patiko(9)



Giedrius, Vasario 22 17:29  #

Kaip nyku ir nesuprantama pasidaro, jeigu reinkarnacija netikime. Visiškai nesuprantama, o kam tada iš viso reikia tobulėti ir būti doru. Juk per vieną gyvenimą tobulas vistiek netapsi. Ir kaip tada gali sugrįžti karma, atpildas už tai ką prisidirbai, jeigu šiame gyvenime tiek prisidirbai, kad norint tai iškuopti, reikia kokių 7 gyvenimų. Visiškai nebeaišku.
Ir kaip gražiai viskas sustoja į savo vietas, jeigu tik pradedame suvokti, jog svarbiausia yra sielos evoliucija. Ir tai, kokias geras savybes šiame gyvenime sukaupėme – niekur nedingsta. Tai išlieka nemirtingoje mūsų dalelėje, kurią sudaro trys kūnai, tuomet kai žemutiniai 4 suyra po mirties. Mūsų šio gyvenimo patirtys ir įgūdžiai išlieka ir kitame gyvenime. Mes tiesiog žinome kaip reikia elgtis vienu ar kitu atveju. Tai tampa mūsų neatsiejama dalimi. Kaip yra rašęs gerb. Burgis, geras mokytojas pats susiras informaciją, pats sukurs metodiką kaip vaiką sudominti ir jį išmokyti mąstyti. Gal ne visai tiksliai pacitavau, bet esmę manau „atspindėjau“ daugmaž teisingai :) Žinoma, kad pats viską suras ir supras, jeigu tik jis praeitame gyvenime buvo toks kaip gerb. B. Burgis :))

patiko(10)



Burgis, Vasario 22 17:52  #

Rasai: va, matote, Giedrius šventai tiki reinkarnacija… Aš tai laikausi „Paskalio principo“ – dėl viso pikto gyvenu kuo teisingiau. Dėl viso pikto… Nes kažkaip nesmagu galvoti, kad po to atgimsiu, pavyzdžiui, slieku. Kurį varna sules…

patiko(19)



ora, Vasario 22 19:53  #

Puikiai parašyta!

patiko(3)



Ina Vaičienė, Vasario 22 21:14  #

,,dėl viso pikto“? Jūsų asmenyje man sunku tuo patikėti. Tiksliau, neįmanoma.

patiko(1)



Burgis, Vasario 22 21:29  #

Pokštauju, Mieloji p. Ina, pokštauju…
Gražiausi linkėjimai Jonui!

patiko(2)



Giedrius, Vasario 22 21:44  #

Ta tema prisiminiau anekdotą. Tarybiniais laikais vyksta ateizmo pamoka ir mokytoja sako vaikams: „Vaikučiai, jūs visi žinote, kad jokio Dievo nėra. Tai dabar visi draugiškai pakelkime į viršų rankas ir parodykime į dangų špygas“. Visi vaikai pakėlė rankas ir rodo. Tik vienas Joškė ne. Mokytoja prie jo prieina ir klausia: „Joške, o kodėl tu nerodai špygos?“ Tas atsako: „Jeigu ten nieko nėra, tai kam rodyti? O jeigu yra, tai kam santykius gadinti?“ :)
Išmintingas buvo Joškė.
O dėl slieko… mažai tikėtina. J.P. Blavatskajos knygoje „Разоблаченная Изида“ („Atskleistoji Izidė“) pateikta kabalistų aksioma: „Akmuo virsta augalu, augalas – gyvūnu, gyvūnas – žmogumi, žmogus – dvasia, o dvasia – dievu (1t. 46 psl). Viskas – ratas užsidaro. Ir tokios pat žinios pateikiamos Manu, Manavadcharmašastra ir kitose brahmaniškose knygose.
Nors, tiesa pasakius, ne visos sielos parodo sugebėjimą evoliucionuoti. „Išminties Žodyje“ rašoma, kad kaip tik šiuo metu vyksta gigantiškas pelų nuo grūdų atskyrimo procesas. Baigėsi didžiulis kosminis ciklas ir toliau „niekas, kas yra mažiau už Dieviškąjį tobulumą, negalės patekti į sekantį evoliucinio vystymosi etapą“. Kiekviena siela turi pasirinkti ir priklausomai nuo pasirinkimo: „tęs evoliuciją naujame lygyje, praras savo pasiekimus ir pratęs evoliuciją žemesniame energetiniame lygyje [kol kas neradau paaiškinimo ką tai reiškia] arba sielos evoliucija nutrūks ir mirties angelai turės darbo“.
Taigi, sliekas – mažai tikėtina perspektyva net ir labai jau nenorinčiai evoliucionuoti sielai.

patiko(6)



Rasa, Vasario 22 21:58  #

Burgiui ☺ Bet ko gero jau geriau slieku (nors nemanau, kad tai Jums gresia) nei belenkokiu žmogumi, pav. monstru …
Nežinau kiek šventai ir kuo tiki Giedrius, bet domisi daug kuo. Šaunuolis. Tiesiog jo kryptis tokia- į tai, kas slepiasi „anapus“ ☺ ir kas galėtų palenkti žmones į gerąją pusę ☺
Galvoju, kuo aš norėčiau būti kitą kartą. Galėčiau likti arčiau tikrumo. Šiuo metu manau, kad man to pakaktų ☺ O gal noriu net ir per daug, nes mano supratimu į tai telpa daug.
Galėčiau likti rasa – http://img2.draugas.lt/galerija/n/i/h/nihuzafunitivolovaseviterefijo.jpg
Galėčiau likti rasa – https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasa_(vedos)
Galėčiau likti rasa – https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasa_(estetika)
Galėčiau likti rasa… Tada vėl turėčiau viską, ką turiu ☺

patiko(4)



Rasa, Vasario 22 22:00  #

Oj. Vėl nepraleido mano komentaro. Gal dėl nuorodų? :/

patiko(1)



Burgis, Vasario 22 22:10  #

Rasai: aš nieko nedariau!… :-)

patiko(2)



Rasa, Vasario 22 22:27  #

Burgiui: žinau ☺
Pabandysiu iš naujo:
Burgiui ☺ Bet ko gero jau geriau slieku (nors nemanau, kad tai Jums gresia) nei belenkokiu žmogumi, pav. monstru …
Nežinau kiek šventai ir kuo tiki Giedrius, bet domisi daug kuo. Šaunuolis. Tiesiog jo kryptis tokia- į tai, kas slepiasi „anapus“ ☺ ir kas galėtų palenkti žmones į gerąją pusę ☺
Galvoju, kuo aš norėčiau būti kitą kartą. Galėčiau likti arčiau tikrumo. Šiuo metu manau, kad man to pakaktų ☺ O gal noriu net ir per daug, nes mano supratimu į tai telpa daug.
Galėčiau likti rasa – http://img2.draugas.lt/galerija/n/i/h/nihuzafunitivolovaseviterefijo.jpg

patiko(5)



Rasa, Vasario 22 22:28  #

Galėčiau likti rasa – https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasa_(vedos)
Galėčiau likti rasa – https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasa_(estetika)
Galėčiau likti rasa… Tada vėl turėčiau viską, ką turiu ☺

patiko(0)



Rasa, Vasario 22 22:30  #

Neduoda įkelti daugiau nei vieną nuorodą turbūt. Taigi.Galėčiau likti rasa – https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasa_(vedos)

patiko(3)



Rasa, Vasario 22 22:30  #

Arba. Galėčiau likti rasa – https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasa_(estetika)

Galėčiau likti rasa… Tada vėl turėčiau viską, ką turiu ☺

patiko(3)



sonata, Vasario 22 22:40  #

Kadangi iš pricipo ir visa savo esybe žmogus pasąmoningai bijo mirties (net kai žudosi, greičiausiai nori paspartint tai, kas neišvengiama, bet skausmingai nesavalaikiai kankina), tai galiu pateikt vieną iš paguodos receptų – ar jūs visi save atsimenat iki gimimo? Tai va tas pats ir po mirties. Sakyčiau, minėsit mano žodį, tik paminėt bus sudėtinga :) O gal aš paminėsiu už jus anksčiau. Niekas nežino. o reinkarnacijos… Visockis gražiai dainavo:“ a jiesli tut kak dierievo, rodišsia baobabom i budieš baobabom tysčiu liet poka pomrioš..“ :)

patiko(6)



Giedrius, Vasario 22 23:35  #

Kuo Tikiu?

PASAKA
Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro užrakintas geležies duris,
Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną,
Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,

Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus –
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,
Ir mirga margas spindulių lietus.

Septynias mylias žengia vaiko koja.
Našlaitės neliečia vilkai pikti.
O Eglės broliai dalgiais sukapoja
Jos vyrą Žaltį jūros pakraštį.

Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
Per visą Žemę jodamas, kvailys.

Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala,
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.

Henrikas Radauskas, 1935m

patiko(15)



Rasa, Vasario 22 23:39  #

Sonata, į reinkarnaciją galima žiūrėti ir plačau :) Gamtoje (Pasaulyje) nieko nėra nereikalingo. Ir niekas neprapuola „veltui“. Viskas surišta tobulų tobuliausiai. Viskas vientisa ir harmoninga. Viskas keičia pavidalus. Keičiasi energijomis. Turi atmintį. Bet ar kas nors miršta iš tiesų? Tai žmogus išrado tokį žodį. Viskas gamtoje „miršta“ tik tam, kad „gimtų“ iš naujo. Tik matymas ir suvokimas mūsų ribotas. Net sėkla pamena kuo jai augti. Kuo gimti. Tai ar galėtume nuvertinti žmogų- tam tikra prasme šiek tiek sudėtingesnį tvarinį? Taigi. Tam tikra prasme viskas tik dulkės – „Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi“. Bet kita vertus – visas Pasaulis- tik amžinos energijų sūkuriuose šokančios žvaigždžių dulkės. Ir tai visai neatrodo nepakankama ☺

patiko(6)



Rasa, Vasario 22 23:51  #

Giedriui ☺ Mhm. Einšteinas buvo protingas? Protingas. O ką jis sakė? „Gyvenimą gali nugyventi dvejopai: taip, tarsi nieko nėra stebuklingo, arba taip, tarsi viskas yra stebuklinga.“ Ir aš tikiu, kad keistuoliai vis tik pasuks ją į fantastiškiausią realybę… ☺
***
Mano pasakų keistuolis princas
Vis dar ieško žemėj savo tęsinio.
Vargšas princas — nuogas tartum principas,
Keistas princas — ieško dar keistesnio.

Gerą ir juokingą savo išmintį
Širdyje nešiojas tartum knygoje.
Jis taip nori pats save išimti
Ir kaip duoną padalint po lygiai.

Bet akmenimis prinokus žemė
Vejasi ir persekioja princą,
Žmonėmis išjuokia ir pažemina
Aukštą, tiesų keisto princo principą.

Ak, ta žemė! Ji nemėgsta pasakų
Pasakiškoj savo kasdienybėje.
Ir keistuoliai vis dar jos nepasuka
Veidu į fantastiškiausią realybę.
(J. Marcinkevičius)

patiko(9)



Giedrius, Vasario 23 00:30  #

Rasai: Nelengva tų keistuolių dalia. Ko gero, Džordaną Bruno, žvelgiant iš 16a. pasaulėžiūros pozicijų, taip pat galima buvo pavadinti keistuoliu. Jis taip keistai tuo metu kalbėjo, kad net buvo už tai sudegintas ant laužo. Bet kitaip matyt žmonija nemoka progresuoti ir kažkas dėl to progreso turi aukotis. Ką gi…
Kažkodėl prisiminiau frazę iš filmo „Tas pats Miunhauzenas“ : „Viešpatie, nejaugi jums būtinai reikia užmušti žmogų, kad suprastumėte, jog jis gyvas?“ (2-a serija, 37-39 minutės). Super ištrauka apie Tiesą.

patiko(10)



Auras, Vasario 23 08:37  #

Literatūtinis kampelis.

patiko(4)



sonata, Vasario 23 20:05  #

Rasele, mieloji, tegul energijos tvermės dėsnis galioja, bet nei manęs, nei Jūsų jau nebus kaipo tokio vieneto. „Po mūsų nebus mūsų“. Ir man giliai vienodai, kad mano azoto atomas įsikomponuos į gėlę, varputį ar nusės Baltijos stintos pilve. Jei mes liksim, tai geriausiu atveju iki kokios 3-čios kartos – nuotraukose, video, dienoraščiuose. Žinoma, jei nebus ateinančioj giminėj fanatiko, besiaiškinančio kas, kur ir iš kur. Nebent suveiks faktas, kad kildinate save iš Radvilų, Goštautų ar Pacų :) Kaip šiandien LRT labameryte knygų apžvalgoje išgirdau maždaug tokią sentenciją : „Jų kraujas buvo mėlynas, nes jie per kartų kartas gėrė ir valgė iš sidabrinių indų. Sidabro dalelės įsiskverbė į jų kraują“. Tada pagalvojau, kad individualus pasaulio ir savasties suvokimas laaaaabai individualus ir nieko čia nepadarysi :)

patiko(4)



Rasa, Vasario 23 23:23  #

Sonata, nesiginčysiu ☺ Tik manau, kad Jūsų lūpomis kalba grynas protas. Tai puiku ☺ Tiesiog turbūt mes skirtingai suprantame tą patį „aš“. Žmogaus egocentriškumas, susireikšminimas kai kuria blogąja (mano supratimu) prasme sukelia jam labai daug kančių, tame tarpe ir didelę mirties baimę. Ir ieško beviltiškai žmonės kuo čia save „įžeminti“, t.y. kaip kuo ilgiau palikti tą apčiuopiamą ir realų „pėdsaką“ žemėje, įsivaizduodami, kad taip pratęs savo gyvenimą Čia. Kažkas net paminklus sau tonomis užsikrauna, kad tik nebūtų pamirštas ☺ Va- mano mama ėmė rašyti knygas, kažkas tampa hitleriu, kažkas dar kažkuo. Ar dar ką nors harmoningoje gamtoje žinote, kuris turėtų tokį poreikį? Bet kokia kaina išsaugoti savo išsikerojusį EGO, kurį žmogus dažniausiai tapatina su savimi, savo tikrąja savastimi, bet išties kuris tėra spalvotas muilo burbulas. Mano supratimu.
Taigi taip- jūsų nebeliks po jūsų mirties. O aš liksiu. Tiesiog tik todėl, kad jūsų ir mano suvokimas, kas yra „aš“ skiriasi. Na nežinau ar aiškiai pasakiau, bet bent pabandžiau ☺
Suprantu, kad jūs apie žmogaus suvokimus turbūt suprantat kur kas daugiau nei aš ☺

O dėl mėlyno kraujo, tai šypsausi, nes prisiminiau savo vaikų gydytoją. Mano mergaitė gimė būdama vegetarė tam tikra prasme. Išties tai iki dabar manau nėra ragavus tarkim dešros, nors šiaip jau mėsos valgo ☺ Taigi buvo labai baltutė šviesutė mergytė. Ir aš nuėjus pas gydytoją nuolat klausdavau, ką daryt, kad ji mėsos nevalgo, nors visai neserga, bet gi nusilps. O gydytoja vieną kartą neištvėrė ir sako: „ar galit jūs nuo to vaiko atsikabint, jos tyrimai puikiausi. Ar nematot? ji tiesiog mėlyno kraujo!“ ☺ Ot va dabar ir galvoju, lyg nevalgiau iš sidabrinių indų besilaukdama… ☺☺

patiko(8)



Elena, Vasario 24 00:49  #

Nelauktai, netikėtai turėjau malonų turiningą vakarą – paskaityti visus komentarus – ir prasmingus, ir keistokus,bet visi įdomūs.Kiekvienas verčia pamąstyti…
O juk šiandien knygų mugė.
Ak tos knygos,- kaip jos reikalingos, ir kiek daug jos duoda žmogui

patiko(7)



petras, Vasario 24 08:39  #

Rasa, tai kažkaip iš šono žiūrint atrodo, kad kaip tik jūs labiau norit po mirties išlikti. sonata sako, kad va pux ir nebebus jos. o jūs dar ir po mirties gyvensit, išsaugosit savo aš :D ir vejat šalin bet kokias mintis, kad gali būt, jog pėdsako iš jūsų nebeliks :)
p.s. beje ne visi žmonės rašo knygas su tikslu įsiamžinti. kaip manyčiau ir tokie žmonės kaip hitleris yra tokie (elgiasi taip) ne dėl populiarumo.

patiko(5)



Rasa, Vasario 24 11:21  #

Petriukui ☺ Tai sakai iš šono atrodo… Tai gal tu dar iš kito šono pažiūrėk? Paskui iš kampo. Paskui iš viršaus. Ir dar iš apačios. Paskui iš toli. Tada iš arti. Prisimerkęs. Atsimerkęs. Užsimerkęs…. Ir, pamatysi- vaizdas pasidarys suprantamesnis ir ryškesnis ☺ Gal būt.

patiko(5)



Pakeleivis, Vasario 24 11:25  #

Žmogus gyveno Rojuje. Žmogus gimė. Paradoksas: Atsidūręs Pragare džiaugiasi… net bijo sugrįžti į Rojų.

patiko(5)



petras, Vasario 24 14:24  #

Rasa, kaip bežiūriu, atrodo taip pat kaip iš šono. Bet jūs iš tokios perspektyvos tai negalit pažiūrėt :P

patiko(8)



Rasa, Vasario 24 15:30  #

Petriuk, liežuvį rodyt negražu! Ir dar pagyvenusiai tetai… :D Ar tik nereikės įlupt? Ar jau išleido tą įstatymą, kad vaikų lupt negalima? :D Nežinau iš kokios perspektyvos aš negaliu pažiūrėt, bet Sonatos požiūrį tai aš puikiai suprantu. Juk net ir pritariu- taip, kaip tokių pačių žemiškų asmenybių mūsų, manau, nebeliks :D Anei rankyčių, anei kojyčių tokių pačių nebus. Ir nemaskatuosim kojom nuo debesėlio krašto :D

patiko(5)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>