Jeigu tai Mokytojas – atsistokite!

Sausio 1, Sekmadienis

Temą pasiūlė skaitytoja. „Delfi“ portale yra diskusija apie tai, kodėl mokiniai, mokytojui atėjus į klasę, nebeatsistoja.
*
Parašysiu neskaitęs diskusijos, kad neįsivelčiau į „delfinius“ ginčus. Man viskas aišku, bet pradėsiu iš toli…
***
Pirma, tai tęsinys temos „Dauguma beveik visada neteisi“. Dauguma bus už tai, kad atsistoti nereikia. Nes atsistoti turi dauguma prieš mažumą. Anoje temoje pamiršau parašyti, kad vaikystėje aš buvau daugumoje – valstiečių, kaimo gyventojų daugumoje. Kaip gerai, kad Mama, Mokytojai darė viską, kad pereičiau į mažumą! Bet ar dabar kitaip? Kepėjai, virėjai, valytojos, vairuotojai, mūrininkai, šaltkalviai, slaugytojos – dauguma, dauguma, dauguma – daro viską, kad jų vaikai būtų mokslininkai, rašytojai, bankininkai, advokatai, gydytojai – mažuma, mažuma, mažuma… Suskaičiuokite, kiek tūkstančių žmonių norėtų būti 141 piliečio mažumoje! Vėl pakartosiu: spręsti turi mažuma, kuri savo protu, savo pastangomis, savo įtemptu darbu, savo talentu iškilo iš daugumos. Sąžiningai iškilo!
***
Antra, ta tema – mūsų iškreipto supratimo apie demokratija veidrodis. Kad tik būtume lygūs! Pamenu, mano mokslinio darbo vadovė, labai protinga profesorė kartą papasakojo liūdną anekdotą. Už ką kovojo bolševikų revoliucionieriai? Už tai, kad neliktų kapitalistų, išnaudotojų – turtuolių! Po kelerių metų mužikas susimąstė: gal geriau būtume kovoję, kad neliktų varguolių?
Tie, „iš aukščiau“, kurie tokia „demokratija“ nori „sugriauti sienas“, ko gero, taip tikisi atitolinti momentą, kai į juos bus mėtomi kiaušiniai ir akmenys…
***
Tai dabar ir atsakysiu. Jei jums, moksleiviai, atrodo, kad tas mokytojas nėra pranašesnis už jus – neatsistokite. Neatsistokite nei kai įeis direktorius, ministras, ambasadorius, šalies prezidentas – jei manote, kad jūs jau prilygstate jiems. Ta prasme – amžiaus apibrėžtomis galimybėmis, žinoma. Pavyzdžiui, pasaulinės olimpiados aukso medalio laimėtojui atsistoti įėjus nevykusiam ministrui ar pacientui iš Seimo – jokiu būdu negalima! Reikia žinoti savo vertę.
***
Kas kita, jei įeina Mokytojas. Atsistokite! Pajusite pasigėrėjimą savimi: štai kokie žmonės mus moko, štai kaip mus jau išmokė gerbti Mokytojus! Jokiu būdu neatsistokite, jei niekinate mokytoją. Jis gali klaidingai suprasti, kad gerbiate, arba, dar blogiau, kad padlaižiaujate…
***
Kai jūs, gimnazistai, atsistojate man įėjus, beveik visada man akyse susitvenkia džiaugsmo ašaros… Pasijuntu esąs mokytojas! Ar gali būti didesnis džiaugsmas?

patiko(0)



RSS

Atsakymai (40)

Burgis, Sausio 1 19:33  #

Pritariate?…

patiko(0)



abc, Sausio 1 20:07  #

Na matot, Jums susitvenkia ašaros, o Bacys atsistojimo netapatina su pagarba..

patiko(0)



Aitvaras, Sausio 1 20:43  #

Demagogija. Gyvenime ne viskas taip spalvota, kaip filme ar asmeniniame kieme (tai būtų mestas akmuo į Jūsų, gerb. p. Burgi, daržą).

Išsilavinę žmonės gerbia bei pripažįsta kito išprusimą, patirtį, bet ne „viršenybę“. Juokinga skaityti, jog mokytojas vis dar mano, kad yra viršesnis ar „aukštesnis“ už mokinį, vice versa.

Ir mokytojams, ir mokiniams yra ko vieniems iš kitų išmokti. Jei nematai ko išmokti – pametei tikslą iš akių.

P.S.
„Tai dabar ir atsakysiu. Jei jums, moksleiviai, atrodo, kad tas mokytojas nėra pranašesnis už jus – neatsistokite.“
– Nejau gerb. p. Burgi tikrai manote esąs pranašesnis už moksleivį?

patiko(0)



Burgis, Sausio 1 21:01  #

Aitvarui: ne, Jūs niekada neatsistokite, net kai su Jumis sveikinsis Jūsų mergina, Jūsų mama ar močiutė. Visi lygūs ir nėra lygesnių!
*
Nustebsite sužinojęs, kad aš jaučiuosi pranašesnis už daugumą moksleivių (ne visus!) ir tik todėl galiu dirbti, siekdamas, kad kiekvienas iš jų gyvenime pagaliau taptų pranašesnis už mane.

patiko(0)



Rimvydas, Sausio 1 22:34  #

Juokinga skaityti, jog Aitvaras mano kad mokytojas nėra pranašesnis už mokinį

patiko(0)



Rolanda, Sausio 1 22:42  #

Kai įeinu pas pradinukus, jie atsistoja, kai pas vyresnius nebe… Suvokiu žiaurią tiesą, nesu gudresnė už penktoką…

patiko(0)



Eirimas, Sausio 1 23:18  #

Indijoje, kai mokinys prieina prie mokytojo, jis paliečia mokytojo kojas. Žinojau tą paprotį, bet kai pirmąsyk su juo susidūriau vienoje privačioje Nagpūro mokykloje (Maharaštros v.ja, 2008 m.) – buvau sukrėstas ir patyriau kultūrinį šoką. Nors man, kaip europiečiui, tai atrodo nelabai priimtina, bet kas aš toks, kad drįsčiau vertinti Indijos kultūrą ir jos tradicijas?

Telieka susitaikyti ir priimti taip, kaip yra. Iš pagarbos tai kultūrai ir tradicijai. Mokiniui pagarbą ten galima parodyti atsargiai delnais priliečiant viršugalvį – t. y. palaiminant. Ir padėti atsistoti :)

Manau, mums daug ko reikėtų pasimokyti iš senųjų kultūrų: indų, japonų, iraniečių…

patiko(0)



Kęstutis, Sausio 1 23:33  #

Praeitos temos tesiniui: įsitvirtina uždara sistema: mažuma naikina ją galintį naikinti mechanizmą, nebeatsiskaito daugumai, t. y. tiems, kurie vienu laiko momentu balsavo už pelnytai iškilusius. Nebūkim naivūs, juk veikia seni, kaip civilizacija, karjeros darymo mechanizmai. Kaip toliau?

patiko(0)



Rasa, Sausio 1 23:34  #

Rimvydui: o kuo jis pranašesnis? Metais? Žiniomis? Pareigomis? Jėga? Savo galios mokiniui suvokimu? Patirtimi? Ar tikrai šie dalykai- pranašumas? Būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę.
Vyresnius, tame tarpe ir mokytojus (o ir visus žmones apskritai) reikia gerbti, su tuo sutinku visomis keturiomis :), bet nei save laikau pranašesne už bet ką, nei manau, kad už mane kažkas pranašesnis. Tai tik kiekvieno susireikšminimo klausimas :) Mano kuklia nuomone.
Man nepatinka „pranašumas“ vartojamas tokia prasme, kaip pono Burgio parašyme. Na, tarkim kažkas ministras, o aš Rasa. Na ir…? Aš privalau žemintis, stotis ar rankas bučiuoti, kaip senovėj, o jis vaikščiot nosį užrietęs kaip gaidys? Nes jis pranašesnis? Išaiškinkit man suprantamai- kuo? :) Jei aš nenoriu būti ministre, o tenoriu būti Rasa, tai kodėl aš norėčiau jį išskirtinai gerbti dėl to, kad jis yra tuo, kuo nori būti? Tai aš irgi esu tuo, kuo noriu būti! :)))))))))
Ir nežinau ar pagarba atsistojime. Keičiasi laikai, juk ir rankų nebebučiuojame- nei kunigėliams, nei valdininkams, nei gydytojams. Va kad moterims nebebučiuoja beveik, tai gaila… :D
Atsiprašau, jei kam nepatinka kaip rašau, aš mat iš tų „kepėjų, virėjų, valytojų, vairuotojų, mūrininkų, šaltkalvių…“ :)

patiko(0)



Praeivis, Sausio 2 02:42  #

Komentaras į ponios/panelės Rasos frazės dalį, išimtą iš konteksto (kas truputį keičia prasmę, bet ai, gal nesupyks):
„Jei aš nenoriu būti ministre …“

Šiais laikais kažko norėti daugiau nei būti savimi jau yra pranašumas, p. Rasa, nes savimi būname jau nuo tada, kai vardą užlipina :). Pati matote – visiems tik „duonos ir žaidimų“. Degraduojame. Daugiau nesiplėsiu, bet manau, kad tai grubiai taikoma viskam, o ypač švietimui Lietuvoje. (Išvada būtų, kad taip, atėjo laikas „mažumoms“ :])
Beje, o geriems kepėjams pagarba irgi būna atiduodama. Tiesiog ne tai norėta pasakyti :]

patiko(0)



Burgis, Sausio 2 08:52  #

Rasai: kaip smagu, kad Jumyse telpa tiek daug įvairiausių emocijų!
*
Neslėpsiu – esu nustebintas. Galvojau, kad atsakymai ta tema bus „į vienus vartus“, o pažiūrėkite, kas darosi!
*
Visą naktį nemiegojau (persivalgiau…), galvojau, kaip čia trumpiau suformuluoti savo poziciją. Maždaug taip: ir Jūs, Rasa, ir daugybė kitų dorų, teisingų žmonių bet kurioje situacijoje neklysdami pasirinks – atsistoti ar neatsistoti, pagerbti ar nepagerbti. Manau, kad ne aš vienas jaučiu pasitenkinimą pagerbdamas tuos, kuriems jaučiu pagarbą.
*
Kodėl tokia skaitytojų reakcija? Gal čia nesenų įvykių Šiaurės Korėjoje poveikis? Gal čia pasišlykštėjimas Vladimiru Putinu? Aš irgi dažnai galvoju, kiek nuoširdūs tie žmonės, kurie garbina pagarbos nevertus žmones? Kiek tie garbintojai laimingi?

patiko(0)



Arvydas, Sausio 2 10:06  #

Rasa, o kodėl Jūs manote, kad mokinių atsistojimas – pagarbos ženklas? :) Man tai labiau asocijuojasi su padėka. Mokytojai sunkiai dirba, stengdamiesi perduoti žinias, patirtį. O atsistodami mokiniai išreiškia dėkingumą.

Galų gale, taip mokiniams diegiama disciplina. Įėjo mokytojas, reiškia, turi nusiraminti, susikaupti būsimai pamokai, kad atsitrauktum nuo pašalinių darbų ir minčių – atsistok ir taip pradėk pamoką.

Žinoma, galime viską daryti demokratiškai – visi lygūs, visi turime teises, visi esame potencialūs Einšteinai. Bet per daug demokratijos veda prie anarchijos. Jau dabar širdis džiaugiasi, skaitant spaudą, kaip linksminasi jaunimas – sumušti pradinukai, gyviems katinams nudirtas kailis, nuo tiltų mėtomi šunys, girtos orgijos. Tęsti? Che, o juk jie visi turi teises ir visi mes – lygūs.

patiko(0)



Liuka, Sausio 2 10:10  #

Kai kalbama apie pranasuma/nepranasuma, lygybe/nelygybe, nori nenori persasi Bulgakovo romano „Suns sirdis’ peripetijos… Sarikovo ir jo sebru siekis juk ir buvo duoti per galva pranasesniems, o logika viena – as IRGI TOKS PAT pagal visus savo parametrus

patiko(0)



Lina L., Sausio 2 10:29  #

Aš manau, kad reikia atsistoti, net jei ne Mokytojas, o mokytojūkštis įėjo. Parodyti ne asmeninį požiūrį ir to žmogaus vertinimą, bet tiesiog pripažinti mokytojo-mokinio vaidmenis pradžiai darbo.

patiko(0)



Rimvydas, Sausio 2 10:55  #

Labai panašiai manau kaip ir Arvydas, Lina L.:
atsistojimas- ir pagarbos, ir padėkos, ir darbo pradžios, ir pasisveikinimo,ir tarpusavio supratimo sutartas ženklas, atskaitos taškas kad prasideda darbas.
O jei kuriam nors mokytojui (nerašau- Mokytojui) įėjus mokiniai nejaučia poreikio atsistot- manau mokyklos vadovybei reikėtų pagalvot ką su tuo mokytoju daryt- gal žmogus sėdi visai ne savo rogėse…

patiko(0)



Rasa, Sausio 2 11:14  #

Arvydui: dėl atsistojimo. Kodėl manau, kad pagarbos ženklas? Nes taip daugelis priima. Ir tai yra neblogai. Jei tai padėkos ženklas- irgi puiku. Bet juk buvo pateikta p. Burgio, kad „Jei jums, moksleiviai, atrodo, kad tas mokytojas nėra pranašesnis už jus – neatsistokite.“ :) Vadinasi tai buvo pateikta kaip pranašumo patvirtinimas.

Tiesiog aš žodį „pranašesnis“ vartoju kita prasme. Jei du žmonės, turėdami vienodus duomenis ir vienodas galimybes siekia tokio paties tikslo ir vienas įdeda daugiau pastangų, jis- pranašesnis. Toje srityje. O šiaip retai vartoju tokį žodį. Jis man nepatinka. Žinot, ir du pijokai gali rungtyniaut, kas daugiau išgers… Ir vienas bus pranašesnis, jei galo negaus (Čia dalis atsakymo ir į Praeivio pasakymą, kad „Šiais laikais kažko norėti daugiau nei būti savimi jau yra pranašumas“ :)

Praeiviui: šiais laikais būti geru žmogumi yra ir retenybė ir pranašumas. Bet dauguma mažumos su tuo nesutiktų, jei neįvardinsi jiems savo pareigų :D
Ir dar Praeiviui dėl „Šiais laikais kažko norėti daugiau nei būti savimi jau yra pranašumas, p. Rasa, nes savimi būname jau nuo tada, kai vardą užlipina :)“ Supranti, Praeivi, o juk taip jau yra, kad kaip tu besivartytum, besikeltum ar kažko benorėtum, juk aukščiau bambos neiššoksi (nuostabi patarlė :), taigi būti savimi ir stengtis būti kokybišku Žmogumi man svarbiau negu pamiršus save siekti siauro konkretaus tikslo :) Nes kokybiškas žmogus viską daro kokybiškai. Jis ir tikslų tada siekia kitaip.

P. Burgiui: Na, nelabai aš čia emocinuosi :D tik kalbuosi :) Aš rami kaip… ruonis ;)

Dar Arvydui: Dėl paskutinio sakinio. Mhm, baisu kaip elgiasi jaunimas, jie NE lygūs su suaugusiais turėtų būti… Taip, jie turėtų tik mirksėti naiviai akytėmis, kai suaugę prievartauja vaikus, pjaunasi, žudo, kariauja ir laiko juos nepilnaverčiais. Taigi vaikai turėtų tik paklusti ir mokytis iš suaugusių… Na, tai ir matom- jie MOKOSI. Todėl irgi geria, muša, lupa… Tai, ką daro vaikai, tik parodo, kokia mano ir tavo karta, nes tai- MŪSŲ vaikai, kurie mokėsi iš mūsų.
Štai todėl man svarbu ne kuo tas žmogus yra, o koks. Nes ir ministras gali mušt savo žmoną, būt ištvirkėliu ir pijoku, tokiu atveju geras žmogus ir pievą šienaudamas yra kur kas pranašesnis (pataikauju vartodama šitą žodį :) Mano manymu. O jūs manykit kaip jūs norit :D

patiko(0)



art, Sausio 2 11:17  #

as taip pat manau kad mokytojo ir mokinio pranašumas tai jų reikalas ir kaip p.Burgis parašė „teisingas žmogus bet kurioje situacijoje neklysdami pasirinks – atsistoti ar neatsistoti“
bet vaikams, skirtingai nuo suaugusiu tame tarpe ir studentų :), reikia daugiau laiko susikaupti ir pasiruošti pamokai, atsistoti prieš pamoka tai gal savotiškas susikaupimo ritualas, kuriuo metų mokytojas patikrina ar tirkrai visi pasiruošę pamokai ir viskas klasėje gerai.. o tarppusavio pranašumą/nepranašumą pagarbą/nepagarbą galima ir kitaip parodyti, pav. pamokos metu

patiko(0)



Loreta, Sausio 2 11:43  #

P. Burgi, o studentai Jums įėjus atsistoja?

patiko(0)



Arvydas, Sausio 2 11:48  #

Rasa, ačiū, jog atsakėte į mano komentarą! Matau, kad mes kalbėjome apie skirtingus dalykus. Jūs apie pranašumą, aš apie pagarbą. Tiesiog aš Jus klaidingai supratau. Kalbant apie pranašumą – man šis žodis taip pat ne itin patinka. Mano skoniui, geriausia jį būtų naudoti sporto kontekste :))

Dėl paskutinio sakinio.. Savaime aišku, kad ne vien demokratija kalta dėl dabartinės jaunimo situacijos. Čia, kaip ir dėlionėje iš 1000 detalių, susideda daug socialinių, ekonominių, švietimo sistemos, visuomeninių, kultūrinių, religinių aplinkybių, kurios ir sudaro ;liūdna šių dienų paveikslą. Ir netgi sunku teigti, kuri šios dėlionės detalė yra svarbiausia. Vienok, aš tik norėjau pasakyti, kad per anksti suteiktas savarankiškumas gali turėti ir ne itin teigiamų padarinių. Kaip ir sakiau – per daug laisvės veda prie anarchijos.

patiko(0)



D., Sausio 2 12:36  #

man tie mokinių atsistojimai primena sovietinius laikus, kai turėdavai gerbti didįjį vadą, nors pats nežinai už ką. Nors nesu mokytojas, bet kai įėjus į klasę pradinukai puola stotis, pasijaučiu nejaukiai, nes tai tik parodo mokytojos muštrą, kuris vėlesnėse klasėse dingsta. Juk nėra pas mus tokios visuotinio atsistojimo tradicijos, išskyrus mokykloje.
Man atrodo didžiausia pagarba būtų tam mokytojui ar kitam žmogui jei pvz.: per išleistuves ar kitą renginį įteikiant kokį padėkos raštą, ar šiaip sakant žodį, salėje sėdintys žiūrovai, kurie gerbia šį žmogų, atsistotų plodami. Tai atsvertų visus tuos mokinių per metus nenuoširdžius stovinėjimus.

patiko(0)



asta, Sausio 2 12:54  #

Atmetus visokias diskusijas kas už ką viršesnis ar menkesnis lieka elementarus mandagumas. Nuo kada su vyresniu žmogumi galima sveikintis patogiai išsidrėbus kėdėje? Aš nesistebiu, kad yra žmonių, kurie, matyt, užaugo asocialiose šeimose, kuriose žodis „etiketas“ buvo eilinė nesuprantama sąvoka. O gal apskritai negirdėtas. Stebiuosi tik, kad tokie žmonės tampa viceministrais ir demonstruoja savo mužikiškumą, ir nerodo menkiausių pastangų tobulėti. Ypač liūdna, kai jie tampa švietimo viceministrais.
Nekalbant jau apie tai, kad mandagus elgesys tai visų pirma pagarba sau.

patiko(0)



Burgis, Sausio 2 12:55  #

Loretai: su studentais kitaip… Auditorijos rakinamos, raktą atsinešu aš ir pirmas įeinu į auditoriją.
*
Ačiū visiems už šią netikėtą diskusiją! Dabar ir aš atidžiau stebėsiu, kaip mus visus veikia tos tradicijos…

patiko(0)



D., Sausio 2 13:06  #

astai: kiek esate mačiusi darbininkų, pas kuriuos į darbo vietą atėjus jų viršininkui ar šiaip vyresniam žmogui visi puola stotis? Apie stojimąsi paduodant ranką nekalbu, tai jau daugmaž supranta visi.
Jei norit kad tas etiketas įsigalėtų visuomenėje geriausias būdas yra rodyti pavyzdį.

patiko(0)



Burgis, Sausio 2 14:26  #

D.: aš visada atsistodavau, jei, prisėdus pailsėti, prieidavo kolūkio brigadininkas. Seniai tai buvo…

patiko(0)



D., Sausio 2 15:07  #

Burgiui: o Jūs Švedijoje bandėte moteriai atidaryti duris ir praleisti ją pirmą ar padėti nusivilkti paltą? ;)

patiko(0)



Burgis, Sausio 2 15:15  #

D.: Švedijoje elgiuosi kaip Lietuvoje, bet ten neturiu daug progų bendrauti su kitomis moterimis… Neprisimenu, gal ir teko atlikti vieną iš paminėtų neleistinų veiksmų. Likau gyvas.
*
Vargšė bet kuri pasaulio moteris, kuriai vyro mandagumas, paslaugumas, pagarba pasirodytų įžeidžiama. Tiesa sakant – ji ne moteris.

patiko(0)



Arvydas, Sausio 2 15:18  #

Beje, pamąsčiau apie psichologinį pagarbos atidavimo aspektą. Juk pagerbdami mokytoją atsistoja ne tik moksleiviai, bet ir kariškiai atiduoda pagarbą savo vadovybei, policininkai atiduoda pagarbą valstybės piliečiams. Kam reikalinga šį „atgyvena“? Ogi tam, kad sąmoningai būtų pabrėžti socialiniai skirtumai. Moksleivis, atsistojęs sutikdamas mokytoją, nekels prieš jį nei balso, nei rankos. Kariškis, atidavęs pagarbą generolui, nepaleis mūšyje kulkos į nugarą. Policininkas privalo pagelbėti piliečiui, nes policininkas – valstybės tarnautojas ir, atiduodamas pagarbą, jis pripažįsta, jog tarnauja piliečiui. Nepamirškite, kad samprotauju teoriškai ;)) Kitas „viršenybės“ pripažinimo privalumas – žmogus, atiduodantis pagarbą, ir pats nori būti gerbiamas. Todėl moksleivis nori pavyti ir pralenkti mokytoją, kariškis svajoja tapti generolu, policininko „lubos“ – komisaras. Panašu, jog pagarbos atidavimas – psichologinis žaidimas, mažai ką bendro turintis su klasiniu suskaldymu :)

Eee, prašau labai nekritikuoti, nes visas šis tekstas – tiesiog pamąstymas. Jis nebūtinai turi sutapti su realybe ;)

patiko(0)



D., Sausio 2 15:25  #

Burgiui: vargšės jos ar ne, nežinau, bet kažkodėl remiantis tyrimais, Švedija – geriausia šalis moterims visame pasaulyje. :)

patiko(0)



Arvydas, Sausio 2 15:28  #

D: pavyzdžiui Jūs su žmona sugyvenate puikiai, o Jūsų kaimynas žmoną lupa kiekvieną vakarą.. Tai, remiantis tyrimais, išeitų, kad vieną vakarą kaimynas lupa savo žmoną, o kitą vakarą – Jūs :)) Atsiminkite, kad statistika – „sausas“ mokslas. Jis neįvertina žmogiškų faktorių!

patiko(0)



D., Sausio 2 16:20  #

Arvydui: pagal Jus Lietuvoje korupcijos nėra žr. Burgio įrašą :)

patiko(0)



sonata, Sausio 2 18:09  #

O man patinka ritualai… tiek mažai mes jų beturim. Maloni neracionali atgyvena, kuri dar kažkiek vienija, o ne skiria. Man patinka, kai atėjus klientui pardavėja atsistoja, man patinka atsistoti, kai darbe ateina mano viršininkas, man patinka, kai jis atsistoja man įėjus nedarbinėj aplinkoj. Man patikdavo atsistoti, įėjus mokytojui, net jei jį iš vakaro mačiau pijokaujantį kartu su vienuoliktokais. Įprasti ritualai labai supaprastina kasdienes situacijas. Gyvenime tiek sudėtingų dalykų, bevelyju supaprastinti neesminius.

patiko(0)



Martynas, Sausio 2 18:31  #

Sonata, nesutikčiau, jog simbolinis pagarbos rodymas vyresnybei yra neracionalu. Aš manau, jog tai labai racionalu. Pavyzdžiui, kai valdžią turintieji (dažnai jie verti pagarbos, bet nebūtinai) jaučia, jog kiti žmonės juos gerbia ir nebijo to parodyti, jie yra įpareigojami elgtis kilniau, teisingiau, geriau. Jie suvokia, kad kiti laukia iš jų išmintingo sprendimo, stipriau jaučia, kad geriau jų nenuvilti. Abipusė mokinio ir mokytojo pagarba labai svarbi. O be ženklų ją parodyti yra neįmanoma.

patiko(0)



sonata, Sausio 2 19:38  #

Martynai, taip – veikdamos pagal taisykles ir dėl jų vertės/prasmės nelabai sukdamos galvą, laimi abi pusės.

patiko(0)



asta, Sausio 3 10:20  #

D.: teko sutikti ir kultūringų darbininkų ir mužikiškų įmonių vadovų, gydytojų, advokatų ar valžios atstovų. Vat tik ką kalbėjau telefonu su vienos kontorėles savininku, save skambiai tituluojančiu „prezidentu“ – tokio chamizmo neteko girdėti net tarp turgaus prekeivių:). Visur yra visokių, bet nereikia leisti, kad toji abejotinos kultūros visuomenės dalis primestų savo elgesio modelį ir chamizmą likusiems. O kad tokių nėra dauguma parodo ir komentarai po minėtu straipsniu delfi. Absoliuti dauguma – tikliau visi aukščiausiai reitinguojami komentarai – pasisako už tai, kad mokytoją reikia sutikti atsistojus.

patiko(0)



D., Sausio 3 11:56  #

asta: pasijutau chamu :) manau nesupratote ką norėjau pasakyti. Nesiplėtosiu daugiau ta tema. Jei trumpai, rodykite pavyzdį ir palengva tos normos įsitvirtins visuomenėje.

patiko(0)



asta, Sausio 3 12:52  #

D.: neneigiu pavyzdžio svarbos ( dažniausiai jis net svarbesnis už auklėjamąjį žodį), bet kyla klausimas, kas tą pavyzdį turi rodyti, jei jau ministrai ir viceministrai nebežino kas yra pagarba ir kas yra mandagumas? Nekalbant apie televizijos peršamą elgesio modelį ir vertybes. Tai kas dabar gali pasakyti į kurį elgesį reiketų ligiuotis?

patiko(0)



Ignas, Sausio 3 23:41  #

„Jau dabar širdis džiaugiasi, skaitant spaudą, kaip linksminasi jaunimas – sumušti pradinukai, gyviems katinams nudirtas kailis, nuo tiltų mėtomi šunys, girtos orgijos.“.

Spauda labiau linkusi rašyti kaip tik tokius straipsnius, nes jų antraštės – labiau atkreipiančios demėsį (ne visiems, bet, manau, daugumai..), tokie straipsniai – labiau provokuojantys ir skatinantys komentuoti, t.y. būtent tokie straipsniai privilioja didelę dalį skaitytojų. Ne visas jaunimas taip švenčia ir elgias, bet straipsniai apie tai, kaip kažkas per šventes vietoj prisigėrimo ir kruvinų muštynių laiką praleido diskutuodami apie visuomenės problemas ir įvairius filosofinius klausimus tiesiog nebūtų itin skaitomi.

patiko(0)



laisvamanis, Sausio 4 05:20  #

Ignai, jei tokių straipsnių nebus – taip kaip išmokti juos skaityti? Turi būti bent mažu tiražu.

patiko(0)



svetys, Sausio 4 14:34  #

Buvau praleidęs pirmas pro duris moteris ir ne vieną, nė karto nepastebėjau priešiško nusiteikimo. Visada sulaukdavau šypsenų ir „tack“.
Tiesa, pro duris visada praleidžiu ir vyresnius. Kiek turėtų žmogus būt kompleksuotas, kad tai laikytų kaip įžeidimą…
Tik niekaip nepavyko priprasti, kai švedai kartu sportuoja. Ta prasme, žaidžia krepšinį, futbolą arba daro kokią aerobiką mišriomis grupėmis. Jei žaidi krepšinį svarbu laimėt, o ne pažaist!

patiko(0)



petras, Sausio 4 15:38  #

Lietuvoj merginos apskritai, kažkaip nelabai mėgsta komandinius žaidimus kaip krepšinis, futbolas (kalbu mėgėjų lygyje). jei krepšinį dar teko su merginom žaist, tai futbolą gal tik porą sykių per gyvenimą :)
bet ir tų būna tik viena dvi :D šiaip apskritai kažkaip mažai matosi sportuojančių žmonių pvz. lauke, bėgiojančių, besimankštinančių, slidinėjančių ir pan.
ai tiesa, tik va teko žiūrėt žolės ritulio varžybas ir treniruotes merginų (pastatė pas mus mieste lauko stadioną žolės rituliui), susidomėjimas nemažas :D bet kažin ar yra tokių, kurios nelanko užsiėmimų, bet savo noru, savo malonumui susirenka pažaist.
truputi į pievas, bet gal nieko :)))

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>