Jie – kaip mes

Buvau nedidelio miestelio gimnazijoje. Man leido užimti vieną pamoką antroje gimnazijos klasėje, surengiau dviejų valandų seminarą maždaug keturiasdešimčiai gimnazistų.

Gėris! Džiūgauju! Esu labai dėkingas tiems jaunuoliams ir toms merginoms. Jie tokie panašūs į mus, mano kartos moksleivius.

Žinantys savo vertę.

Nepaklusnūs.

Dantingi.

Atmetantys bet kokį dirbtinumą.

Atmetantys bet kokią prievartą. Net manęs, mokančio taikyti psichinę prievartą, vos neatmetė!

Teisingai! Atsivilko kažkoks senukas, ims čia mums savo tiesas dėstyti!

***

Bet aš turiu savo mėgstamą kokteilį iš matematikos, poezijos ir muzikos. Labai stiprus kokteilis, mažai kas atsilaiko… Aš tai geriu, geriu ir svaigstu, svaigstu… Ir tada iš tiesų gyvenu! Ir tada matau juos, tuos jaunus žmones taip, kad širdis džiūgauja.

*

Žinoma, jie yra įvairūs.

Ir mes buvome įvairūs!

Mes keikėmės.

Mes išgerdavome.

Mes mušdavomės.

Kai kurie rūkė.

Daug kas per mažai mokėsi.

Buvo daug neišprususių, tamsuolių.

Buvo daug nevalyvų.

Buvo daug iš nedarnių šeimų.

*

Todėl dabar, toje gimnazijoje, aš mačiau savo vaikystę, savo jaunystę. Todėl dabar kai kurių gimnazistų pradinis atžarumas, nepakantumas, neišprusimas, vulgarumas, net šioks toks nemandagumas man – kaip dopingas. Oi, kaip aš nenorėčiau, kad visi būtų „caca“ vaikai! Oi, kaip aš nenorėčiau, kad jie apsimestų, kad jie prisitaikytų! Tikrai, kurių galų važiuoti ten, kur bus suvaidintas renginėlis?

***

Jie nesuvaidino, ir aš neturėjau suvaidinti. Galėjau būti toks, koks esu. Pasilinksminau. Paverkiau. Pakalbėjau.

Jei kas nors iš jūsų, jaunieji mano klausytojai, užklys čia – aš prašau: perduokite visiems, kurie su manimi susitiko, mano nuoširdžiausią padėką. Mano nuoširdžiausią pagyrimą jiems (jums). Jūs esate puikūs, mano vaikai!

Atsakymai

Rasa, 2015-10-22 17:29:45

Žinoma ir mes buvome įvairūs… Viskuo išvardintu nusidėjau. Tik šeima tai darni mano skaitėsi. Bet mušdavausi tai aš tikrai nelabai daug 🙂 Iki dabar pamenu kaip neteisingai dailės mokytoja man ausį užsuko, kad spyriau berniukam į užpakalį. Nu bet tai jie buvo trise prieš mane vieną… O ji man už ausies ir kaip užsuko. Nes mergaitėms muštis negražu,- sakė. Ji visada labiau lepindavo tuos bernus…

***

O išties tai norėjau pasakyti tik p.Burgiui, kad jis šaunuolis.

Andrius, 2015-10-22 21:42:05

Oi, kokia saunuole-puikuole ta musu Rasele!!!

Rasa, tau negeda? Burgi pagyrei tik tam, kad parodytum, kokia pati buvai ir esi kieta?

Pridurk dar, esu labai paprasta 😛

Rasa, 2015-10-22 22:36:50

Andriui: visų pirma, tai papūsk tu man į uodegą. Atsirado mat. Gudruolis gėdintojas 🙂

O antra. Aš nebuvau kieta tada. Ir dabar nesu. Po tos šeštos klasės keičiau mokyklą, nes man išvedė nepatenkinamą elgesį. Už tai, kad choro nelankiau, manau. Ne už jokias ne už muštynes, nes mes ten tik durniavom, mūsų supratimu. Paprastai tokius vaikus svarstydavo kažkokiam posėdyje, bet man ten kažkaip “pogrindiškai” išvedė. Tai mama paskui pati ėjo paklaust pas direktorių, kame ten kas. Aš visada buvau tikrai gera mergaitė. Man taip atrodo. Keista ta mokykla buvo. O paskui grįžau į savo senąją. Tu turbūt jaunas ir nieko nesupranti apie senovines mokyklas. Senojoj jau irgi buvo per pora metų visi buvo susigrupavę, taigi man irgi ne pyragai buvo.

Sunku vaikams užaugti. Man asmeniškai šiek tiek nušvito akys, kai aš penkiolikos išėjau visai kitur ir užsirašiau į dziudo. Tuomet labai keičiausi nusprendusi, kad niekam neleisiu savęs skriausti. Niekada. Tik nereikia nieko prisigalvot, aš jau nieko iš to nebepamenu, jeigu ką. Ir nesimušu. Na tikrai. Beveik visai. Seniai jau. Bet ir paskutinis kartas buvo už ką.

Tai dabar visai kažkaip nevykusiai apie mane gavosi čia… Einu geriau nagus lakuotis, ryt į darbą juk 😀

Rasa, 2015-10-23 00:01:58

Nudžiūvo mano nagai, dedu į lentyną dvi šiandien perskaitytas knygas, bet, galvoju, ko nepasidalinus trupinukais ir su jumis? 🙂 Visai pusė bėdos tos knygos buvo. Juk iš bibliotekos, tai kaip “katė maiše” 🙂

***

_taigi vyriškis kilsteli ranką kad liestų moters

plaukų ugneles lyg netyčia, visai nepažįstamos

moters o ten tankmėje, vešlioj augmenijoj,

įstrigęs žmogus su sparnais

– Angelas?

– Ne, sakau, žmogus su sparnais._

(D.Kajokas “Mirti reikia rudenį”)

***

_vyras ir moteris stovėjo

švintančiame kambaryje

nuogi

šypsojosi

paskui vyras išėjo.

Likusi viena moteris

atsargiai prisėdo ant

taburetės kraštelio, susigėdo

užsidengė rankom krūtis

(D.Kajokas “Mirti reikia rudenį”)

***

_Jeigu tikrovė – tai iliuzija,

kodė tikrovės nesusikūrus pagal savo norus?_

(S. Česka “Moteris iš dvigubo pasaulio”)

***

Labanakt visiems 😉

qwerty, 2015-10-23 03:06:28

Raseliuk, aš tave myliu. Labai labai labai myliu

Rasa, 2015-10-23 08:26:49

qwerčiui: gerai, kad internetu, nes tiesiog užmylėtum 😀

Aitvaras, 2015-10-23 14:51:48

Rasa, gal norėtumėte su manim susipažinti ir galbūt artimiau pabendrauti? Kiek jums metų? Įtariu, kad šiek tiek daugiau nei man, bet gal norėtumėte pabendrauti? Aš labai norėčiau išbandyti kažką naujo…

Launė, 2015-10-23 17:00:35

Atsidarė nauja pažinčių svetainė…….

Rasa, 2015-10-23 18:34:51

Aitvare: 🙂 Aš tai įtariu, kad man ne šiek tiek, o daug daugiau metų nei tau 🙂

Sakai nori išbandyti kažką naujo? Tai ne iš manęs norėk mokytis, aš ne mokytoja jokiom prasmėm 🙂 Iš manęs nieko gero neišmoksi.

Pasimokyk pav. iš Hemingvėjaus kokio. Pasimokyk ne barstytis ir blaškytis, o pamilti. Vieną merginą. Su kuria galėtum pajausti, ką reiškia, kai laikas sustoja, o žemė nuplaukia iš po jūsų… Nes visa, kas tikra, kas gera, kas gražu, tik iš Meilės. Tik iš Jos. Tikrai ne iš įvairovės ar kažkokių ypatingų techninių dalykėlių. Visa tai tik persisotinusių pomėgiai.

***

“Paskui buvo sumaigytų viržių kvapas ir nulenktų stie­bų šiurkštumas jai po galva, ir skaisti saulė jos užmerk­tose akyse, ir visą gyvenimą jis prisimins jos kaklo išlin­kimą, kai ji atmetė galvą tarp viržių šaknų, ir lengvą vir­pėjimą jos lūpų, ir plastėjimą blakstienų, kietai užspaus­tų prieš saulę ir prieš viską, ir nuo saulės viskas jai te­buvo vien raudonos, gelsvos, rusvos it auksas dėmės už­merktose akyse, ir viskas buvo tos spalvos, viskas: pil­nybė, ėmimas, turėjimas, viskas tos spalvos, viskas akino ta spalva. Jam tai buvo tamsus tunelis, vedąs niekur, paskui niekur, paskui vėl niekur, dar kartą niekur ir am­žinai niekur, alkūnėmis atsirėmus žemės, niekur, į tamsų nesibaigiantį niekur, atkakliai vėl ir vėl į paslaptingą nie­kur, šįkart ir amžinai niekur, jau bejėgiškai dar kartą ir vėl niekur, jau nebepakenčiamai dar ir dar, ir dar, ir niekur, ir staiga deginamai, svaiginamai visas niekur dingo, ir laikas sustojo, ir jie buvo kartu, laikui sustojus, ir jis pajuto, kaip žemė pajudėjo ir nuplaukė iš po jų.

(Ernestas Hemingvėjus. „Kam skambina varpai“)

Aitvaras, 2015-10-23 20:38:10

Rasa, tikiu, kad galėtume vienas iš kito daug ko išmokti… Ir tas mokymosi procesas abiems būtų laaabai malonus… Galiu pažadėti. Tavo amžius man jokia kliūtis. Kiek tau? 50? Gerai! 60? Puikumėlis! 70? Kodėl ne, jei atrodai dar pakankamai gerai!?

Tai ar būtų galima gauti numeriuką ar adresiuką? Papasakočiau apie savo pasiūlyma plačiau. Kaip kažkada rašė Burgis – “Noriu, noriu…”. Laukiu, išdykėle.

Rasa, 2015-10-23 21:16:15

Aitvarui: tu gal geriau iš naujo pagalvok ir paskui to naujojo Andriaus paprašyk. Jis visko daug turi, gal tau vieną meilužę paskolins. Ar išnuomos. Bus ir su patirtim, ir gatavai apmokyta ir dar kaip “ledas” 😀

O aš tai ką. Aš esu laisvų pažiūrų. Bet nesu laisvo elgesio 🙂 Po teisybei per gyvenimą net meiluže neišmokau būt 🙂 Išmokau būti tik “vienintele va tokia”, o ne “viena iš…”.

Pala pala, meiluti, o kas gi čia suokė, kad “Kai man ta mergina davė tel. numerį, pirma mintis buvo „O tai ką aš su juo darysiu?“. Teko prisimint, kad su telefonu galima ir skambint.” 😀 O dabar staiga prisiminei ir ką su telefonu daro ir su adresu? 😀

Gėda pelėda, kaip tau negėda!

Ot kas per laikai atėjo! Siaubiakas realybėje :)))))))

virėjas, 2015-10-23 22:03:24

:-D:-D:-D xa, Nu Rasele susukai jaunas galveles bernužėliams, viliokė 😀 as aišku taip pat vienas iš gerbėjų sarašo;-))

Aitvaras, 2015-10-23 22:20:39

Rasele, man reikia tavęs! Labai reikia! Tikrai nemanau, kad esi laisvo elgesio. Manęs tokio elgesio moterys/merginos nedomina. Man reikia būtent tavęs! Man reikia tavo kūno!

Tai gal visdėlto pažaiskim, Rasele? Duok numeriuką ar adresiuką, mažute!

Aitvaras, 2015-10-23 23:04:39

virėjau, gal dviese palinksminkim Raselę? Manau, kad ji to nusipelnė.

virėjas, 2015-10-24 00:02:28

Jei jau ir taip linksma, kaip ir man. O svetainės įkūrejui manau bus visai nelinksma, kaip pamatys visas šitas rašliavas.:-))

miklis, 2015-10-24 00:11:40

Kas gerai ieško, tas randa. Norėčiau ir aš su Rasele pabendrauti. Tik dabar darbai užspaudė – negaliu. Koks gi susitikimas, kai apie darbus galvosi?.. Nu, gal tada per atostogas, gal šiaip, kai gyvenimo tarpsnis pasikeis. Bet reikia, būtinai reikia su protingais žmonėmis pabendrauti, nes jų vis per maža. Tai gal ir skambtelsiu kada nei iš šio, nei iš to. Matai, Rasa, kiek gerbėjų turi, tik visi tokie skirtingi… 😀

Rasa, 2015-10-24 00:18:13

Virėjui: mhm… Dėkui ponui Burgiui už tai, kad leido čia mums visiems pažaisti vieną, t.y. du vakarus 🙂 Na, jis bet kada užsimanęs ištrins tuos bliuznijimus visus.

Tiesiog ruduo. Tiesiog ilgi vakarai. Ir žmonėms kartais norisi tiesiog pažaisti ir nusišypsoti. Šiek tiek pasišaipyti vieniems iš kitų. Juk mes visi ne piktybiškai. Bent jau norisi tuo tikėti 🙂 Net Andrius gali ir nepūsti man į uodegą, tiek jau to 🙂

***

Dabar, sakau pažaiskim didelius:

visokius darbus dirbsime,

labai gerai gyvensime,

abu kartu numirsime,

sugulsime į vieną kapą

ir užsiklosime lapu.

O tu sakai: įgriso

man tavo tie žaidimai,

nenoriu žaisti didelio,

visai nenoriu žaisti,

nes aš ir taip didžiulis.

O aš sakau nuliūdusi:

nereikia mums užaugti,

nes juk užaugę kartais

ir paslaptis, ir priesaikas

pamiršta ir išduoda,

paskui po vieną verkia,

ar mums gi reikia to?

Geriau, sakau, pažaiskim didelius… (nežinau kas parašė)

***

Labanakt. Smagu kad yra dar tiek nemažai žmonių sugebančių nepiktybiškai pasiplepėti 🙂 Ir tiesiog pažaisti. Didelius. 🙂

mama R, 2015-10-24 03:16:45

Siaubas… kuo toliau, tuo “įdomiau”.. jaučiu tuoj bus tik blogas be komentarų…

Pasiūlymas Rasai: sukurkite savo įrašų svetainę, pasisekimą turėsite. Lengvas rašymo stilius, liejasi laisvai, užsukčiau ir aš paskaityti kartais 🙂

Rūta, 2015-10-24 04:59:02

Jokio siaubo – linksminasi gi liaudis kaip vaikai, nepavydėkim :))). Gal ne visai vietoje, bet kažkiek į temą – “Jie kaip ir mes”. Gal labiau “Mes kaip ir jie”. Mokyklinės temos matyt padeda pamiršti, kad patiems ne 17-oka :)))

Aitvaras, 2015-10-24 11:06:30

Prašau atšaukti visus vakar parašytus mano komentarus. Daug nuovargio, truputis alkoholio ir situacija tapo nevaldoma. Šiandien sunku patikėti, kad tai iš tikrųjų galėjo įvykti – siūliau intymų bendravimą kažkokiai močiutei Rasai, siūliau net grupinį intymų bendravimą virėjui (kas jis toks!?) ir Rasai…. Man pačiam tai atrodo neįtikėtina, bet, deja, akivaizdu… Baisu net pagalvoti, kas galėjo nutikti, jei Rasa vakar būtų pasitaikius mano aplinkoj. Fui… O tokioms kaip Rasa tai kas – joms tik duok jaunų kūnų. Pasilinksmintų, patenkintų aistrą, pasinaudotų ir tiek. Jai tai būtų tik žaidimas, o jaunam vaikinui – sugadintas gyvenimas.