Rengiuosi kitos savaitės susitikimui su savo penktokais ir septintokais (siūliausi ir studentams, bet niekas “neužsakė”…; ko norėti – “studentai”). Sulipdžiau “valstybinį” testą:
matematika_ny; matematika_ny_2; matematika_ny_3
Labai smalsu, kaip niujorkiečių aštuntokų užduotis atliks mano vaikai, ypač penktokai. Kartu ir anglų kalbos pasimokysime…
Atsakymai
darius, 2009-01-08 22:20:51
na uzduotys tikrai paprastos, jei cia astuntoku tai visai 🙂
is kitos puses vaikai musu protingesni, bet zymiu matematiku amerikoje daugiau gyvena.
Jovita, 2009-01-08 23:33:00
Amerikieciu vaikai uz lietuvius turtingesni? Nemanau. Gal tik filmuose. Ar lietuviai darbovietese ir mokyklose renka padevetus zaislus, knygas, ruburs ir koncervuota maista selpti neturtingiems vaikams? JAV – taip… Ne uzsienieciams, – saviems… Bet gal pagal statistinius makroekonominius roduklius ir turtingesni…
Raimundas Zabarauskas, 2009-01-09 03:04:56
Tęsiant mintį apie tai, ką turi daryti žmogus, o ką – kompiuteris…
Laisvas, 2009-01-09 08:56:56
Patikrinau šiomis užduotimis savo, gimnazijos antroką, sūnų… Išsprendė ir supyko ant manęs, kad jį nuvertinu…
p.Burgiui: mūsų vaikai ženkliai mokytesni už amerikiečius, airius, anglus ir t.t. Mano žmona, pradinių klasių mokytoja. Labai daug pavyzdžių, kai po metų ar kelerių, grįžę iš užsienio šalių vaikai, neišlaiko savo bendraamžių mokymosi testų ir mokslus tęsia žemesnėse klasėse…
p.Burgiui: apie turtingumą. Turtingas ne tas pas kurį daugiau pinigų, o tas, kurio poreikiai mažesni…
p.Dariui: amerikoje žymių matematikų ir kitų mokslo išminčių daugiau dėl vienintelės priežasties: amerika visais laikais “perka” pasaulinį protą.
Aurelija, 2009-01-09 12:49:30
O štai aš turiu kitą pvz. Su drauge, beje amerikiete, iš Vilniaus centro važiavome autobusu pas mane namo. “Privatinio” autobuso kaina studentui Vilniuje kainuoja 90 centų. Turime keletą monetų po 20 ir dešimt centų…Skaičiuoju aš: ” Aha, autobuso kaina 90 centų …aha…20 kart 4 yra 80 centų, plius 10 centų – bus 90 centų.” Skaičiuoja Melani: ” man reikia keturių monetų po 20 centų ir 1 po dešimt” ! Kas nesupratot apie ką kalbu, tai mes abi atlikom tą patį veksmą, tik mano draugė Melani, jį atliko dvigubai greičiau ir paprasčiau. Dabar kaip perskaičiau p. Burgio temą tai sėdžiu ir galvoju, kad mokykloje buvau mokoma spręsti sudėtingiausias lygtis, o programoje buvo visko tiek daug (!), kad aš būdama matematikoje, prisipažinsiu – vidutiniokė, vos spėdavau ką nors suvokti, jau nekalbant apie išmokimą ir žinių įtvirtinimą. Todėl sutinku, su kažkurio komentatoriaus mintimi, kad genialių matematikų amerikiečių yra kiek daugiau nei lietuvių. Nes pamirštam paprastą dalyką, o būtent – palikti erdvės vaiko mąstymui! Ir aišku nepamiršti padėti tvirtus pamatinius dalykus – čia mokytojo tikslas. Arba dar viena situacija, duokit vaikui paprastą uždavinį ir jis pradės ieškoti ten “kažko tokio” , bent jau aš taip dažnai darau, net ir spręsdama paprasčiausią kryžiažodį 🙂 o juk genialumas slypi paprastume 😉
Neprisistatantysis, 2009-01-09 18:08:29
Aurelijai: o aš duočiau litą be grąžos. Genialumas paprastume. 😉
Ilga ištrauka, 2009-01-09 19:06:18
1998 m. “Krontos” leidyklos istorijos vadovėlyje 10 klasei buvo tokia ištrauka iš J. Ziolkowskio straipsnio “Homo americanus” (beje, naujausiuose šio vadovėlio leidimuose cituojamos ištraukos nebeliko):
“1993 m. rugsėjo mėnesį buvo paskelbti JAV švietimo departamento tyrimo programos “JAV gyventojų skaitymo bei rašymo įgūdžiai” rezultatai. Tyrimai truko 4 metus, juose dalyvavo 26 tūkstančiai žmonių. Jų išvados tiesiog pritrenkė amerikiečių viešąją nuomonę: pasirodė, kad JAV gyvena 27 mln. analfabetų ir 45 mln. vadinamųjų funkcinių analfabetų. Beveik pusė iš 191 mln. suaugusių amerikiečių negalėjo atlikti tokio paprasto veiksmo, kaip užpildyti banko čekį. Tiktai 4 procentai sugebėjo pasinaudodami elektroniniais kalkuliatoriais apskaičiuoti tapetų išklijavimo kainą, žinodami kambario matmenis ir vieno kvadratinio metro tapetų kainą.
Vykdantys tyrimus mokslininkai buvo priversti taikyti naują analfabetizmo apibūdinimą. Tradiciškai analfabetu laikomas asmuo, kuris vietoje parašo deda kryželį. Švietimo departamento testai įrodė, jog daugelis asmenų moka skaityti technine šio žodžio prasme, tai yra sugeba iššifruoti žodžius, bet jiems trūksta įgūdžių, būtinų tam, kad pasinaudotų žodžių teikiama informacija (tai ir yra tie 45 mln. funkcinių analfabetų). Įdomu, jog pusė asmenų, parodžiusių blogiausius rezultatus, tai vidurinių mokyklų abiturientai. Kai kurie asmenys su šių mokyklų diplomais išvis nemokėjo nei skaityti, nei rašyti.
Mokymo lygis JUngtinėse Amerikos Valstijose yra daug žemesnis, negu Vakarų Europoje. 40 procentų Europos mokyklų moksleivių išsprendžia tokius matematikos uždavinius, kokių nesugeba įveikti 90 proc. amerikiečių moksleivių.
1947 m. 45 proc. JAV moksleivių sugebėjo rasti žemėlapyje Europą, o 1988 m. tokių buvo jau tik 25 procentai. Vykstant karui Persų įlankos regione 1991 m., kada 500 tūkst. JAV karių buvo fronte, net 80 proc. amerikiečių nežinojo, kur yra Irakas, tačiau 92 proc. žinojo, kad prezidentas Bušas nemėgsta ir nevalgo brokolių.
Tokia padėtis egzistuoja nepaisant to, jog 9-ąjį dešimtmetį Jungtinės Amerikos Valstijos švietimo reikalams išleido 420 mlrd. dolerių (tai 29 proc. daugiau negu bet kada istorijoje). Vidutinėmis išlaidomis vieno studento mokymui JAV pralenkia pasaulyje Šveicarija.”
Cit. pagal: A. Kasperavičius, R. Jokimaitis, Naujausiųjų laikų istorija, Vilnius: Kronta, 1998, p.329.
GL, 2009-01-09 20:41:57
Na neveltui mano megstami Amerikos testu apibudinimai yra SAT = Stupid American Test ir GRE = Greatly Ridiculous Exam 😉
O faktas, kad pabaige universitetus, amerikieciai pasiveja o kartais net ir aplenkia musiskius butent ir parodo, kad nors ju zinios (ypac mokykloje) – kur kas prastesnes, mokymosi sistema – daug pranasesne (ypac tai kad jau nuo mokyklos laiku koncentruojamasi i metodologija ir tai “kam viso sito reikia”, tai kad universitetuose studentai gali labai laisvai rinktis kursus, mokytis “double majors” ar net “triple majors”, bei tai kad yra visiems prieinami skirtingiu lygiu ir skirtingu “flavors” kursai, etc.)
Pvz. atsimenu, kad karta laimejes miesto olimpiada gavau amerikietiska 9 klases (1st year high school) knyga apie biologija (ar life sciences) ir man ji labai patiko – faktu ten buvo labai ne daug (nepalyginsi su musu “kalimo pobudzio” biologijos knygomis), bet principu, paaiskinimu, motyvacijos – apstu.
Ilga ištrauka, 2009-01-09 23:12:48
Gerbiamieji, nenuvertinkite ir to, ką dažnai nepagrįstai vadiname “kalimu”, reikšmės. Tai, ką “kalame” yra žinios. Vienintelė rimtesnė mūsų švietimo sistemos problema ta, kad šalia bazinių žinių menkai ugdomi praktiniai gebėjimai. O be žinių – nė iš vietos. Dažnai kalbame, kad reikia neužkrauti galvos faktais, bet paprasčiausiai mokėti rinkti informaciją. Tačiau kaip įmanoma rinkti informaciją ir ją kritiškai vertinti, neturint išsamių bazinių žinių, o ne absoliutaus išsilavinimo minimumo. Kaip patikrinti tokią informaciją?
Kitas pusiau retorinis ir pusiau praktinis klausimas: ar mokantis kalbų galime išsiversti be faktų (gramatikos normų) “kalimo”? Gal pakanka tik plėsti žodyną? Juk visa gramatika yra žinynuose – kam jos reikės – susiras…
GL, 2009-01-09 23:38:36
Na del kalbu – mazi vaikai puikiausiai ismoksta kalbeti be gramatikos “kalimo”… 🙂 Ir siaip daugelyje gramatiku “kalimo” gana mazai, palyginus su tuo, kiek yra biologijos kurse (jau nekalbant apie medicina).
Niekas nesako, kad nereikia faktu. Klausimas tik tas, koks turetu buti balansas. Ir tai visai ne filosofinis, o mano manymu mokslinis klausimas. Imanoma nustatyti kaip greitai ir kiek zmones pamirsta ivairios rusies informacija (psichologijoje ir neuromoksle tai vadinama “forgetting curve”). Taip pat imanoma nustatyti kiek informacijos apie naudingas nuorodas ir ju reiksme zmones gali islaikyti atmintyje ilgam laikui.
Nors nezinau, ar sia prasme buvo atlikti konkretus tyrimai, bet keletas gerai zinomu faktu (tai, kad kai atmintis sistemizuojasi, t.y. tampa semantine, galima atsiminti kur kas daugiau nei is epizodines) ir studiju (pvz. tai kad zmones per diena mate tukstancius skaidriu, gali atpazinti 90% ju kaip matytas (ir kartais net jas apibudinti), bet kai jiems reikia jas paprasciausiai prisiminti – rezultatas beveik nulinis…) leidzia manyti, kad per daug kalimo yra paprasciausiai neefektyvu – jau nekalbant apie tai, kaip jis itakoja zmoniu kurybinguma, motyvacija ir t.t.
Vainius, 2009-01-09 23:55:20
Man būtent dėl to ir patinka vakarietiški vadovėliai: sudėtingiausi dalykai išaiškinti paprastai, nuosekliai ir metodiškai, visų pirmą paaiškinant principus, iš kurių vos ne gali intuityviai nujausti, kas bus toliau, kai skaitai.
Tiktai, jei nuo mažesns nebūtume buvę pratinti prie grumzlėto ir neaiškaus aiškinimo, galbūt taip neįvertintume to “paprastumo” ir jis gal net neatrodytų toks paprastas.
Hadrian, 2009-01-10 00:04:12
Taip, amerikiečių vaikai turtingesni už lietuvius (akivaizdu?); taip, vertinant iškaltų faktų kiekį, lietuviai ženkliai pranoksta amerikiečius. Už kadro liko faktas, kad amerikiečiai, baigę mokyklą, būna geriau pasiruošę savarankiškai gyventi (o ir pačioj mokykloj mokinių santykiai žymiai brandesni). Nereikia aklai įsivaizduoti, kad Lietuvoj viskas yra geriausia ar kad labiausiai klestinti pasaulio valstybė yra visa supuvus.
GL, 2009-01-10 00:15:52
Beje, praeitoj konferencijoj buvo viena idomi presentacija apie tai, kaip mazi vaikai (ir kiti gyvunai) mokosi skaiciuoti. Pasirodo, is pradziu vaikai (2.5-3m) atskiria tik 1 nuo “daug”, po to (3-3.3m) atskiria 1, 2 ir “daug”, po to (3.3-3.5m) – 1, 2, 3 ir “daug”, o tada (nuo 3.5m) – staiga pradeda gebeti skaiciuoti iki 10 ir net daugiau… Po to gerai kazkas pajuokavo – “nusibodo kalti” 🙂
Sutinku su Vainiumi, ir siaip, bet kuris sudetingesnis tekstas, straipsnis, vadovelio/knygos skyrelis ir pan. turi tureti aiskia, svarbia ir suprantama “take-home message”. Nezinau, kaip musu vadoveliai dabar atdoro sia prasme, bet speju, kad atsiliekame…
Jovita, 2009-01-10 00:33:07
GL, na bent sioje temoje mums nereikia gincytis (diskutuoti).
Pridurciau, kad mano nuomone Lietuvos universitetu problema yra tai, kad studentai kala, bet tu ziniu negali pritaikyti praktokoje, tad diplomas ir lieka tik popiereliu kiseneje. Galbut verta kalti mokykloje, bet tada universitetai turetu mokyti, kaip tas zinias taikyti praktikoje. Lietuvos mokyklos tikrai lenkia pasaulini vidurki, bent jau mano manymu.
Tarkim as mokausi treciajam Chartered Financial Analyst egzaminui. Tai pakankamai itemptas kursas (dirbantiems tevams) – reikia studijuoti vidutiniskai po astuonias valandas per savaite visa pusmeti. Pirmojo sesiu valandu egzamino tikslas patikrinti finansistu “iskaltas” zinias. Per sesias valandas reikia tiek klausimu atsakyti, kad laiko “ismastymams” nelieka – laiko yra tik perskaityti klausima. Antrasis egzaminas tikrina, kaip mes tas iskaltas formules galime taikyti sudetinguose uzdaviniuose. Treciasis egzaminas tikrins kaip finansistai gali pritaikyti iskaltas zinias ir mastyma isspresti tam tikras realias situacijas. Jau nebelieka a.b.c. atsakymu – reikia rasyti rasineli. Tai vat taip galetu veikti ir musu sistema: mokykloje kalam, universitete sprendziam praktinius uzdavinius, taikom zinias, o darbe visa tai taikome realiose situacijose. Deja, universitetai paveda sioje grandyje.
Ilga ištrauka - Jovitai, 2009-01-10 08:49:37
Mano asmeninė pastaba “ne į temą”: Jūs minite, kad paskutiniojoje egzamino dalyje reikalaujama rašyti rašinėlį. Manau, kad tokia praktika labai puiki ir skatintina. Bet ar žinote, kokį klausimą apie būsimo atsiskaitymo formą dėstytojams užduoda Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų studentai? O tas klausimas toks: “Atsiskaitymas bus testo forma?”. Gaila, bet Lietuvoje rašiniai kaip atsiskaitymo būdas vis dar vertinami gan paranojiškai: atseit, tai tik filologų darbo sritis, kitiems mokslams jie nepriimtini. Nors, kaip rodo Jūsų pavyzdys, pasaulyje esama ir priešingos pozicijos. Tai džiugina 🙂
Vainius, 2009-01-10 16:54:36
Dėl lietuvos vaikų, tai bent jau pagal tarptautinį gamtos mokslų ir matematikos gebėjimų testą mūsų vaikai stovi prie lyderių:
Bet tai labai keista, nes pagal šį testą mes gerokai lenkiam, pavyzdžiui, Bulgariją, tačiau ta pati Bulgarija, pavyzdžiui, per pasaulines matematikos olimpiadas gerokai gerokai lenkia Lietuvą.
O dėl universiteto kaip praktinio pritaikymo mokymo institucijos tai nežinau. Man atrodo visada to reikia mokyti, tačiau man atrodo universitete turi visada likti erdvės tiesiog mokslui, nepriklausomai nuo to ar jis pritaikomas ar ne, iš pagarbos pasaulio minties istorijai. Kolegijose galbūt taip – bet ten dabar taip ir yra, ten daugiausia moko praktikos.
matematikos mokytoja, 2009-01-10 19:23:23
Vainiui: Pasaulinių olimpiadų rezultatai neturi nieko bendro su tyrimų rezultatas. Dalyvauja visai kiti vaikai, skirtingų kartų. Tyrimuose 8 – tokai, olimpiadose 111-12- tokai. Be to, tyrimuose dalyvauja įvairūs vaikai, kurių tarpe tų kelių vaikų su išskirtiniais gebėjimais gali ir nebūti. Tai tik “vidurkis”.
GL, 2009-01-10 20:39:39
Siaip daug zmoniu nemegsta multiple choice testu, nes jie neparodo kiek gilios studento zinios, o bandant juos padaryti sudetingais, jie neretai vietoj to tampa painiais ir klaidinanciais… Kai as mokiausi Bremene, musu Engineering & Science dekanas dave nurodyma visiems profesoriams vengti tokiu klausimu egzaminuose.
Bet (ilgu) rasiniu problema yra ta, kad ju vertinimas gali buti subjektyvus, o kai kuriais atvejais (ypac Lietuvoje) galbut itakojamas korupciniu ar kitu netinkamu faktoriu… Vakaruose jis paplites daugiau galbut del to, kad studentai labiau pasitiki destytojais ir ju vertinimo objektyvumu (nors ir ten buna blogu…)
Visgi bent tiksliuosiuose / gamtos moksluose / psichologijoje >80% vertinimu yra dvieju rusiu – arba uzdaviniai, arba vadinami “short answer questions”, kurie is vienos puses yra kur kas gilesni uz testa, o is kitos – atsakymo teisingumas gali buti gan nesunkiai ir objektyviai ivertinamas taskais…
Jovita, 2009-01-12 00:21:18
As manau, kad universitete reiktu pateikti pavyzdzius/uzdavinius iliustruojancius, kaip taikyti teorija praktikoje, kaip antrajame CFA egzamine. Teorija lieka teorija, bet kodel nepateikus pavyzdzio su realiais uzdaviniais vietoj x, y ir z? Rasiniai, perkeltine prasme, yra tu ziniu taikymas darbo vietoje, – nera teisingu/neteisingu atsakymu, – tik baltas lapas. Na, bet as cia per daug krypstu nuo temos:)
oizeek, 2009-01-16 02:07:19
Perskaites si straipsni ir keleta komentaru negaliu neisreiksti savo nuomuones apie lietuviska svietima…
Mokykloje mus moko neblogai, bet ten labai stipriai zaidzia simpatijos ir antipatijos. Vienas mokytojas megsta kitas nemegsta. Kai kurie mokytojai net sugebejo ivaryti kompleksu. Pavyzdziui ir siandiena bijau prasizioti angliskai nors kalba is esmes moku, nes anglu mokytoja mokykloje mane visuomet akivaizdziai smugdydavo, nors mokausi VDU rasos gimnazijoje. Bet pavyzdziui matematikos mokytoja mus pastate i studento viena, isdeste salygas ir moke mus motyvuotai ir paprastais metodais. Tiksliau teoremas versdavo i “zmoniu” kalba suprantama ir aiskia, su palyginimais. Tad viskas priklauso nuo mokytojo.
Kas liecia aukstaji moksla. Siuo metu studijuoju neakyvaizdziai KTU statybos inzinerijos treciame kurse. Ir tikrai jau spejau pastebeti kruvas spragu. Kaip jie teigia “universitetas mokina mastyti” siai dienai jis mane ismokino galvoti kaip prasisukti. Pavyzdziui visa savaite nervus tampe elektrotechnika. Turiu nemazai patirties elektros srityje ir zinau praktine elektros puse. Mes kalbame apie austas teoremas, nagrinejame transformatorius, magnetovaras elektrovas ir t.t. O studentas po tokio kurso i rankas gaves elementaru automatini kirtikli nezinotu kur ji deti. Ar cia mokslas? Ne cia aukstasis mokslas… Kita spraga… Ne vienodas destytoju spaudimo lygis. Tarkime atliekame laboratorinius darbus 60 zmoniu. Isskirsto mus i tris grupes. pas viena laboranta uztenka atsakyti esme, pas kita veikimo principa, pas trecia veikimo principa ir dar du klausimus, kad butum praleistas. Pas treciaji sunkiau laboratorinius apsigynti atrodo sunkiau nei islaikyt egzamina. Ar cia mokslas? Kada viska bele padaryt, o po to reikalaut is studento ziniu.
Destytojas tarsi priesas. Kadangi desto tas pats destytojas ir egzaminuoja tas pats, naturaliai atsiranda psichologine baime klausti, aiskintis dometis ir t.t. nes bijai pasirodyti kvailas. Mokymo forma yra vienpuse, dazniausiai perrasinejamos knygos is destytojo lupu. Kur tai prives? Prie kokio mastymo? Manau jei vienas destytojas destytu o kitas egzaminuotu butu lengviau. Jei destytojo tikslas butu ne atskaityti paskaita, o kad studentas suprastu. Manau diskusijos butu puiki mokymosi forma, bet prie to musu svietimas niekaip neprieina. Nes mes turime gerbti destytoja, o dazniausiai ta pagarba buna is baimes.
Kodel mes neturime mokslininku, atradeju? Todel kad jaunuolis baiges mokykla istojes i dienini skyriu, geriausiu atveju ka jis gali gauti? O gi 200lt nesiekiancia stipendija. Ka galetumete uz tiek nuveikti Jus? O gi nieko. Tuomet tenka pradeti dirbti ir mokslai nusistumia i sali. Jei nori kazka sukurti, ar padaryti turi pirma investuoti pats savo laika ir mintis, jokiu skatinimo programu. Jokios motyvacijos ir jokios informacijos apie tai kaip keliauti i atradejo, mokslininko, kurejo olimpo virsune. Reikia visa sistema keisti is esmes, atsikratyti baimiu ir savotiskos psichologines prievartos ir pradeti motyvuoti zmones ir dominti juos.
Pasauliui galim pasigirti austai pasiekimais…. Bet visi jie apsiriboja literaturos isstudijavimu… Bet po tu Teoriniu bakalauro studiju, kai zmogus nueina dirbti jis nesupranta ka daryti. Nes studijaves statyba gali kalbeti apie aukstas materijas ir duoktuoti apibrezimus, bet su realybe ju nesugebes susieti.
Klausimai…, 2009-01-17 15:36:23
Apie simpatijas ir antipatijas
Kodėl mane visi mokytojai mėgo? Nė prie vieno neverkiau, kad pakeltų pažymį ir nedėjavau, kad oi kaip man negerai, kad toks prastas pažymys.
Tai sakykite, mielieji, ar čia simpatijų ir antipatijų reikalas, ar geriau būtų sakyti “geram mokiniui visi mokytojai geri, ir geras mokinys visiems mokytojams geras”?